Politologas L. Kojala: nėra jokių signalų, kad Kremlius keistų savo poziciją kare prieš Ukrainą
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Įvykusį susitikimą Atlantoje dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas LINAS KOJALA.
youtube.com video
Įvyko ilgai lauktas Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas. Žiniasklaida mirga nuo pirmųjų vertinimų. Žvelgiant į visą derybų lauką, kaip jūs jį vertinate?
Nepanašu, kad susitikimas lėmė reikšmingą proveržį, tačiau tai buvo galima prognozuoti. Kremliaus maksimalistiniai reikalavimai – Ukrainos kapituliacija – nekinta, o tai paliko labai mažą terpę susitarti dėl ko nors konkretaus. Todėl ir nematome apčiuopiamų rezultatų, kurie rodytų proveržį.
Jungtinės Amerikos Valstijos jau ne vieną mėnesį kartoja, kad reikėtų paliaubų. Ukraina su tuo sutiko dar kovo mėnesį, tačiau Rusija iki šiol ne tik atsisako paliaubų, bet ir intensyvina atakas prieš Ukrainą. Po susitikimo Aliaskoje negirdime nieko apie paliaubų realizavimą artimiausiu metu. Taip pat nėra aišku, ar bus pasiektas rezultatas, kurį Trumpas akcentavo jau po pokalbio su Putinu – tiesioginis Rusijos ir Ukrainos vadovų susitikimas.
Ukraina jau ne vieną mėnesį kartoja esanti pasirengusi tokiam susitikimui, tačiau Kremlius net ir po pokalbio Aliaskoje nepasiuntė aiškaus signalo apie susitarimą dėl būsimojo pokalbio su Zelenskiu. Neįvykęs susitikimas įrodytų, kad aiškaus judėjimo į priekį nėra, ir po pokalbio Aliaskoje situacija liko tokia pati, kaip ir anksčiau.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas 2025 m. Aliaskoje. EPA-ELTA nuotrauka
Donaldas Trumpas teigia, kad susitikimą su Kremliaus šeimininku vertina dešimčia balų iš dešimties. Ką tai sako?
Tai rodo, kad prezidentas Trumpas nori susitikimą pateikti kaip sėkmę, tačiau manyčiau, kad vertinimas dar nėra galutinis. JAV prezidentas neslepia, kad yra aktyvus žiniasklaidos vartotojas: žiūri televiziją, stebi komentarus. Jeigu jis matys, kad viešojoje erdvėje dominuoja kitoks vertinimas – susitikimas nebuvo sėkmingas, jo laimėtoju laikomas Putinas, Trumpui nepavyko realizuoti savo tikslų ir Kremlius tarsi džiaugiasi rezultatais, tuomet prezidento Trumpo laikysena gali pasikeisti.
Pirmieji vertinimai tarptautinėje žiniasklaidoje yra gana kritiški, mažų mažiausiai neutralūs, ir net Trumpui simpatizuojančioje žiniasklaidoje nėra skambių teiginių apie didžiulę sėkmę, nes apčiuopiamo rezultato kol kas nematyti. Tą gerai iliustruoja ir pati susitikimo eiga, ypač spaudos konferencija, kuri truko apie dešimt minučių. Abu lyderiai pasisakė labai trumpai ir neatsakė nė į vieną žiniasklaidos atstovų klausimą. Kodėl? Turbūt todėl, kad nebuvo ką atsakyti, be abstrakčių teiginių apie produktyvų susitikimą ir didelę pažangą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka
Tuo metu V. Putinas sako, kad pasiektas susitarimas atvers kelią taikai Europoje, – nė žodžio apie paliaubas.
Nėra jokių signalų, kad Kremlius keistų savo poziciją. Šia prasme Rusija yra prognozuojama ir jos reikalavimai nesikeičia nuo pat didelio masto invazijos pradžios – Ukrainos valstybingumo turi nelikti. Kaip žinome, prieš pat susitikimą Aliaskoje buvo kalbėta apie tai, kad Ukraina turėtų atsitraukti iš Donbaso srities, kurios kontroliuojamas ketvirtadalis yra itin reikšmingas Ukrainos gynybai taktine ir strategine prasme. Toliau reikalaujama, kad Ukraina mažintų savo ginkluotąsias pajėgas, kad neturėtų galimybių stoti į NATO aljansą, negalėtų generuoti savo vidinių pajėgumų ir atlieptų ilgalaikę Rusijos grėsmę.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Ką reiškia D. Trumpo pasakymas, kad Volodymyras Zelenskis dabar turi imtis darbo – ant Aliaskos viršūnių susitikimo pamatų sukurti susitarimą, kuris nutrauktų trejus metus trunkančią Rusijos invaziją?
Tai yra atsakomybės permetimas Zelenskiui, ir, pagal Trumpo logiką, netrukus turėtų įvykti Rusijos ir Ukrainos vadovų susitikimas. Trumpas tarsi prasitarė, kad dėl šio susitikimo formato pavyko susitarti, tačiau Putinas apie tai tiesiogiai neužsiminė. Lieka neaišku, ar artimiausiu metu toks pokalbis įvyks. Nors Zelenskis ne kartą kartojo, kad tokios derybos galėtų įvykti, vargu ar galima sakyti, kad jis turi galimybių paveikti šį procesą, jei Putinas atsisako tai daryti ir toliau atakuoja Ukrainą.
Karo intensyvumas, lyginant su laikotarpiu iki Trumpo kadencijos pradžios, yra išaugęs – apšaudymų raketomis ir dronais skaičius padvigubėjo. Tai rodo, kokiu būdu Kremlius derasi – ne politinėmis priemonėmis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas 2025 m. Aliaskoje. EPA-ELTA nuotrauka
Donaldas Trumpas teigia, kad susitikimą su Kremliaus šeimininku vertina dešimčia balų iš dešimties. Ką tai sako?
Tai rodo, kad prezidentas Trumpas nori susitikimą pateikti kaip sėkmę, tačiau manyčiau, kad vertinimas dar nėra galutinis. JAV prezidentas neslepia, kad yra aktyvus žiniasklaidos vartotojas: žiūri televiziją, stebi komentarus. Jeigu jis matys, kad viešojoje erdvėje dominuoja kitoks vertinimas – susitikimas nebuvo sėkmingas, jo laimėtoju laikomas Putinas, Trumpui nepavyko realizuoti savo tikslų ir Kremlius tarsi džiaugiasi rezultatais, tuomet prezidento Trumpo laikysena gali pasikeisti.
Pirmieji vertinimai tarptautinėje žiniasklaidoje yra gana kritiški, mažų mažiausiai neutralūs, ir net Trumpui simpatizuojančioje žiniasklaidoje nėra skambių teiginių apie didžiulę sėkmę, nes apčiuopiamo rezultato kol kas nematyti. Tą gerai iliustruoja ir pati susitikimo eiga, ypač spaudos konferencija, kuri truko apie dešimt minučių. Abu lyderiai pasisakė labai trumpai ir neatsakė nė į vieną žiniasklaidos atstovų klausimą. Kodėl? Turbūt todėl, kad nebuvo ką atsakyti, be abstrakčių teiginių apie produktyvų susitikimą ir didelę pažangą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka
Tuo metu V. Putinas sako, kad pasiektas susitarimas atvers kelią taikai Europoje, – nė žodžio apie paliaubas.
Nėra jokių signalų, kad Kremlius keistų savo poziciją. Šia prasme Rusija yra prognozuojama ir jos reikalavimai nesikeičia nuo pat didelio masto invazijos pradžios – Ukrainos valstybingumo turi nelikti. Kaip žinome, prieš pat susitikimą Aliaskoje buvo kalbėta apie tai, kad Ukraina turėtų atsitraukti iš Donbaso srities, kurios kontroliuojamas ketvirtadalis yra itin reikšmingas Ukrainos gynybai taktine ir strategine prasme. Toliau reikalaujama, kad Ukraina mažintų savo ginkluotąsias pajėgas, kad neturėtų galimybių stoti į NATO aljansą, negalėtų generuoti savo vidinių pajėgumų ir atlieptų ilgalaikę Rusijos grėsmę.
Deja, bet tai užprogramuoja tolesnę karo eigą ir Kremliaus bandymą pakeisti situaciją ne politinėmis ar diplomatinėmis priemonėmis, o agresija, papildomais ir intensyvesniais apšaudymais bei kitomis naikinimo priemonėmis.Visa tai yra tezės, kurias iš Rusijos girdime ilgą laiką. Jeigu jos nekinta, tuomet galimybės susitarti iš esmės nėra, nes fronto linijoje Rusija neturi strateginio lygmens pranašumo, kad galėtų kelti tokius reikalavimus kitai pusei. Jungtinės Valstijos, pati Ukraina ir Europa tą puikiai supranta ir neketina nusileisti. Deja, bet tai užprogramuoja tolesnę karo eigą ir Kremliaus bandymą pakeisti situaciją ne politinėmis ar diplomatinėmis priemonėmis, o agresija, papildomais ir intensyvesniais apšaudymais bei kitomis naikinimo priemonėmis. Kaip reikėtų suprasti ir vertinti V. Putino perspėjimą Ukrainai ir Europos šalims? Cituoju: „Nekurti jokių kliūčių ir nebandyti sutrikdyti šios kylančios pažangos provokacijomis ar užkulisinėmis intrigomis.“ Rusija dabartinę situaciją bando pateikti taip, kad su Jungtinėmis Valstijomis galima susikalbėti, bet pagrindinė problema yra Europa. Europa ir Ukraina neva nori tęsti karą ir yra kliūtis taikai, nors mes puikiai suprantame, kad būtent agresorius turi visus svertus pabaigti karą tą pačią akimirką, jeigu sutiktų sustabdyti vykdomus karo veiksmus ir atsitrauktų iš okupuotų teritorijų. To Rusija net nesvarsto, o visą kaltę bando suversti Europos šalims. Tuo pačiu tai yra pripažinimas, kad Europos šalys yra reikšmingos. Tai supranta ir prezidentas Trumpas, spaudos konferencijoje paminėjęs, kad netrukus skambins Zelenskiui ir Europos lyderiams. Europos Sąjungos taikomos sankcijos, karinė parama Ukrainai, kuri šiuo metu yra didesnė už Jungtinių Valstijų paramą, ir kitos priemonės turi poveikį, todėl be Europos šalių pritarimo jokie sandoriai praktiškai negalėtų būti realizuojami. Tai yra labai svarbi atrama Ukrainai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Ką reiškia D. Trumpo pasakymas, kad Volodymyras Zelenskis dabar turi imtis darbo – ant Aliaskos viršūnių susitikimo pamatų sukurti susitarimą, kuris nutrauktų trejus metus trunkančią Rusijos invaziją?
Tai yra atsakomybės permetimas Zelenskiui, ir, pagal Trumpo logiką, netrukus turėtų įvykti Rusijos ir Ukrainos vadovų susitikimas. Trumpas tarsi prasitarė, kad dėl šio susitikimo formato pavyko susitarti, tačiau Putinas apie tai tiesiogiai neužsiminė. Lieka neaišku, ar artimiausiu metu toks pokalbis įvyks. Nors Zelenskis ne kartą kartojo, kad tokios derybos galėtų įvykti, vargu ar galima sakyti, kad jis turi galimybių paveikti šį procesą, jei Putinas atsisako tai daryti ir toliau atakuoja Ukrainą.
Karo intensyvumas, lyginant su laikotarpiu iki Trumpo kadencijos pradžios, yra išaugęs – apšaudymų raketomis ir dronais skaičius padvigubėjo. Tai rodo, kokiu būdu Kremlius derasi – ne politinėmis priemonėmis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
