Sertifikuotas Just. Marcinkevičiaus kultūros kelias: kaip Lietuvoje skatinamas kultūrinis turizmas?
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kultūros kelių esmė ir tikslai
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas ALFREDAS JOMANTAS akcentuoja, kad kultūros keliai pirmiausia skirti plėtoti teminį turizmą, kuris Lietuvoje dar nėra taip plačiai paplitęs kaip organizuotas turizmas.
youtube.com video„Kultūros keliai yra kur kas daugiau nei tiesiog turistiniai maršrutai – tai keliai per kultūros vertybes, kraštovaizdį ir asmenybes“, – aiškina A. Jomantas. Jais keliauja pavieniai žmonės, šeimos ar grupės, besidomintys konkrečiais kultūros ar kultūros paveldo reiškiniais.
Pašnekovo teigimu, svarbu pažymėti, kad tik oficialus Kultūros paveldo departamento sertifikatas suteikia teisę vadintis kultūros keliu, o tarptautinio lygmens keliams nustatyti konkretūs kriterijai, kuriuos reikia atitikti pagal Kultūros ministerijos parengtus dokumentus ir taisykles.
Just. Marcinkevičiaus kelio formavimasis
Prienų Just. Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos metodininkė DALIA BREDELIENĖ atskleidžia, kad Just. Marcinkevičiaus kelio ištakos siekia 2011 metus, kai bibliotekai buvo suteiktas poeto vardas. Kitas svarbus etapas – Just. Marcinkevičiaus memorialinio kambario įkūrimas, kuriame saugoma poeto asmeninė biblioteka.
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos metodininkė Dalia Bredelienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Kelio kūrimas prasidėjo nuo tradicijų – poeto gimtadienio šventimo kovo 10 d. ir kasmetinių Just. Marcinkevičiaus skaitymų Važatkiemyje. Laidos dalyvės teigimu, kadangi poetas yra Prienų kraštietis, natūraliai susiformavo rajoninis literatūrinis maršrutas. 2020 m., minint poeto 90-metį, šis kultūrinis-literatūrinis turizmo maršrutas pirmą kartą buvo viešai pristatytas bendruomenei.
„Mes supratome esantys pakankamai brandūs, kad galėtume kalbėti apie šį kelią plačiau – ne tik kaip apie turistinį maršrutą, bet ir kaip apie kultūrinį vyksmą“, – pasakoja D. Bredelienė.
Istorinės atminties klausimai
Pastaraisiais metais vis dažniau kalbantis istorinės atminties tema, visuomenėje diskutuojama ir apie iškilių šalies veikėjų laikyseną sovietmečiu. Ne išimtis ir Just. Marcinkevičius. Tačiau, anot D. Bredelienės, šios diskusijos projektui netrukdo.
„Mes nedalyvaujame šiose diskusijose, mes veikiame, dirbame savo darbus ir organizuojame renginius“, – tęsia už projektą atsakinga specialistė.
Kultūros paveldo departamento Tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos skyriaus vedėjas A. Jomantas taip pat patvirtina, kad Kultūros paveldo departamento ekspertų komisijoje svarstant Just. Marcinkevičiaus kelio paraišką jokių diskusijų dėl istorinės atminties nekilo. Vis dėlto jis pripažįsta, kad kai kurių kitų asmenybių keliai galėtų jų sukelti daugiau.
Bibliotekų vaidmuo ir ateities planai
A. Jomantas skiria ypatingą dėmesį bibliotekų vaidmeniui kuriant kultūros kelius. „Iš pradžių niekas neįsivaizdavo, kad bibliotekos gali dalyvauti kultūros kelių sertifikavimo procese, nes buvo tikimasi, jog tai darys dvarai, pilys ar kiti paveldo objektai. Tačiau bibliotekų darbas ir atsidavimas tapo svarbiu kultūriniu reiškiniu“, – konstatuoja jis.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas Alfredas Jomantas. Asmeninio archyvo nuotrauka
Just. Marcinkevičiaus kelio operatoriai tikisi per trejus metus tapti nacionaliniu kultūros keliu. Nors regioniniam keliui pakanka sujungti bent tris savivaldybes, Just. Marcinkevičiaus kelias jau sieja keturias partneres savivaldybes, o ateityje planuojama įtraukti dar daugiau vietovių.
Kelių plėtra ir komunikacija
D. Bredelienė atkreipia dėmesį, kad kultūros keliai – tai nesibaigiantis procesas. Just. Marcinkevičiaus kelias toliau plėtojamas – neseniai Prienuose įkurtas poeto kultūros parkas su drožėjų sukurtomis skulptūromis, o Druskininkuose atsirado jam skirta skulptūra „Giedantis paukštis“.
„Efektyviausiu komunikacijos kanalu tapo informacija, perduodama iš lūpų į lūpas. Žmonės iš visos Lietuvos atvyksta aplankyti kelio objektų ir dar kartą susitikti su poeto kūryba“, – sako pašnekovė.
A. Jomantas apgailestauja, kad regioniniai keliai vis dar per mažai žinomi. Kaip pavyzdį jis pateikia Penkių kūrėjų kelią, kuris, nors ir labai įdomus, vis dar mažai žinomas nacionaliniu lygmeniu.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Tomas Kemzūra
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
