Priėmimo studijuoti rezultatai: į valstybės finansuojamą vietą universitete – turint vos 3,8 balo

Šiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus prie visų egzaminų (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros) pridėti papildomų balų, išaugo stojamieji balai ir konkurencija. ŠMSM teikė korekcijas, kad suvienodintų konkurencines sąlygas visoms grupėms: šių ir ankstesnių metų abiturientams, baigusiesiems tarptautinio bakalaureato programas, įgijusiesiems vidurinį išsilavinimą užsienyje arba pagal užsienio šalių ugdymo programas bei išlaikiusiesiems tarptautinius užsienio kalbų egzaminus.

„Tai leido užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir lygias galimybes pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas visiems stojantiesiems, atsižvelgiant į jų pasiekimus ir pasirengimą studijoms“, – teigiama ministerijos pranešime.

„Iš pakviestųjų trečdalį sudaro šių metų abiturientai, o du trečdalius – vyresni asmenys. Aktyvumas didėjo ir tarp abiturientų, ir tarp vyresnių stojančiųjų. Ar jis išliks ir antrame etape – pamatysime. Rugpjūčio 22 d. vyks antrasis kvietimas, po jo liks tik pasirašyti sutartis, o paskutinę mėnesio savaitę jau turėsime galutinius duomenis ir analizę“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui (LAMA BPO) organizuoti prezidentas, profesorius PRANAS ŽILIUKAS.

Jis pažymi, kad šiais metais yra specifinė stojamųjų balų situacija, nes jiems įtaką darė daug veiksnių.

„Palyginti šių metų konkursinį balą su praėjusių metų nėra tikslu, nors atrodytų, kad skalė ta pati – iki dešimties balų. Šiemet pasikeitė brandos egzaminų vertinimo sistema: nuo netiesinės skalės, galiojusios nuo 2013-ųjų, pereita prie tiesinės, taikomos visiems dalykams. Tai ypač svarbu informacinių technologijų egzaminui, kurio vertinimas anksčiau buvo išskirtinai neproporcingas.

Be to, nebėra mokyklinių egzaminų – visi abiturientai laiko tik valstybinius, todėl padidėjo laikančiųjų skaičius, daugiau moksleivių sėkmingai išlaikė egzaminus ir pateikė prašymus studijuoti. Esant šiems veiksniams, konkursiniai balai vidutiniškai pakilo nuo kelių dešimtųjų iki net vieno balo“, – teigia P. Žiliukas.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas. Martyno Ambrazo / ELTA nuotrauka

Pasak jo, šiemet buvo apie 6 tūkst. asmenų, atitinkančių valstybės finansuojamų vietų reikalavimus – daugiau nei pernai, todėl konkurencija išaugo.

„Kai yra ribotas valstybės finansuojamų vietų skaičius, didesnė paklausa natūraliai pakelia konkursinį balą. Anksčiau buvome pripratę prie to, jog užtekdavo išlaikyti egzaminus, kad gautum valstybės finansuojamą vietą. Šiemet – jau nebe taip“, – nurodo P. Žiliukas.

Konkurencija tarp kolegijų ir universitetų

„Valstybės finansuojamas vietas abu sektoriai panaudojo beveik maksimaliai. Pagal pateiktus prašymus buvo šioks toks poslinkis universitetų naudai, tačiau proporcijos iš esmės nesikeitė. Universitetuose į mokamas vietas priimta apie 700 studentų daugiau nei pernai, kolegijose – apie 600 daugiau. Didelio poveikio sektorių santykiams tai neturėjo, nors privačiose kolegijose situacija galėjo būti sudėtingesnė“, – aiškina P. Žiliukas.

Anot jo, vyresniųjų stojančiųjų skaičius ypač svarbus kolegijoms – jos priima daugiau nei pusę tokių studentų, o universitetai – apie du trečdalius einamųjų metų abiturientų.

Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka

LAMA BPO prezidentas tvirtina, kad liko ir kandidatų, besirenkančių profesinį mokymą. „Pagrindinio etapo priėmimo rezultatai rodo, kad pokyčių beveik nėra – priimta apie 19 tūkst. mokinių, panašiai kaip ir pernai“, – teigia P. Žiliukas.

Daugiausia išaugo konkurencija stojant į valstybės finansuojamas vietas

Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius VALDAS JASKŪNAS tikina, kad VU džiaugiasi šių metų stojančiųjų rezultatais.

„Kvietimus studijuoti universitete gavo maždaug 3 proc. daugiau nei pernai asmenų, o pakviestųjų studijuoti valstybės finansuojamose vietose – 2 proc. daugiau. Tokį augimą vertiname kaip sveiką ir nuoseklų. Įprastai Vilniaus universitetas kasmet pakviečia 2–4 proc. daugiau studentų, tad šiemet tendencija išlaikyta“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ dėsto V. Jaskūnas.

Pasak jo, dėl to, kad šiais metais vyko daug pokyčių ir priimta neplanuotų sprendimų, susijusių su valstybinių brandos egzaminų vertinimo perskaičiavimu, atsirado apie 1500 papildomų kandidatų, galinčių stoti į aukštąsias mokyklas.

„Pirmojo etapo rezultatai rodo, kad smarkiai padaugėjo pakviestųjų studijuoti savo lėšomis: universitetuose jų skaičius išaugo 23 proc., kolegijose – 15 proc. Matome, kad sudarytos galimybės stoti tiems, kurie pagal pirminius valstybinių brandos egzaminų rezultatus nebūtų turėję tokios galimybės“, – tikina VU studijų prorektorius.

Kadangi priėmimas į aukštąsias mokyklas vyksta dviem etapais – pirmasis jau įvyko, laukia antrasis, – tie, kurie nepateko į norimą programą arba suklydo pildydami prašymą, dar turės galimybę teikti prašymus.

Vilniaus universitetas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas. Gedimino Savickio / ELTA nuotrauka

„Vilniaus universitete kai kuriose programose taikomos kvotos – priimama tiek studentų, kiek numato kvota, net jei kandidatų yra daugiau. Kitos aukštosios mokyklos kvotų nenustato. Dalis programų papildomuose etapuose dalyvaus – dažnai būna, kad apie 20 proc. pakviestųjų studijuoti nepasirašo sutarčių, todėl vietos atsilaisvina. Tokios patenka į antrąjį etapą. Vis dėlto yra programų, kurios po pirmojo etapo bus užpildytos, ir jų priimant stojančiuosius daugiau nebus“, – nurodo V. Jaskūnas.

Pagal asociacijos LAMA BPO skelbiamą populiariausių studijų programų sąrašą, VU tokios yra ekonomika ir finansai, teisė, medicina, politikos mokslai, kūrybos komunikacija.

M. Romerio universitete – penktadaliu daugiau studentų

2025 m. Mykolo Romerio universitetas (MRU) fiksuoja reikšmingą studijų paklausos augimą. Lyginant su 2024 m., tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijų programos sulaukė gerokai daugiau stojančiųjų, o priimtųjų skaičius išaugo dviženkliu tempu.

Universiteto duomenimis, į bakalauro studijas šiemet pretendavo 20 proc. daugiau abiturientų nei pernai, nors ir buvo sugriežtinti priėmimo reikalavimai. Kvietimus studijuoti gavusiųjų skaičius išaugo daugiau kaip 12 proc.

„Šių metų priėmimo rezultatai aiškiai rodo, kad MRU studijos yra patrauklios ir atitinka tiek Lietuvos, tiek tarptautinės darbo rinkos lūkesčius. Džiugu matyti, kad mūsų bakalauro programos pritraukia motyvuotus abiturientus“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako MRU studijų vicerektorė prof. dr. NATALIJA KAMINSKIENĖ.

Didžiausio susidomėjimo MRU sulaukė psichologijos, teisės ir kriminalistikos, teisės, teisės ir ikiteisminio proceso bei komunikacijos ir skaitmeninės rinkodaros programos.

Mykolo Romerio universiteto studijų vicerektorė prof. dr. Natalija Kaminskienė. Mykolo Romerio universiteto nuotrauka Mykolo Romerio universiteto nuotrauka

Stojančiųjų gausa padėjo išsaugoti kai kurias programas

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms JOLANTA BAREIKIENĖ sako, kad šiemet įstojusiųjų yra daugiau nei praeitais metais, taip pat nereikėjo svarstyti ir apie kai kurių programų stabdymą.

„Šiemet buvo šiek tiek nerimo dėl naujos tvarkos ir priėmimo pakeitimų. Tačiau didelio pokyčio nepastebėjome. Sulaukėme 200 daugiau prašymų nei pernai tuo pat metu“, – teigia ji.

Tiesa, kolegija stojamąjį balą sumažino, kaip ir kitos aukštosios mokyklos. „Atsižvelgėme į regionus. Tauragėje ir Alytuje balas buvo mažesnis, kad pritrauktume daugiau stojančiųjų. Didelių pokyčių kol kas nematome, bet dar laukia antras etapas“, – tikina J. Bareikienė.

Kauno kolegijoje populiariausios studijų programos – bendrosios praktikos slauga, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, kosmetologija ir socialinis darbas.

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė. Kauno kolegijos nuotrauka

D. Žvirdauskas: kyla klausimas, ar visi įstojusieji bus pasirengę studijuoti taip, kaip tikimasi

„Didesnis studentų skaičius aukštosioms mokykloms, ko gero, yra džiugi žinia. Tačiau kyla klausimas, ar šie mokiniai bus taip pasirengę studijuoti, kaip tikimasi. Manau, nepasirengimas paaiškės pirmame ar antrame kurse – dalis studentų galbūt neįstengs tęsti studijas, atkris, pakeis specialybę ar ims akademines atostogas“, – svarsto Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas DAINIUS ŽVIRDAUSKAS.

Jo teigimu, didesnį studentų skaičių lėmė ministerijos sprendimas pridėti papildomus dešimt balų, kitu atveju būtų buvę daug neišlaikiusiųjų matematikos egzamino ir praradusiųjų galimybę studijuoti aukštosiose mokyklose.

„Reikia įsigilinti, kas lėmė tokius prastus rezultatus. Priežasčių gali būti daug: skubotos reformos, priemonių trūkumas, mokytojų stoka. Pridėčiau dar vieną – COVID-19 padarinius. 2020-aisiais pandemiją patyrę mokiniai mokėsi 7–8 klasėse, kai formuojami mokymosi pagrindai, todėl galėjo būti liekamųjų reiškinių. Yra ir naujas dalykas – dirbtinis intelektas. Galime kelti hipotezę, kad mokiniai juo naudodavosi gudraudami: atlikdami kontrolinius, dėl to gaudami geresnius įvertinimus, bet per egzaminus dirbtiniu intelektu jie pasinaudoti jau negalėjo. Taip atsidūrėme kreivų veidrodžių karalystėje, ir tai turės pasekmių.

Kitas galimas veiksnys, galėjęs turėti įtakos prastesniems rezultatams, yra įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas. Pirmasis šio proceso etapas mokykloms galbūt buvo iššūkis dėl patirties stokos. Trumpuoju laikotarpiu ši laida gal ir laimėjo, bet kyla klausimas, kaip tai reikės vertinti laiko perspektyvoje“, – kelia klausimą D. Žvirdauskas.

Jis prisimena, kad prieš keletą metų Lietuvoje lankėsi EBPO švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius Andreas Schleicheris. „Specialistas pateikė pastabas, kad mūsų sistema per daug orientuota į stojimą į aukštąsias mokyklas, kad reikia labiau skatinti jaunimą rinktis realias specialybes ir profesinį ugdymą. Taip būtų sudarytos galimybės mokiniams įgyti profesiją, kurti vertę valstybei, o vėliau – jei norės – jie galės tęsti mokslus aukštojoje mokykloje“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja LMVA prezidentas.

Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka D. Žvirdauskas prideda, kad šių metų abiturientų egzaminų rezultatai yra visiškai nereprezentatyvūs. „Mūsų valstybės silpnoji vieta – duomenų analitika. Ar tai daroma specialiai, ar dėl kitų priežasčių – nežinau. Kodėl taip sakau? Man teko dalyvauti projekte, kuris, rodos, buvo baigtas 2010 metais. Jame administravimą vykdė pasaulyje garsi kompanija, mus konsultavo ekspertai iš Olandijos, Vokietijos ir kitų šalių. Buvo labai aiškiai pasakyta: būtina vykdyti kiekvieno individo stebėseną švietimo sistemoje ir darbo rinkoje. Jei žinai praeitį ir dabartį, gali visai kitaip projektuoti ateitį ir nusistatyti prioritetus, svarbius valstybei.

Taip pat dalyvavau kuriant švietimo stebėsenos rodiklius. Juos sukūrus, normalu duomenis fiksuoti ir analizuoti. Klausimas: ar rodikliai analizuojami? Ar turime normalią ilgalaikę analitiką?“ – svarsto pašnekovas.

Anot D. Žvirdausko, valstybei reikia skirti daugiau resursų duomenų analitikai. „Vienas iš svarbiausių valstybės tikslų, įvardijamas ne vienos ministerijos politinėse programose, yra mažinti atskirtį. Teisingai? Gabūs vaikai, kad ir kokia būtų sistema, vis tiek randa būdų pasiekti savo karjeros tikslus. Todėl pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas pagalbai vaikams iš žemesnio socioekonominio sluoksnio šeimų, taip pat tiems, kurie galbūt nėra itin gabūs akademinėje srityje. Tokiems būtina pritaikyti tinkamas metodikas, suteikti papildomą paramą. Tai labai svarbus tikslas, apie kurį kalba visi politikai.

Nėra nė vienos ministerijos, kuri apie tai nebūtų užsiminusi. Tačiau ar pavyko sumažinti atskirtį – šiandien negalime pasakyti, tikslių duomenų tiesiog nėra“, – pavyzdį pateikia D. Žvirdauskas.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka

Pasak LMVA prezidento, svarbu ne tik konstatuoti, kas įvyko, bet ir nuspręsti, ką darysime po pusmečio, kokia bus kita egzaminų sesija.

„Mokyklos šiemet tapo nebe ugdymo įstaigomis, o tik egzaminų vykdymo procedūrų atlikėjomis. Čia nereikėtų ieškoti kaltų tarp mokyklų, savivaldybių ar ministerijos. Tiesiog reikia įvardyti silpnąsias vietas ir jas tvarkyti“, – komentuoja D. Žvirdauskas.

Poreikis didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių

Studijuoti valstybės finansuojamose ir skiriant stipendijas vietose pakviesti 12 697 asmenys (2024 m. – 12 498): universitetuose – 8761 (2024 m. – 8560), kolegijose – 3936 (2024 m. – 3938). 

V. Jaskūno teigimu, dėl balų perskaičiavimo smarkiai išaugo konkurencija į valstybės finansuojamas vietas, nes jų, lyginant su praėjusiais metais, skaičius beveik nepakito. Tačiau statistika rodo, kad apie 200–250 kandidatų, kurie pagal pirminius rezultatus nepatektų į finansuojamų vietų konkursą, vis dėlto jame dalyvavo, ir dalis gavo finansavimą. Tai ypač matoma studijų kryptyse, kuriose valstybės finansuojamų vietų yra gan daug ir kuriose konkurencija nesusidaro – pavyzdžiui, pedagogikos ar inžinerijos studijose.

„Pirmojoje pakopoje pasirengę ir motyvuoti stojantieji paprastai finansavimą gauna, išskyrus labai konkurencingas programas, tokias kaip medicina, kur vietų skaičius ribotas ir priimami tik geriausi. Didesnį nerimą kelia atvejai, kai finansavimas suteikiamas kandidatams, kurių balas – itin žemas. Šiemet, pavyzdžiui, buvo suteiktas finansavimas turint 3,8 balo (taikant naują skaičiavimo metodiką), o pernai tai būtų atitikę maždaug 2,8 balo. Abejoju, ar tai yra gera valstybės investicija“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako V. Jaskūnas.

Anot jo, pirmosios pakopos studijoms finansavimas yra pakankamas, o didesnį dėmesį reikėtų skirti antrosios pakopos – magistrantūros – finansavimui.

„Šių studijų absolventai kuria didesnę pridėtinę vertę tiek sau, tiek valstybei ir ekonomikai, todėl jos turėtų būti labiau finansuojamos. Tas pats pasakytina ir apie trečiąją pakopą – doktorantūrą“, – dėsto jis.

Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka

Pasak J. Bareikienės, mokėti visą studijų kainą daugeliui yra iššūkis. „Daugiau vietų padidintų kai kurių programų patrauklumą, ypač tokių kaip inžinerija, kur specialistų labai reikia. Jauniems žmonėms iš regionų persikelti į didmiesčius kainuoja. Todėl finansinė parama yra svarbi“, – tvirtina ji.

Tam pritaria ir N. Kaminskienė: „Investicija į išsilavinusią visuomenę – tai viena protingiausių investicijų, kurią mūsų valstybė gali daryti nepriklausomai nuo geopolitinių įvykių. Neprieštarautume tokiam švietimo modeliui, kai studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose būtų nemokamos, kaip, beje, yra Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir kai kuriose kitose pasaulio valstybėse. Taip mūsų, aukštųjų mokyklų, dėmesys būtų labiau sutelktas į studijų kokybę, o ne rinkodarą ir kovą dėl studentų skaičiaus.“

„Kiekvienais metais pasibaigus priėmimui, ministerija vertina rezultatus, analizuoja tendencijas ir tik tada planuoja valstybės finansuojamas studijų vietas. Tam vertinami ne tik stojančiųjų pasirinkimai, bet ir valstybės prioritetai, specialistų poreikio prognozė, absolventų įsidarbinimo duomenys, studentų nubyrėjimas, priimtųjų konkursiniai balai“, – rašoma Švietimo ministerijos atsakyme.

Nuo rugpjūčio 15 d. iki 19 d. 15 val. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo etape. Į valstybės finansuojamas studijų vietas galės pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu nesudariusieji jokios sutarties arba sudariusieji valstybės nefinansuojamų studijų sutartis. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 22 d. Sutarčių sudarymas vyks nuo rugpjūčio 22 d. 12 val. iki 23 d. 16 val. aukštosiose mokyklose, el. forma – iki 23 d. 24 val.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama