Politologas S. Spurga: yra didelė rizika, kad Zelenskio ir Trumpo susitikimas pasibaigs tragedija
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas 2025 m. Aliaskoje. EPA-ELTA nuotrauka
Šiuos ir kitus svarbiausius pastarųjų dienų užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas SAULIUS SPURGA.
Abu lyderiai teigia, kad susitikimas buvo produktyvus, tačiau plačiau apie tai, kas buvo sutarta, nekomentavo. Kaip Jūs vertinate Aliaskoje vykusio susitikimo rezultatus? Galbūt tai tebuvo asmeninis V. Putino laimėjimas, kaip teigia dauguma politologų?
Atrodo, kad Trumpas nieko nepasiekė. Jis jau kurį laiką žada, kad tuoj įvyks lūžis, susitarimas, tačiau šiuo metu nėra jokių rezultatų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad svarbu kelti klausimą – ar apskritai galima tikėtis kokio nors rezultato iš tokių susitikimų, kai lyderiai susitinka nepasirengę, be dokumentų, nesuderinę pozicijų?
Be to, Trumpas menkai supranta paties konflikto esmę. Tad galbūt tai iš tiesų yra asmeninis Putino laimėjimas. Jam naudingas vien šis susitikimas – kad Trumpas nutiesė raudonąjį kilimą, paspaudė ranką, vadino jį didžiu lyderiu. Nekreipiant dėmesio, kad dauguma žmonių Vakaruose ir visame pasaulyje smerkia agresiją, Putiną laiko nusikaltėliu ir diktatoriumi, kurio rankos suteptos krauju, o Tarptautinis baudžiamasis teismas paskelbė jo paiešką.
Taigi, nors rezultatų nepasiekta, šis susitikimas moraliniu požiūriu yra negatyvus. Jis keičia mūsų gėrio ir blogio supratimą ar bent jau įprastas normas, kaip elgiasi lyderiai. Pagal Vakarų požiūrį yra aiškios ribos – kur moralinė politika, o kur ne, kur galioja tarptautinė teisė, o kur ji pažeista. Šiuo atveju visos ribos ištrintos: grobikas, karo kurstytojas, karo iniciatorius pripažįstamas kaip lygiavertis lyderis, su kuriuo verta vesti dialogą.
Matome situaciją pasaulyje: Rusijos žmonės, kurie remia karą, nepriimami į koncertų turus, koncertines organizacijas, Rusijos sportininkai negali dalyvauti varžybose, Rusijos indėliai ir investicijos Europoje bei kitur yra areštuoti arba įšaldyti. Toks yra civilizuoto pasaulio požiūris. O štai žmogus, atsakingas už pradėtą karą, šimtus tūkstančių mirčių, milijonų žmonių sugriautus gyvenimus, priimamas kaip garbingas pašnekovas. Ir net sulaukia pagyrų už savo „tvirtą ranką“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas Aliaskoje 2025 m. EPA-ELTA nuotrauka
Šeštadienį po D. Trumpo, V. Zelenskio ir Europos lyderių pokalbio JAV pasiūlė Ukrainai saugumo garantijas, panašias į tas, kurias teikia NATO, tačiau neprisijungiant prie bloko. Kaip vertinate tokį JAV pasiūlymą?
Tai tik vienas iš punktų, bet į jį pažiūrėjus rimčiau galima teigti, kad pasiūlymas – absurdiškas. NATO garantijos yra visų NATO narių įsipareigojimas. Neįmanoma jų „iškirpti“ ir pateikti atskirai. NATO turi bendrus gynybos planus, koordinuoja veiksmus, apsirūpinimą, turi savo valdymo organus, forumus. To negalima atkartoti vienašališkai.
Trumpas visada laikėsi pozicijos, kad pirmiausia turi būti nutraukta ugnis, o tada kalbamasi dėl taikos. Tai įprasta praktika: valstybės turi parodyti gerą valią, ir kai nevyksta karo veiksmai, tada galima tartis. Tačiau susitikęs su Putinu Trumpas perėmė jo poziciją: esą dėl visko reikia tartis iš karto, be jokių paliaubų. Tai nesuderinama, nes šalių pozicijos priešingos ir prielaidų tokioms deryboms kol kas nematyti.
Laukiame D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo Vašingtone. Ko galime tikėtis?
Trumpo ir Zelenskio susitikimas kelia daug emocijų ir klausimų. Yra didelė rizika, kad jis gali pasibaigti tragedija, nes Trumpas teigė, jog su Putinu dėl kažko susitarė, ir dabar Zelenskis privalo tai priimti. Galima įvairiai interpretuoti, bet faktas, kad sprendimas dėl taikos užkraunamas Zelenskiui.
Neatsitiktinai šią situaciją iškart pajuto Europos lyderiai: planuojama, kad susitikime dalyvaus bent šeši jų, taip pat NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Neaišku, ar tai užtikrins proveržį, bet bent jau yra prielaida, kad susitikimas nesibaigs itin blogai, o pavojus, kad visa kaltė bus suversta Zelenskiui, tikrai egzistuoja.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotrauka
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka
D. Trumpas po susitikimo su Rusijos vadovu Aliaskoje pareiškė, kad karas turi būti baigtas tiesioginiu taikos susitarimu: „Visiems tapo aišku, kad geriausias būdas baigti siaubingą karą tarp Rusijos ir Ukrainos – pereiti tiesiai prie taikos susitarimo, kuris užbaigtų karą, o ne prie paprasto susitarimo dėl paliaubų, kurios dažnai neišlaikomos.“ Ką rodo šie D. Trumpo žodžiai?
Iki šiol Trumpas laikėsi mano minėtos pozicijos, kad pirmiausia turi būti paliaubos, o tik tada kalbamasi apie taiką. Dabar jo pozicija pasikeitė – jis perėmė Putino mąstymą, kalba apie tiesioginį taikos susitarimą. Tačiau toks susitarimas neįvyks akimirksniu. Sunku įsivaizduoti, kad improvizacijos be plano, nederinant pozicijų baigtųsi tvariu rezultatu, nes šalių pozicijos labai skiriasi.
Trumpas ne kartą skelbė ultimatumus Rusijai: liepos 14-ąją davė 50 dienų įvykdyti paliaubas, grasino griežtomis sankcijomis. Tai buvo jau penktas jo ultimatumas. Liepos 28-ąją jis terminą pratęsė dar keliolikai dienų, o rugpjūčio 8-ąją vietoje grasinimų paskelbė, kad susitiks su Putinu. Po kiekvieno ultimatumo Putinas apsimeta atviru deryboms, siunčia žemo rango atstovus, kalbasi telefonu, o Trumpas tuoj paskelbia, kad „viskas krypsta į gera“, nors niekas neįvyksta.
Šis procesas kartojasi spirale – statymai didėja, bet scenarijus lieka tas pats. Putinas išlošia: įgyja legitimumo kaip vadovas, laimi laiko, kuria iliuziją, kad „derasi“. Iš tiesų jo pozicija nesikeičia – jis tik stumia laiką, tikėdamasis dar daugiau naudos. O tai jam atsiperka, nes išrinktas JAV prezidentu Trumpas jam palankus. Kol Trumpas valdžioje, prieš Putiną nebus imtasi jokių griežtų veiksmų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas 2025 m. Aliaskoje. EPA-ELTA nuotrauka
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasveikino JAV prezidento ir Rusijos vadovo susitikimą, teigdamas, kad dėl jo pasaulis tapo saugesnis. Taip pat Vengrija atsisakė prisidėti prie bendro likusių 26 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių pareiškimo, kuriame palankiai vertinamos D. Trumpo pastangos nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą. Kaip tai vertinate ir kokią įtaką tai turi Europos Sąjungai?
Tai apgailėtina padėtis. Ji griauna Europos Sąjungos vienybę. Jau kurį laiką ES negali vykdyti bendros užsienio politikos, nes kiekvieną kartą, kai svarstomas naujas sankcijų paketas, atsiranda sunkumų, keliamos sąlygos, reikia derėtis su tokiomis šalimis kaip Vengrija. Tokia Vengrijos pozicija nėra nauja, bet pagal ES sutartis dėl politinės valios stokos ar nesutampančių nuomonių kol kas nieko neįmanoma padaryti.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotrauka
Įdomu, kad Slovakija, kurios premjeras Robertas Fico yra kritiškas Ukrainos atžvilgiu, šį kartą Vengrijos neparėmė. Vengrija liko viena – tai iškalbingas faktas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
