80 metų po žeme slėptas varpas vėl skamba Antašavos bažnyčioje
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Antašavos parapijos administratorius kunigas RIMANTAS GUDELIS dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako, kad nuo šiol varpas skambės dar plačiau ir garsiau.
youtube.com video
Kunige, Lietuvoje yra dvi šventojo Hiacinto titulo bažnyčios, abi Kupiškio rajone – Skapiškyje ir Antašavoje. Kuo svarbus šis šventasis Katalikų Bažnyčiai ir kaip jo vardas susijęs su Lietuva?
Norint žinoti, kaip šventojo Hiacinto vardas susijęs su Lietuva, reikia sušukti: „O Jackau tu mano!“ Daugelis žinome šį posakį, bet ką jis reiškia, iš kur atkeliavo – dažnas nenutuokia. Jackus – šventasis Hiacintas – yra Dominikonų ordino įkūrėjas Šiaurės kraštuose. Dominikonų įsikūrimas Lietuvoje – taip pat jo ir ordino brolių misijos vaisius. Greičiausiai Hiacintas buvo pirmasis mūsų kraštuose aukštąjį išsilavinimą įgijęs Bolonijos universitete.
Šis šventasis yra labai artimai susijęs su Lietuva. Jis laikomas Dominikonų ordino Lietuvos provincijos Abiejų Tautų Respublikoje (Rzeczpospolita) įkūrėju ir šios provincijos globėju.
Kupiškio rajone buvo du Dominikonų ordino vienuolynai – Skapiškyje ir Palėvenėje. Skapiškyje – Šv. Hiacinto vienuolynas ir bažnyčia, o Palėvenėje – Šv. Dominyko vienuolynas ir bažnyčia. Tarp šių vienuolynų tebuvo dvidešimties kilometrų atstumas – tai retas atvejis.
Antašavos bažnyčia gavo šventojo Hiacinto vardą todėl, kad jos statytojas buvo Jokūbas Antašauskas. Taigi, o Jackau tu mano – Kupiškio rajone didžiausias šventasis ir yra šventasis Jackus (Hiacintas).
Kunigas Rimantas Gudelis. Asmeninio archyvo nuotrauka
Antašavos bažnyčios varpas. Vyčio Zavacko nuotrauka
Kunige, jūsų parapijoje rengiami Šventojo Hiacinto atlaidai. Išskirtinis jų akcentas šiemet – po 83 metų į bažnyčios varpinę sugrąžinto varpo pašventinimas. Priminkite jo dingimo, suradimo ir dabar jau sugrįžimo į varpinę istoriją.
Kadaise šis varpas buvo nukabintas iš varpinės ir paslėptas dėl to, kad Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiai tokius varpus išlydydavo ir gamindavo iš jų kulkas. Kad taip nebūtų padaryta su Antašavos bažnyčios varpu, parapijos žmonės jį paslėpė – nuėmė ir užkasė.
Sovietiniais metais, partizanų kovų metu, niekas varpo negalvojo iškasti. Žmonės maždaug žinojo, kur jis yra, bet ne tikslią vietą. Kartą vienas klebonas net vežėsi išminuotojus iš Panevėžio sovietinio karinio dalinio, kad šie ieškotų varpo, deja, pastangos buvo veltui.
Neseniai vienas iš mūsų parapijiečių įsigijo stipresnį metalo detektorių, pasiekiantį dviejų metrų gylį žemėje, ir varpą surado. Nuo jo atradimo praėjo maždaug metai. Per Šventojo Hiacinto atlaidus varpą ruošiamės pašventinti. Jis jau įkeltas į varpinę.
Atliekant įkėlimo darbus iškilo problemų – pasirodo, Lietuvoje nėra firmos, kuri profesionaliai tuo galėtų užsiimti. Lenkijoje yra trys kompanijos, liejančios ir montuojančios varpus. Varpų liejykla, kurioje buvo išlietas mūsų varpas, varpų nemontuoja. Tai Felczyński – labai garsi liejykla, kuri ką tik išsiuntė į Braziliją didžiausią dabar pasaulyje skambantį varpą, sveriantį 55 tonas. Mūsų varpą į bažnyčios bokštą įkėlė varpų liejykla Szydłak. Ji sutiko sumontuoti varpą ir kartu pasiūlė sutvarkyti antrąjį – kad abu varpai skambėtų automatiškai.
Kadangi radome daug gerų rėmėjų, mus parėmė ir savivaldybė, nemažai paaukojo parapijiečiai, savo varpinę sėkmingai sutvarkėme. Dabar varpai skambės automatiškai nustatytu laiku – tai reguliuoja GPS signalas.
Varpą pašventins Rygos vyskupas Andris Kravalis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Kunigas Rimantas Gudelis. Asmeninio archyvo nuotrauka
Antašavos bažnyčios varpas. Vyčio Zavacko nuotrauka
Kunige, jūsų parapijoje rengiami Šventojo Hiacinto atlaidai. Išskirtinis jų akcentas šiemet – po 83 metų į bažnyčios varpinę sugrąžinto varpo pašventinimas. Priminkite jo dingimo, suradimo ir dabar jau sugrįžimo į varpinę istoriją.
Kadaise šis varpas buvo nukabintas iš varpinės ir paslėptas dėl to, kad Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiai tokius varpus išlydydavo ir gamindavo iš jų kulkas. Kad taip nebūtų padaryta su Antašavos bažnyčios varpu, parapijos žmonės jį paslėpė – nuėmė ir užkasė.
Sovietiniais metais, partizanų kovų metu, niekas varpo negalvojo iškasti. Žmonės maždaug žinojo, kur jis yra, bet ne tikslią vietą. Kartą vienas klebonas net vežėsi išminuotojus iš Panevėžio sovietinio karinio dalinio, kad šie ieškotų varpo, deja, pastangos buvo veltui.
Neseniai vienas iš mūsų parapijiečių įsigijo stipresnį metalo detektorių, pasiekiantį dviejų metrų gylį žemėje, ir varpą surado. Nuo jo atradimo praėjo maždaug metai. Per Šventojo Hiacinto atlaidus varpą ruošiamės pašventinti. Jis jau įkeltas į varpinę.
Atliekant įkėlimo darbus iškilo problemų – pasirodo, Lietuvoje nėra firmos, kuri profesionaliai tuo galėtų užsiimti. Lenkijoje yra trys kompanijos, liejančios ir montuojančios varpus. Varpų liejykla, kurioje buvo išlietas mūsų varpas, varpų nemontuoja. Tai Felczyński – labai garsi liejykla, kuri ką tik išsiuntė į Braziliją didžiausią dabar pasaulyje skambantį varpą, sveriantį 55 tonas. Mūsų varpą į bažnyčios bokštą įkėlė varpų liejykla Szydłak. Ji sutiko sumontuoti varpą ir kartu pasiūlė sutvarkyti antrąjį – kad abu varpai skambėtų automatiškai.
Kadangi radome daug gerų rėmėjų, mus parėmė ir savivaldybė, nemažai paaukojo parapijiečiai, savo varpinę sėkmingai sutvarkėme. Dabar varpai skambės automatiškai nustatytu laiku – tai reguliuoja GPS signalas.
Varpą pašventins Rygos vyskupas Andris Kravalis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Ugnė Gavelytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
