G. Burbulytė-Tsiskarishvili: galime įsivaizduoti, kokie nepatogūs demokratai taps perėję į opoziciją
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbintas antropologas, politologas BERNARAS IVANOVAS sakė, kad pokyčiai koalicijoje buvo tikėtini, o paklaustas, ar naujoji koalicija ras sutarimą ir bus darbinga, tikino, kad ji galėtų dirbti stabiliai.
Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė GABRIELĖ BURBULYTĖ-TSISKARISHVILI tvirtino, kad socialdemokratai prarado artimiausius programinius partnerius ir vertybinių skirčių koalicijoje gali būti.
M. Sinkevičius: įvertinome buvusios koalicijos partnerių elgesį
Sprendimą iš koalicijos pašalinti Sauliaus Skvernelio vedamą demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ priėmė sekmadienį posėdžiavusi socialdemokratų taryba.
„Koalicijos partnerius keičiame, nes atsižvelgiame į situaciją. Įvertinome buvusios koalicijos partnerių elgesį, retoriką, pozicijas“, – žurnalistams sekmadienį sakė laikinasis partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Jis taip pat pranešė, kad Seimo pirmininko kėdė greičiausiai atiteks socialdemokratams.
„Valstiečiai“ Seime frakciją sudarę su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir dviem nepartiniais parlamentarais Ignu Vėgėle bei Rimu Jonu Jankūnu.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis ir laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
S. Skvernelis pareiškė, kad socialdemokratai pasirinko ne kokybę ir pažangą, o kiekybę ir pragmatizmą, nes iš valdančiosios koalicijos nepašalino „Nemuno aušros“: „Socialdemokratai pasirinko ne kokybę, o kiekybę. Ir, deja, stojo į tą pusę, į kurią, matyt, ir dreifavo tuos visus aštuonis mėnesius.“
Iki šiol koaliciją sudarė 86 parlamentarai – 52 socialdemokratai, 19 „aušriečių“ ir 15 demokratų.
Sutarus dėl naujos koalicijos, ją sudarytų 82 Seimo nariai – 52 socialdemokratai, 19 „aušriečių“ ir 11 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių.
B. Ivanovas: „Prognozuoju, kad šios koalicijos gyvybingumas yra 60 ir 40“
Socialdemokratų sprendimą pašalinti „Vardan Lietuvos“ iš koalicijos B. Ivanovas apibūdino kaip S. Skvernelio „žaidimo“ pabaigą.
„Nuo pat pradžių jis (S. Skvernelis – aut. past.) tapo savotišku pranašu dėl Gintauto Palucko ateities. Jis taip pat aiškiai parodė, kad koalicijoje nori didesnio vaidmens. S. Skvernelis kalbėjo, kad koalicijos sutartis nutrūko, nors socdemai tvirtino, kad ji yra galiojanti. Kalbant lošėjų terminais, jis mūsų politiniame kazino pastatė viską ir pralošė.
Kita vertus, S. Skvernelis bus opozicijoje ir greičiausiai po gerų trejų metų su Liberalų sąjūdžiu ir konservatoriais galėtų suburti savo koaliciją. Nepamirškime, kad ši situacija yra savotiškas socdemų kerštas, nes bandė apžioti per daug ne pagal savo statusą“, – svarstė politologas.
Politologas Bernaras Ivanovas. Asmeninio archyvo nuotrauka
Anot pašnekovo, šiomis aplinkybėmis daug lėmė neformalūs pokalbiai.
„Mūsų politikoje asmeniškumai ir sąskaitų suvedimas yra norma, tuo mes ir skiriamės nuo Vakarų Europos. Lietuvoje būtent neformaliems, asmeniniams santykiams tenka esminis vaidmuo. Jeigu koalicijai pavyks suvaldyti visą politinių oponentų kritiką, manau, ji galės dirbti stabiliai“, – tikino jis.
Paklaustas, ar drįstų lažintis dėl sėkmingo koalicijos darbo iki kitų Seimo rinkimų, politologas teigė, kad tai rizikinga.
„Absoliučias garantijas gali duoti tik draudimo bendrovė ir ne Lietuvoje. Lažintis, kad koalicija išliks, – tai eiti paskui tą, kuris taip ir nesuvalgė kaklaraiščio (socialdemokratą Giedrių Drukteinį – aut. past.). Prognozuoju, kad šios koalicijos gyvybingumas yra 60 ir 40“, – numatė B. Ivanovas.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili: socialdemokratai prarado artimiausius partnerius
Komentuodama pokyčius valdančiojoje koalicijoje KU politologė pabrėžė, kad prisijungusių „valstiečių“ programinės nuostatos gerokai skiriasi nuo rinkimus laimėjusios LSDP.
„Prisiminkime, su kokiomis nuostatomis visos politinės jėgos, kurios pretenduoja sudaryti naują koaliciją, buvo išrinktos. Puikiai suprantame, kad rašant naujosios Vyriausybės programą reikia tas nuostatas prisiminti, tačiau tenka pripažinti, kad socialdemokratai išmesdami demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ prarado artimiausius pagal rinkimų programą partnerius.
Jie išlaiko programiškai toliau esančią „Nemuno aušrą“ ir prisijungia kelias politines jėgas – „valstiečių“ frakciją, kurių programos nuostatos yra kardinaliai priešingos. Kaip jiems tai pavyks suderinti ir ar pavyks dirbti kartu – didelis klausimas“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili. Donato Vaičiulio nuotrauka
Pasak politologės, viena iš svarbiausių LVŽS nuostatų yra dėmesys krikščioniškai šeimai, tuo pasižymi ir „valstiečių“ frakcijoje esanti LLRA-KŠS.
„O šių partijų pozicija dėl partnerystės yra visiškai skirtinga nuo socialdemokratų. Tai viena iš iliustracijų, kad bendras darbas koalicijoje turėtų būti sunkus“, – aiškino pašnekovė.
„Galime tik įsivaizduoti, kokie nepatogūs jie taps perėję į opoziciją“
Kaip dar vieną naujosios koalicijos trūkumą G. Burbulytė-Tsiskarishvili įvardijo mažesnį „valstiečių“ frakcijos narių skaičių.
„Kiekybės prasme naujoji koalicija turės mažiau balsų nei su demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Pažiūrėkime į „valstiečių“ reitingus – jie žemi, o „Nemuno aušros“ reitingai taip pat labai smarkiai kritę. Tiek vienai, tiek kitai politinei jėgai norint išsilaikyti koalicijoje ir naudotis valdžios suteikiama proga rodytis viešai ir auginti savo reitingus, ruoštis būsimiems rinkimams, manau, gali tekti daryti daug nuolaidų. Žiūrint iš šios pusės, manau, koalicijai gali sektis“, – aiškino ji.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Nors krizė valdančiuosius ištiko vos po aštuonių mėnesių darbo, politologė teigė, kad teoriškai gaisrų turėtų būti mažiau, nes mokesčių reforma jau įgyvendinta.
„Per pastarąjį pusmetį pamatėme, kad krizė gali labai greitai įvykti, tad ganėtinai sunku prognozuoti, ar koalicija galėtų dirbti iki rinkimų. Jeigu žiūrėsime teoriškai, socialdemokratams jau pavyko įgyvendinti svarbiausią klausimą – priimti mokesčių reformą. Būsimojoje koalicijoje didžiojo ir svarbiausio klausimo svarstyti greičiausiai nereikės.
Prasidėjus savivaldybių tarybų rinkimams, koalicijoje gali būti pokyčių, jei viena ar kita politinė jėga matys, kad jai nepavyksta įgyvendinti savo ryškių nuostatų, – tada ji gali nuspręsti pasitraukti iš koalicijos. Tokio scenarijaus neatmesčiau, nes koalicijos partneriai gali norėti pasitraukti, kad didintų visuomenės reitingus“, – svarstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Paklausta, ar S. Skvernelis ir jo vedama partija dabar taps didžiausiais naujosios koalicijos kritikais, politologė sutiko, kad buvę partneriai tikrai bus nepatogūs valdantiesiems.
„Demokratų kaip priešų neįvardyčiau, nes viešojoje erdvėje matome daug emocinio vertinimo. Šiandien demokratai kaip koalicijos partneriai vadinami labai nepatogiais socialdemokratams, tad galime tik įsivaizduoti, kokie nepatogūs jie taps perėję į opoziciją“, – apibendrino ji.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad liepos pabaigoje atsistatydinus į skandalus įklimpusiam G. Paluckui griuvo XIX Vyriausybė ir nustojo galioti koalicijos sutartis. Socialdemokratai nusprendė į ministro pirmininko postą skirti socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę. Dėl kandidatūros pateikimo Seimas balsuos rugpjūčio 21-ąją ir 26-ąją sušaukęs neeilines parlamento sesijas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis ir laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
S. Skvernelis pareiškė, kad socialdemokratai pasirinko ne kokybę ir pažangą, o kiekybę ir pragmatizmą, nes iš valdančiosios koalicijos nepašalino „Nemuno aušros“: „Socialdemokratai pasirinko ne kokybę, o kiekybę. Ir, deja, stojo į tą pusę, į kurią, matyt, ir dreifavo tuos visus aštuonis mėnesius.“
Iki šiol koaliciją sudarė 86 parlamentarai – 52 socialdemokratai, 19 „aušriečių“ ir 15 demokratų.
Sutarus dėl naujos koalicijos, ją sudarytų 82 Seimo nariai – 52 socialdemokratai, 19 „aušriečių“ ir 11 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių.
B. Ivanovas: „Prognozuoju, kad šios koalicijos gyvybingumas yra 60 ir 40“
Socialdemokratų sprendimą pašalinti „Vardan Lietuvos“ iš koalicijos B. Ivanovas apibūdino kaip S. Skvernelio „žaidimo“ pabaigą.
„Nuo pat pradžių jis (S. Skvernelis – aut. past.) tapo savotišku pranašu dėl Gintauto Palucko ateities. Jis taip pat aiškiai parodė, kad koalicijoje nori didesnio vaidmens. S. Skvernelis kalbėjo, kad koalicijos sutartis nutrūko, nors socdemai tvirtino, kad ji yra galiojanti. Kalbant lošėjų terminais, jis mūsų politiniame kazino pastatė viską ir pralošė.
Kita vertus, S. Skvernelis bus opozicijoje ir greičiausiai po gerų trejų metų su Liberalų sąjūdžiu ir konservatoriais galėtų suburti savo koaliciją. Nepamirškime, kad ši situacija yra savotiškas socdemų kerštas, nes bandė apžioti per daug ne pagal savo statusą“, – svarstė politologas.
Politologas Bernaras Ivanovas. Asmeninio archyvo nuotrauka
Anot pašnekovo, šiomis aplinkybėmis daug lėmė neformalūs pokalbiai.
„Mūsų politikoje asmeniškumai ir sąskaitų suvedimas yra norma, tuo mes ir skiriamės nuo Vakarų Europos. Lietuvoje būtent neformaliems, asmeniniams santykiams tenka esminis vaidmuo. Jeigu koalicijai pavyks suvaldyti visą politinių oponentų kritiką, manau, ji galės dirbti stabiliai“, – tikino jis.
Paklaustas, ar drįstų lažintis dėl sėkmingo koalicijos darbo iki kitų Seimo rinkimų, politologas teigė, kad tai rizikinga.
„Absoliučias garantijas gali duoti tik draudimo bendrovė ir ne Lietuvoje. Lažintis, kad koalicija išliks, – tai eiti paskui tą, kuris taip ir nesuvalgė kaklaraiščio (socialdemokratą Giedrių Drukteinį – aut. past.). Prognozuoju, kad šios koalicijos gyvybingumas yra 60 ir 40“, – numatė B. Ivanovas.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili: socialdemokratai prarado artimiausius partnerius
Komentuodama pokyčius valdančiojoje koalicijoje KU politologė pabrėžė, kad prisijungusių „valstiečių“ programinės nuostatos gerokai skiriasi nuo rinkimus laimėjusios LSDP.
„Prisiminkime, su kokiomis nuostatomis visos politinės jėgos, kurios pretenduoja sudaryti naują koaliciją, buvo išrinktos. Puikiai suprantame, kad rašant naujosios Vyriausybės programą reikia tas nuostatas prisiminti, tačiau tenka pripažinti, kad socialdemokratai išmesdami demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ prarado artimiausius pagal rinkimų programą partnerius.
Jie išlaiko programiškai toliau esančią „Nemuno aušrą“ ir prisijungia kelias politines jėgas – „valstiečių“ frakciją, kurių programos nuostatos yra kardinaliai priešingos. Kaip jiems tai pavyks suderinti ir ar pavyks dirbti kartu – didelis klausimas“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili. Donato Vaičiulio nuotrauka
Pasak politologės, viena iš svarbiausių LVŽS nuostatų yra dėmesys krikščioniškai šeimai, tuo pasižymi ir „valstiečių“ frakcijoje esanti LLRA-KŠS.
„O šių partijų pozicija dėl partnerystės yra visiškai skirtinga nuo socialdemokratų. Tai viena iš iliustracijų, kad bendras darbas koalicijoje turėtų būti sunkus“, – aiškino pašnekovė.
„Galime tik įsivaizduoti, kokie nepatogūs jie taps perėję į opoziciją“
Kaip dar vieną naujosios koalicijos trūkumą G. Burbulytė-Tsiskarishvili įvardijo mažesnį „valstiečių“ frakcijos narių skaičių.
„Kiekybės prasme naujoji koalicija turės mažiau balsų nei su demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Pažiūrėkime į „valstiečių“ reitingus – jie žemi, o „Nemuno aušros“ reitingai taip pat labai smarkiai kritę. Tiek vienai, tiek kitai politinei jėgai norint išsilaikyti koalicijoje ir naudotis valdžios suteikiama proga rodytis viešai ir auginti savo reitingus, ruoštis būsimiems rinkimams, manau, gali tekti daryti daug nuolaidų. Žiūrint iš šios pusės, manau, koalicijai gali sektis“, – aiškino ji.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Nors krizė valdančiuosius ištiko vos po aštuonių mėnesių darbo, politologė teigė, kad teoriškai gaisrų turėtų būti mažiau, nes mokesčių reforma jau įgyvendinta.
„Per pastarąjį pusmetį pamatėme, kad krizė gali labai greitai įvykti, tad ganėtinai sunku prognozuoti, ar koalicija galėtų dirbti iki rinkimų. Jeigu žiūrėsime teoriškai, socialdemokratams jau pavyko įgyvendinti svarbiausią klausimą – priimti mokesčių reformą. Būsimojoje koalicijoje didžiojo ir svarbiausio klausimo svarstyti greičiausiai nereikės.
Prasidėjus savivaldybių tarybų rinkimams, koalicijoje gali būti pokyčių, jei viena ar kita politinė jėga matys, kad jai nepavyksta įgyvendinti savo ryškių nuostatų, – tada ji gali nuspręsti pasitraukti iš koalicijos. Tokio scenarijaus neatmesčiau, nes koalicijos partneriai gali norėti pasitraukti, kad didintų visuomenės reitingus“, – svarstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Paklausta, ar S. Skvernelis ir jo vedama partija dabar taps didžiausiais naujosios koalicijos kritikais, politologė sutiko, kad buvę partneriai tikrai bus nepatogūs valdantiesiems.
„Demokratų kaip priešų neįvardyčiau, nes viešojoje erdvėje matome daug emocinio vertinimo. Šiandien demokratai kaip koalicijos partneriai vadinami labai nepatogiais socialdemokratams, tad galime tik įsivaizduoti, kokie nepatogūs jie taps perėję į opoziciją“, – apibendrino ji.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad liepos pabaigoje atsistatydinus į skandalus įklimpusiam G. Paluckui griuvo XIX Vyriausybė ir nustojo galioti koalicijos sutartis. Socialdemokratai nusprendė į ministro pirmininko postą skirti socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę. Dėl kandidatūros pateikimo Seimas balsuos rugpjūčio 21-ąją ir 26-ąją sušaukęs neeilines parlamento sesijas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
