D. Pankevičius apie kelionę į Šiaurės ašigalį: čia viskas atrodo švaru ir visą laiką šviesu kaip dieną

Šį kartą D. Pankevičius lankosi pačiame Šiaurės ašigalyje ir dienraščiui „Bernardinai.lt“ apie unikalią kelionę pasakoja iš laivo, kuriuo pasiekė šį pasaulio kraštą.

youtube.com video

Gerbiamas Danai, papasakokite, kokie keliai jus nuvedė į Šiaurės ašigalį.

Kelionė į Šiaurės ašigalį buvo viena iš mano svajonių. Tikrai nežinojau, kada ji išsipildys, bet po devynerių metų tai įvyko. Tai išvyka ne į arktinį regioną, o į patį Šiaurės ašigalį. Toks buvo mano tikslas.

Pasaulyje kol kas yra tik du laivai, galintys padėti tokią svajonę įgyvendinti. Vienas – prancūzų kompanijos laivas, pastatytas 2022-aisiais ir 2024-aisiais pradėjęs keliones su keliautojais iki paties ašigalio. Kitas laivas – atominis ledlaužis, priklausantis rusams, jis labai senas. Dėl suprantamų priežasčių kelionė pastaruoju net nebuvo svarstyta, tad pasirinkau prancūzus.

Kelionė į Šiaurės ašigalį, skaičiuojant ir išvyką iš Lietuvos, trunka 18 dienų.

Lietuvoje dabar vasara, o koks oras Šiaurės ašigalyje?

Čia dabar taip pat vasara, patys šilčiausi mėnesiai, ir tik tokiu metu įmanoma nukeliauti į Šiaurės polių ledlaužiais, nes tuomet ledo storis būna ploniausias. Temperatūra čia nėra didelė, minus du–trys laipsniai, kartais nulinė. Tačiau jutiminė temperatūra – šiek tiek žemesnė, iki minus dešimties, nes vyrauja stiprūs vėjai, ir kartais jie tikrai degina veidą ar kitas neuždengtas kūno vietas.

Šiaurės ašigalyje. Dano Pankevičiaus nuotrauka Šiaurės ašigalyje. Dano Pankevičiaus nuotrauka

Kaip atrodo Šiaurės ašigalis šiandien? Ką tenka pamatyti, patirti?

Dabar stoviu prie savo kajutės lango ir žiūriu tiesiai į Šiaurės ašigalį. Aplink apsiniaukę, saulės visiškai nematyti, tačiau šviesu. Kelis mėnesius čia bus šviesu kaip dieną, jokios tamsos. Kadangi debesys užstoję saulę, tai šiek tiek niūriau.

Daug ledo, vandens properšų, nes ledas vasarą tirpsta. Kartais galima pamatyti laukinių gyvūnų, bet kol kas jų matėme nedaug, tik baltųjų lokių pėdas. Prieš porą dienų prie mūsų laivo netoliese buvo atėjusi lokė su lokiuku, dar matėme banginį, tolumoje ruonį. Teko matyti net praskrendančius paukščius.

Vasarą čia vis daugiau properšų – tada lokiai stovėdami ant plaukiojančių ledų gali gaudyti ruonius. Jeigu teritorija visą laiką būtų užšalusi, lokiai čia neišgyventų, nes nepasiektų ruonių vandenyje. Manau, būtent dėl šios priežasties daugiau gyvūnų vasaros metu pasitraukia į atokesnius regionus, arčiau šiaurinio poliaus.

Dabar esame 90-ojoje lygiagretėje – pačiame Šiaurės ašigalyje. Čia nėra jokios laiko juostos.

Savo feisbuko paskyroje rašote, kad aplinkui – milžiniški atstumai be jokių žmonių pėdsakų, o artimiausi laivai – už tūkstančio kilometrų. Kaip jaučiatės?

Gerai jaučiuosi! Man patinka tokios vietos. Kartais tikrai labai gerai jaučiuosi, kai aplink nėra minios žmonių. Bet, kadangi plaukiu ne vienas, nesijaučiu vienišas. Su mumis kartu plaukia ir mokslininkų komandos. Šiame laive įrengtos didžiausios laboratorijos, kiekvieną dieną čia atliekami tyrimai – ar po vandeniu, ar matuojant ledo storį, imant vandens mėginius.

Mūsų laive daugybė mokslininkų iš viso pasaulio, o keliautojų, manau – apie 180.

Keliautojas Danas Pankevičius. Asmeninio archyvo nuotrauka Šiaurės ašigalyje. Dano Pankevičiaus nuotrauka Šiaurės ašigalyje. Dano Pankevičiaus nuotrauka Šiaurės ašigalyje. Dano Pankevičiaus nuotrauka

Ką kalba mokslininkai apie šiandieninę situaciją Šiaurės ašigalyje, kaip ji kinta?

Tiesa, kad pasaulis šyla, tačiau kai kurie mokslininkai nėra tikri, kad klimato pokyčius sukėlė netinkama žmonių veikla. Jie mano, kad tai natūralus procesas, – ledų tirpimas dabar yra spartesnis, pernai fiksuotas pats didžiausias. Šiais metais ledo storis sumažėjo 40 centimetrų. Jeigu ledas tirps panašiais tempais, turbūt bus pasiektas naujas rekordas.

Kitas dalykas – čia nematyti jokių šiukšlių, tepalų dėmių, jokių plaukiojančių butelių kaip kituose vandenynuose, nes tai labai atoki vieta. Plika akimi užterštumo nematyti, viskas atrodo švaru, tačiau neabejotinai yra nanoplastiko dalelių.

Pasakėte, kad aplinka Šiaurės ašigalyje galima grožėtis ištisas 24 valandas per parą. Kaip tai darote?

Būdamas čia dešimt dienų nemačiau vakaro, nemačiau nakties. Tiesiog visada šviesu kaip dieną – ar būtų dvylikta valanda dienos, ar trečia nakties. Tokia mano neįprasta patirtis. Tačiau prisitaikai – uždarai užuolaidėles ir bandai miegoti.

Dabar tai jūsų privati kelionė. O ar nekyla jums kaip kelionių organizatoriui minčių rinkti grupes kelionei į Šiaurės ašigalį?

Visada prieš siūlydamas žmonėms keliones privalau pats tose vietose apsilankyti ir viską apžiūrėti. Kol kas dar nenusprendžiau, ar siūlyčiau kitiems keliautojams prisijungti prie mano ekspedicijų į Šiaurės ašigalį, bet didelė tikimybė, kad taip ir bus.

Gal galite papasakoti apie savo artimiausius kelionių planus?

Grįšiu į Lietuvą rugpjūčio 22 dienos vakare ir jau rugpjūčio 23-iosios rytą su dukra išskrisiu į Graikiją. Turime tradiciją kasmet vasarą išvykti kur nors paatostogauti. Namo grįšime prieš pat rugsėjo 1-ąją. Tuomet šiek tiek pailsėsiu ir tada keliausiu į Afganistaną. Taigi kelionės nesibaigia.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Ugnė Gavelytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama