Politologas L. Kojala: amerikiečiai yra pasirengę būti Ukrainos saugumo garantijų dalimi
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Vakar Vašingtone vykusį Ukrainos prezidento V. Zelenskio, NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte ir Europos Sąjungos lyderių susitikimą su JAV prezidentu D. Trumpu dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas LINAS KOJALA.
youtube.com video
Kaip reikėtų vertinti vakarykštį lyderių susitikimą Vašingtone? Kokią žinią jis siunčia Ukrainai, Europai ir visam pasauliui?
Susitikimas praėjo gana sėkmingai ir konstruktyviai. Emocinis fonas buvo palankus Ukrainai, ir tai jau yra pasiekimas, nes puikiai atsimename, kaip klostėsi pirmasis Trumpo ir Zelenskio susitikimas Ovaliajame kabinete. Dabar nieko panašaus nebuvo, netgi priešingai – matėme Zelenskį juokaujantį, Trumpą besišypsantį ir daugybę kitų signalų, rodančių, kad šiems lyderiams įmanoma kalbėtis. Prie to, žinoma, prisidėjo ir čia dalyvaujantys Europos valstybių bei institucijų vadovai.
Sprendimų prasme esminio ar apčiuopiamo proveržio nėra. Vyko diskusija dėl saugumo garantijų – tai turbūt svarbiausia šiomis aplinkybėmis ir santykinai nauja. Jungtinių Valstijų laikysena pasikeitė, ir amerikiečiai yra pasirengę būti saugumo garantijų dalimi, kad ir ką tai reikštų. Čia turbūt kyla pagrindinė dilema: mes galime kalbėti apie saugumo garantijas, bet jos nėra detalizuotos ir konkretizuotos. Tai bus artimiausio laikotarpio viena iš pagrindinių užduočių.
Kitas aspektas – planuojamas Zelenskio ir Putino susitikimas. Putinas neva su tuo sutiko, kai Trumpas jam paskambino. Tai būtų naujas dalykas, kurio mes nematėme pastaruoju metu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose Vašingtone priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Vašingtonas, JAV, rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
Grįžkime prie jūsų minėtų saugumo garantijų Ukrainai. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte po susitikimo sakė, kad Ukrainos narystė NATO nėra aptariama, tačiau svarstomos tokios saugumo garantijos kaip penktasis straipsnis. Ką tai galėtų reikšti?
Sunku atsakyti į šį klausimą. Viena vertus, Trumpas pripažįsta ir konstatuoja, kad tikrai nenori matyti Ukrainos NATO nare. Kita vertus, sakoma, kad bus vienokie ar kitokie NATO prilygstantys kolektyvinės gynybos įsipareigojimai Ukrainai. Šie du dalykai nelabai dera vienas su kitu. Jeigu Ukrainai suteikiamos tokios garantijos, kodėl ne narystė NATO? Jokio skirtumo tarp to nebūtų.
Išlieka klausimas, kaip reaguos Kremlius. Jis tam agresyviai prieštarauja ir grasina visais įmanomais būdais stabdyti tokią perspektyvą. Galimų saugumo garantijų spektras yra labai platus: nuo popierinio įsipareigojimo, kuris realiai nieko nereikštų ir Ukrainai saugumo neužtikrintų, iki ko nors tvaresnio, kas primintų NATO penktąjį straipsnį. Tai galėtų keisti geopolitinę realybę ir užkardyti kelią agresoriui atnaujinti karo veiksmus.
Antrasis scenarijus yra Ukrainos prioritetas ir pagrindinis interesas – realios, tvarios saugumo garantijos. Čia lieka esminis klausimas Vašingtonui: ar amerikiečiai pasirengę jas prisiimti? Nors yra signalų, kad taip, tačiau pastaroji Trumpo žinutė po susitikimo Vašingtone buvo tokia, kad amerikiečiai taptų tarsi koordinatoriais įsipareigojimų, kuriuos pirmiausia įgyvendintų Europos valstybės.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir keliais Europos lyderiais. Vašingtonas, JAV, rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
Teritorijų klausimas, kaip pranešama, nebuvo pagrindinė susitikimo tema, tačiau šį klausimą vienu ar kitu kampu palietė Europos Sąjungos lyderiai. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Ukraina neturėtų būti verčiama atiduoti savo rytinę Donbaso sritį ir kad tai būtų tas pats, kas reikalauti iš Jungtinių Valstijų atsisakyti Floridos.
Labai gerai, kad ši tema nedominavo diskusijose. Buvo besibaiminančių, kad Trumpas reikalaus Zelenskio priimti šį Putino reikalavimą kaip būtinybę pasiekti taiką. To nebuvo. Jungtinės Valstijos nerodė jokių signalų, kad palaiko šį Kremliaus reikalavimą, o tai savaime atliepia Ukrainos interesą. Ukraina neturi užleisti teritorijų, kurių agresorius nesugebėjo okupuoti per daugiau nei pastarąjį dešimtmetį ir kurių dabar nori išsireikalauti politinėmis derybomis, net jeigu tai neatspindi realios karo eigos fronto linijose.
Diskusijos dėl teritorijų, kaip minėjo Zelenskis, turi vykti tarp jo ir Putino. Vašingtonas su tuo iš esmės sutiko.
Kaip manote, kokie pagrindiniai svertai lėmė, kad Rusijos diktatorius sutiko sėsti prie derybų stalo su Ukrainos prezidentu?
Tai neatsakytas klausimas. Aišku, turime sutikti, kad jeigu toks susitikimas įvyks, pagrindinis jo iniciatorius bus prezidentas Trumpas. Tačiau Kremliaus vadas ilgą laiką tokią galimybę atmesdavo, Zelenskį vadino nelegitimiu ir teigė, kad nėra prasmės kalbėtis, jei nebus ko pasirašyti. O ką pasirašyti, Rusija sako labai aiškiai – susitarimą, kuris visiškai atitiktų maksimalius jos reikalavimus.
Kaip vyktų toks pokalbis, nuspėti sunku, išskyrus tai, kad jame tikrai nebūtų jokio gražbyliavimo ir meilikavimo. Abiejų pusių pozicijos – Ukrainos ir agresoriaus – šiandien skiriasi fundamentaliai, todėl jas suderinti net ir lyderių lygiu būtų labai sudėtinga. Sunku įsivaizduoti, kad tai galėtų vykti, nebent Kremlius peržiūrėtų savo laikyseną ir staiga atsisakytų reikalavimų, kuriuos kelia šiandien.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir keliais Europos lyderiais. Vašingtonas, JAV, rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
Kiek tikra žinia, kad Zelenskis susitikime su Baltųjų rūmų vadovu pasiūlė sudaryti susitarimą dėl šimto milijardų dolerių vertės amerikietiškų ginklų pirkimo už Europos lėšas mainais už tai, kad Ukraina gautų saugumo garantijas iš JAV?
Iš principo tai nėra naujiena, mes žinome, kad Jungtinės Valstijos jau prieš kurį laiką sutiko parduoti ginkluotę Europos šalims su žinia, jog ši bus perduota Ukrainai. Kalba apie šimtą milijardų dolerių įtvirtina tai, kas realiai vyksta jau dabar ir kas planuojama ateityje. Įvardijama konkreti suma sukuria apibrėžtumą ir turi viešųjų ryšių elementą – tokiu atveju galima teigti, kad Jungtinės Valstijos finansiškai neremia Ukrainos: ukrainiečiai perka reikalingą ginkluotę, už kurią JAV gauna didelę pinigų sumą. Politine prasme tai palanku Trumpui.
Grįžtame prie pirmojo – saugumo garantijų – klausimo. Jeigu Jungtinės Valstijos griežtai atsisako finansiškai prisidėti prie to, kad Ukraina stiprintų savo gynybos pajėgumus – tai Trumpas akcentuoja visais įmanomais būdais, kaip mes galime įsivaizduoti Jungtines Valstijas prisiimant realius, didelius, fundamentalius saugumo įsipareigojimus dėl ilgalaikio Ukrainos saugumo užtikrinimo?
Trumpas, pavyzdžiui, Ovaliajame kabinete neatmetė galimybės, kad amerikiečių kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje. Jis, žinoma, to nepatvirtino, bet ir griežtai neatmetė. Šie du dalykai nelabai dera, nes atrodytų, kad finansinę paramą Ukrainai skirti būtų lengviau, negu svarstyti galimybę prisiimti tokius didelius saugumo įsipareigojimus.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose Vašingtone priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Vašingtonas, JAV, rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
Grįžkime prie jūsų minėtų saugumo garantijų Ukrainai. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte po susitikimo sakė, kad Ukrainos narystė NATO nėra aptariama, tačiau svarstomos tokios saugumo garantijos kaip penktasis straipsnis. Ką tai galėtų reikšti?
Sunku atsakyti į šį klausimą. Viena vertus, Trumpas pripažįsta ir konstatuoja, kad tikrai nenori matyti Ukrainos NATO nare. Kita vertus, sakoma, kad bus vienokie ar kitokie NATO prilygstantys kolektyvinės gynybos įsipareigojimai Ukrainai. Šie du dalykai nelabai dera vienas su kitu. Jeigu Ukrainai suteikiamos tokios garantijos, kodėl ne narystė NATO? Jokio skirtumo tarp to nebūtų.
Išlieka klausimas, kaip reaguos Kremlius. Jis tam agresyviai prieštarauja ir grasina visais įmanomais būdais stabdyti tokią perspektyvą. Galimų saugumo garantijų spektras yra labai platus: nuo popierinio įsipareigojimo, kuris realiai nieko nereikštų ir Ukrainai saugumo neužtikrintų, iki ko nors tvaresnio, kas primintų NATO penktąjį straipsnį. Tai galėtų keisti geopolitinę realybę ir užkardyti kelią agresoriui atnaujinti karo veiksmus.
Antrasis scenarijus yra Ukrainos prioritetas ir pagrindinis interesas – realios, tvarios saugumo garantijos. Čia lieka esminis klausimas Vašingtonui: ar amerikiečiai pasirengę jas prisiimti? Nors yra signalų, kad taip, tačiau pastaroji Trumpo žinutė po susitikimo Vašingtone buvo tokia, kad amerikiečiai taptų tarsi koordinatoriais įsipareigojimų, kuriuos pirmiausia įgyvendintų Europos valstybės.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir keliais Europos lyderiais. Vašingtonas, JAV, rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
Teritorijų klausimas, kaip pranešama, nebuvo pagrindinė susitikimo tema, tačiau šį klausimą vienu ar kitu kampu palietė Europos Sąjungos lyderiai. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Ukraina neturėtų būti verčiama atiduoti savo rytinę Donbaso sritį ir kad tai būtų tas pats, kas reikalauti iš Jungtinių Valstijų atsisakyti Floridos.
Labai gerai, kad ši tema nedominavo diskusijose. Buvo besibaiminančių, kad Trumpas reikalaus Zelenskio priimti šį Putino reikalavimą kaip būtinybę pasiekti taiką. To nebuvo. Jungtinės Valstijos nerodė jokių signalų, kad palaiko šį Kremliaus reikalavimą, o tai savaime atliepia Ukrainos interesą. Ukraina neturi užleisti teritorijų, kurių agresorius nesugebėjo okupuoti per daugiau nei pastarąjį dešimtmetį ir kurių dabar nori išsireikalauti politinėmis derybomis, net jeigu tai neatspindi realios karo eigos fronto linijose.
Diskusijos dėl teritorijų, kaip minėjo Zelenskis, turi vykti tarp jo ir Putino. Vašingtonas su tuo iš esmės sutiko.
Kaip manote, kokie pagrindiniai svertai lėmė, kad Rusijos diktatorius sutiko sėsti prie derybų stalo su Ukrainos prezidentu?
Tai neatsakytas klausimas. Aišku, turime sutikti, kad jeigu toks susitikimas įvyks, pagrindinis jo iniciatorius bus prezidentas Trumpas. Tačiau Kremliaus vadas ilgą laiką tokią galimybę atmesdavo, Zelenskį vadino nelegitimiu ir teigė, kad nėra prasmės kalbėtis, jei nebus ko pasirašyti. O ką pasirašyti, Rusija sako labai aiškiai – susitarimą, kuris visiškai atitiktų maksimalius jos reikalavimus.
Kaip vyktų toks pokalbis, nuspėti sunku, išskyrus tai, kad jame tikrai nebūtų jokio gražbyliavimo ir meilikavimo. Abiejų pusių pozicijos – Ukrainos ir agresoriaus – šiandien skiriasi fundamentaliai, todėl jas suderinti net ir lyderių lygiu būtų labai sudėtinga. Sunku įsivaizduoti, kad tai galėtų vykti, nebent Kremlius peržiūrėtų savo laikyseną ir staiga atsisakytų reikalavimų, kuriuos kelia šiandien.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir keliais Europos lyderiais. Vašingtonas, JAV, rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
Kiek tikra žinia, kad Zelenskis susitikime su Baltųjų rūmų vadovu pasiūlė sudaryti susitarimą dėl šimto milijardų dolerių vertės amerikietiškų ginklų pirkimo už Europos lėšas mainais už tai, kad Ukraina gautų saugumo garantijas iš JAV?
Iš principo tai nėra naujiena, mes žinome, kad Jungtinės Valstijos jau prieš kurį laiką sutiko parduoti ginkluotę Europos šalims su žinia, jog ši bus perduota Ukrainai. Kalba apie šimtą milijardų dolerių įtvirtina tai, kas realiai vyksta jau dabar ir kas planuojama ateityje. Įvardijama konkreti suma sukuria apibrėžtumą ir turi viešųjų ryšių elementą – tokiu atveju galima teigti, kad Jungtinės Valstijos finansiškai neremia Ukrainos: ukrainiečiai perka reikalingą ginkluotę, už kurią JAV gauna didelę pinigų sumą. Politine prasme tai palanku Trumpui.
Grįžtame prie pirmojo – saugumo garantijų – klausimo. Jeigu Jungtinės Valstijos griežtai atsisako finansiškai prisidėti prie to, kad Ukraina stiprintų savo gynybos pajėgumus – tai Trumpas akcentuoja visais įmanomais būdais, kaip mes galime įsivaizduoti Jungtines Valstijas prisiimant realius, didelius, fundamentalius saugumo įsipareigojimus dėl ilgalaikio Ukrainos saugumo užtikrinimo?
Trumpas, pavyzdžiui, Ovaliajame kabinete neatmetė galimybės, kad amerikiečių kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje. Jis, žinoma, to nepatvirtino, bet ir griežtai neatmetė. Šie du dalykai nelabai dera, nes atrodytų, kad finansinę paramą Ukrainai skirti būtų lengviau, negu svarstyti galimybę prisiimti tokius didelius saugumo įsipareigojimus.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
