Prieš rugsėjį trūkstant arti pusės tūkstančio pedagogų, ekspertas atviras: po dešimtmečio atsidursime keblioje situacijoje
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, likus mažiau nei trims savaitėms iki mokslo metų pradžios šalyje trūksta apie 420 pedagogų. Nors skaičiai mažesni nei pernai, dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinti pašnekovai optimizmu netrykšta – mokytojų stygiaus problema bėgant metams ne nyksta, o tik gilėja.
Paieškoms pasitelkė socialinius tinklus
Štai Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija mokytojų pradėjo ieškoti dar gegužės mėnesį ir tam pasitelkė trumpus vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose.
Kaip teigė mokyklos vadovas RYTIS KOMIČIUS, artėjant rugsėjui mokytojų rasti pavyko.
„Ieškojome dviejų matematikos ir dviejų lietuvių kalbos, informacinių technologijų, chemijos, psichologijos mokytojų. Priėmiau dvylika, nes ne visi norėjo dirbti visu krūviu. Kai kurių dalykų mokytojų dar galima rasti, bet kai kurių – beveik neįmanoma. Kalbu apie lietuvių kalbos ir matematikos specialistus“, – tikino R. Komičius.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Be reklamos, gimnazijai ieškoti mokytojų padėjo ir pati bendruomenė, taip pat bendravimas su įvairių disciplinų pedagogų grupėmis. „Tėvai rekomenduoja gerus mokytojus, padeda mokykloje dirbantys pedagogai, kviečiantys dirbti pažįstamus“, – teigė jis ir pridūrė, kad darbo skelbimus kėlė ir į Užimtumo tarnybos bei Vilniaus miesto savivaldybės sistemas, tačiau jie vaisių nedavė.
Pasak R. Komičiaus, ateityje mokytojų trūkumo problema taps dar opesnė: „Mokytojai sensta, ir jeigu jie nuspręstų, kad nebenori mokyti, tai duobė būtų dar didesnė. Labiausiai trūktų to, ko trūksta jau dabar: matematikos, lietuvių kalbos, gamtos mokslų mokytojų.“
Kaip mokytojus skatina didieji miestai?
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės darbo skelbimų platformoje galima rasti daugiau nei 140 pasiūlymų mokytojams, neįskaitant ieškomų pagalbos mokiniui specialistų darbo skelbimų.
Savivaldybės atstovas GABRIELIUS GRUBINSKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad labiausiai trūksta matematikos, lietuvių ir anglų kalbų, ikimokyklinio bei pradinio ugdymo mokytojų.
„Siekiant pritraukti trūkstamus specialistus, siūlomos papildomos naudos. Tarp jų – 300 eurų per mėnesį motyvacinė priemoka, mokama pirmuosius metus Vilniuje dirbti pradedančiam mokytojui. Taip pat visiems pedagogams suteikiamas nemokamas viešojo transporto bilietas, gali būti finansuojamos būsimų mokytojų studijos, kvalifikacijos kėlimo kursai, mentorių programos ir pan.“, – vardijo jis.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja JOLITA SAKALIŪNIENĖ dienraščiui „Bernardinai.lt“ nurodė, kad šiuo metu bendrojo ugdymo mokyklose ieškoma 32 pedagogų. „Didžiausias poreikis – ikimokyklinio, pradinio ugdymo, matematikos mokytojų. Kitų sričių specialistų trūkumas mažesnis – ieškoma vieno ar trijų mokytojų, kurie papildytų esamas komandas ar pakeistų išeinančius kolegas“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kokių priemonių savivaldybė imasi norėdama pritraukti trūkstamus specialistus, J. Sakaliūnienė sakė, kad nusipelniusiems Kauno pedagogams įteikiamos mero padėkos ir 3 tūkst. eurų premijos.
„Taip pat mokiniai skatinami rinktis pedagogo kelią – steigiamos pedagoginės klasės, organizuojami renginiai, išvykos į užsienį, mokiniai gali gauti Vytauto Didžiojo universiteto kreditus dar prieš stodami į universitetą. Kaunas jauniems pedagogams siūlo garantuotas darbo vietas – pasirašome išankstines sutartis su mokyklomis“, – aiškino ji.
Savivaldybės atstovė minėjo, kad taikomos mentorystės ir palaikymo programos, taip pat finansiškai remiamos mokyklos, iš kurių daugiau mokinių pasirenka pedagogikos studijas. Kaunas dirbantiems pedagogams siūlo kompetencijų kėlimo galimybes.
„Ilgalaikė strateginė kryptis – orientacija į mokinius ir jaunimą – jau duoda teigiamus rezultatus: 2020–2021 metais Kaune dirbti pradėjo 15 jaunųjų pedagogų, o 2024–2025 metais – net 45. Tikimasi, kad šios iniciatyvos ir toliau skatins jaunus žmones rinktis prasmingą mokytojo kelią“, – sakė J. Sakaliūnienė.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Tuo tarpu Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo ir sveikatos departamento direktorė INGRIDA URBONAVIČIENĖ dienraštį „Bernardinai.lt“ informavo, kad mieste trūksta 31 mokytojo.
„Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklose labiausiai trūksta matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, chemijos, informatikos, etikos mokytojų. Kitų dalykų pedagogų poreikis mažesnis – reikia po vieną specialistą mieste“, – teigė ji.
Pasak I. Urbonavičienės, savivaldybė pedagogus bando pritraukti apmokėdama studijų, persikvalifikavimo išlaidas, taip pat taikomos finansinės paskatos – būsto nuomos dalies, persikraustymo išlaidų kompensavimas. Šitaip per ketverius metus aktyviai ieškant mokytojų ir taikant šias priemones pritraukti 226 pedagogai.
Bendra situacija niūresnė, tačiau ŠMSM džiaugiasi populiarėjančiomis studijomis
ŠMSM duomenimis, šiuo metu visoje Lietuvoje trūksta apie 420 pedagogų, o pernai tokiu pat metu su tuo susijusių darbo skelbimų buvo apie 650.
„Didžiausias mokytojų poreikis yra didžiuosiuose miestuose: Vilniuje ir Vilniaus rajone, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat Kėdainių, Šalčininkų, Varėnos, Jonavos rajono savivaldybėse“, – dienraštį „Bernardinai.lt“ informavo ministerija.
Kaip ir didžiuosiuose miestuose, taip ir nacionaliniu mastu daugiausia ieškoma lietuvių kalbos, matematikos, pradinio ugdymo, fizikos, chemijos, užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų), ikimokyklinio ugdymo mokytojų.
Visgi ministerija džiaugiasi, kad jaunimo susidomėjimas pedagogikos studijomis didėja. „2023 ir 2024 metais į ugdymo mokslų bakalauro studijas priimta po maždaug 1,4 tūkst. pirmakursių. Dar 2022-aisiais stojančiųjų į pedagogikos bakalauro studijas buvo kiek daugiau nei tūkstantis.
Ypač daugėja stojančiųjų į prioritetines pedagogikos studijų programas (matematika, lietuvių kalba ir literatūra, prancūzų kalba, vokiečių kalba, fizika, chemija, biologija, istorija, geografija, IT, pradinis ugdymas, specialioji pedagogika): 2024 metais tokių studentų buvo 640, 2023 metais – 470“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Dalis baigusiųjų bakalauro studijas renkasi profesines pedagogikos studijas ir taip tampa mokytojais. Ministerija nurodė, kad 2024 m. pedagogikos studijas pasirinko apie 500 studentų, panašių skaičių tikimasi ir šiemet. Prie augančio stojančiųjų į pedagogikos studijas skaičiaus prisidėjo ministerijos inicijuotos skatinimo priemonės – kelis šimtus eurų siekiančios stipendijos studentams.
„Norint dar labiau populiarinti šią specialybę ir į mokyklas pritraukti daugiau pedagogikos studijų absolventų, ateityje numatoma plėsti paramą iš anksto įsidarbinimo sutartis su mokyklomis (ar savivaldybėmis) sudariusiems studentams. Taip pat numatoma ir toliau gerinti pedagogų darbo sąlygas: kelti atlyginimus, mažinti biurokratinę naštą, plėsti kvalifikacijos kėlimo galimybes“, – tvirtino ŠMSM ir pridūrė, kad vienas iš pedagogų trūkumo sprendimo būdų – siekis, jog daugėtų mokytojų, mokančių kelis dalykus.
G. Sarafinas: padėtis negerėja
Nors ministerija džiaugiasi, kad mokytojų trūkumo problemą palaipsniui pavyksta spręsti, švietimo ekspertas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius GINTARAS SARAFINAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškino, kad situacija negerėja.
„Problemą iš dalies sprendžia demografinė duobė, tačiau mokytojų tikrai nedaugėja, o į pedagogikos studijas nestojama labai noriai. Vaikų gimsta mažiau, dėl to reikia liūdėti. Esmė ta, kad dabartinė švietimo padėtis tikrai neskatina jaunuolių rinktis pedagogiką“, – sakė jis.
Švietimo ekspertas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Anot pašnekovo, be skatinamųjų stipendijų valstybė nesiryžta ieškoti kitų būdų pritraukti jaunuolius į mokyklas. „Naujų skatinimo priemonių neatsirado, jaunų žmonių motyvacija nepadidėjo. Mokyklų vadovai ieško išeičių, tačiau nežinau, ar jomis reikia džiaugtis. Randami studentai, kurie gali mokyti matematikos ar fizikos, o kai kurios pasienio savivaldybės atrado nuotolinį mokymą samdydamos pedagogus iš Vilniaus ir Kauno.
Mokytojų randama, tačiau galime tik spėlioti, kokie bus mokinių rezultatai ir pasiekimai. Šioje srityje mes plūduriuojame – jokio proveržio neįvyko, jaunuolių susidomėjimas pedagogika neišaugo, o problemą švelnina tik mažėjantis mokinių skaičius“, – apibendrino švietimo ekspertas.
M. Nefas: vis dar negalime patenkinti viso mokytojų poreikio
G. Sarafinui antrino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. MINDAUGAS NEFAS. Anot jo, Vilniuje ir Kaune mokytojų stygiaus problema tik didėja.
„Rajonuose mokytojų trūkumo bėda kiek pristabdyta, išskyrus kai kurių disciplinų specialistų poreikį. Kai buvo mažinamas mokyklų tinklas uždarant dalį jų, mokytojai pereidavo dirbti į likusias įstaigas. Todėl regionuose didelio pedagogų trūkumo kol kas nėra“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė jis.
Pedagogų amžiaus vidurkiui regionuose išliekant aukštam, pašnekovas mano, kad po dešimtmečio pamatysime tikrąjį problemos mastą. „Po dešimties metų atsidursime labai keblioje situacijoje, kai su mokiniais nebus kam dirbti. Norint spręsti šią problemą, tam tikri žingsniai jau turėjo būti padaryti, todėl dabar jie turės būti dar greitesni. Tai susiję ne tik su tuo, kad daugiau žmonių rinktųsi pedagogikos studijas – turime galvoti ir apie visus kitus galimus mokytojų rengimo būdus“, – sakė jis.
Būsimus pedagogus rengiančios VDU Švietimo akademijos atstovas tikina, kad, nors lyginant su padėtimi prieš penkerius metus susidomėjimas studijomis išaugo, vis dar nepavyksta patenkinti viso mokytojų poreikio. „Nemaža dalis abiturientų, stojančių į ugdymo krypties studijas, renkasi ne mokytojų dalykininkų studijų programas (tokių specialistų trūksta labiausiai), bet ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“, – aiškino M. Nefas.
Istorikas, pedagogas dr. Mindaugas Nefas. Asmeninio archyvo nuotrauka
Pašnekovo teigimu, be matematikos ir lietuvių kalbos pedagogų, itin trūksta užsienio kalbų mokytojų. „Dabar, kai atsisakoma rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, jaučiamas didesnis noras turėti daugiau ispanų kalbos mokytojų. Džiugu, kad jau keletą metų iš eilės daugėja besirenkančiųjų matematiką, nes prieš kelerius metus į matematikos pedagogiką beveik niekas nestodavo, o dabar turime jaunuolių, kurie renkasi šį kelią“, – sakė jis.
M. Nefas tiki, kad ne stipendija yra pagrindinė priežastis, kodėl jaunuoliai nori studijuoti pedagogiką. „Dalį žmonių gal ir privilioja stipendijos, tačiau tai nėra esminis veiksnys, skatinantis jauną žmogų rinktis pedagogines studijas ir ateityje tapti mokytoju. Turime gerinti jau dabar dirbančių mokytojų darbo sąlygas – ne tik finansinius dalykus, bet ir aprūpinimą darbo priemonėmis, įtraukimą į mokyklos sprendimus, mokytojų įgalinimą priimti sprendimus klasėje ir tam tikrų bendravimo su tėvais taisyklių nustatymą.
Šiuos dalykus mokytojai dažniausiai įvardija kaip savotiškus dirgiklius, skatinančius svarstyti apie šios profesijos atsisakymą ir laimės paieškas kitose srityse“, – tikino jis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Be reklamos, gimnazijai ieškoti mokytojų padėjo ir pati bendruomenė, taip pat bendravimas su įvairių disciplinų pedagogų grupėmis. „Tėvai rekomenduoja gerus mokytojus, padeda mokykloje dirbantys pedagogai, kviečiantys dirbti pažįstamus“, – teigė jis ir pridūrė, kad darbo skelbimus kėlė ir į Užimtumo tarnybos bei Vilniaus miesto savivaldybės sistemas, tačiau jie vaisių nedavė.
Pasak R. Komičiaus, ateityje mokytojų trūkumo problema taps dar opesnė: „Mokytojai sensta, ir jeigu jie nuspręstų, kad nebenori mokyti, tai duobė būtų dar didesnė. Labiausiai trūktų to, ko trūksta jau dabar: matematikos, lietuvių kalbos, gamtos mokslų mokytojų.“
Kaip mokytojus skatina didieji miestai?
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės darbo skelbimų platformoje galima rasti daugiau nei 140 pasiūlymų mokytojams, neįskaitant ieškomų pagalbos mokiniui specialistų darbo skelbimų.
Savivaldybės atstovas GABRIELIUS GRUBINSKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad labiausiai trūksta matematikos, lietuvių ir anglų kalbų, ikimokyklinio bei pradinio ugdymo mokytojų.
„Siekiant pritraukti trūkstamus specialistus, siūlomos papildomos naudos. Tarp jų – 300 eurų per mėnesį motyvacinė priemoka, mokama pirmuosius metus Vilniuje dirbti pradedančiam mokytojui. Taip pat visiems pedagogams suteikiamas nemokamas viešojo transporto bilietas, gali būti finansuojamos būsimų mokytojų studijos, kvalifikacijos kėlimo kursai, mentorių programos ir pan.“, – vardijo jis.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja JOLITA SAKALIŪNIENĖ dienraščiui „Bernardinai.lt“ nurodė, kad šiuo metu bendrojo ugdymo mokyklose ieškoma 32 pedagogų. „Didžiausias poreikis – ikimokyklinio, pradinio ugdymo, matematikos mokytojų. Kitų sričių specialistų trūkumas mažesnis – ieškoma vieno ar trijų mokytojų, kurie papildytų esamas komandas ar pakeistų išeinančius kolegas“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kokių priemonių savivaldybė imasi norėdama pritraukti trūkstamus specialistus, J. Sakaliūnienė sakė, kad nusipelniusiems Kauno pedagogams įteikiamos mero padėkos ir 3 tūkst. eurų premijos.
„Taip pat mokiniai skatinami rinktis pedagogo kelią – steigiamos pedagoginės klasės, organizuojami renginiai, išvykos į užsienį, mokiniai gali gauti Vytauto Didžiojo universiteto kreditus dar prieš stodami į universitetą. Kaunas jauniems pedagogams siūlo garantuotas darbo vietas – pasirašome išankstines sutartis su mokyklomis“, – aiškino ji.
Savivaldybės atstovė minėjo, kad taikomos mentorystės ir palaikymo programos, taip pat finansiškai remiamos mokyklos, iš kurių daugiau mokinių pasirenka pedagogikos studijas. Kaunas dirbantiems pedagogams siūlo kompetencijų kėlimo galimybes.
„Ilgalaikė strateginė kryptis – orientacija į mokinius ir jaunimą – jau duoda teigiamus rezultatus: 2020–2021 metais Kaune dirbti pradėjo 15 jaunųjų pedagogų, o 2024–2025 metais – net 45. Tikimasi, kad šios iniciatyvos ir toliau skatins jaunus žmones rinktis prasmingą mokytojo kelią“, – sakė J. Sakaliūnienė.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Tuo tarpu Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo ir sveikatos departamento direktorė INGRIDA URBONAVIČIENĖ dienraštį „Bernardinai.lt“ informavo, kad mieste trūksta 31 mokytojo.
„Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklose labiausiai trūksta matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, chemijos, informatikos, etikos mokytojų. Kitų dalykų pedagogų poreikis mažesnis – reikia po vieną specialistą mieste“, – teigė ji.
Pasak I. Urbonavičienės, savivaldybė pedagogus bando pritraukti apmokėdama studijų, persikvalifikavimo išlaidas, taip pat taikomos finansinės paskatos – būsto nuomos dalies, persikraustymo išlaidų kompensavimas. Šitaip per ketverius metus aktyviai ieškant mokytojų ir taikant šias priemones pritraukti 226 pedagogai.
Bendra situacija niūresnė, tačiau ŠMSM džiaugiasi populiarėjančiomis studijomis
ŠMSM duomenimis, šiuo metu visoje Lietuvoje trūksta apie 420 pedagogų, o pernai tokiu pat metu su tuo susijusių darbo skelbimų buvo apie 650.
„Didžiausias mokytojų poreikis yra didžiuosiuose miestuose: Vilniuje ir Vilniaus rajone, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat Kėdainių, Šalčininkų, Varėnos, Jonavos rajono savivaldybėse“, – dienraštį „Bernardinai.lt“ informavo ministerija.
Kaip ir didžiuosiuose miestuose, taip ir nacionaliniu mastu daugiausia ieškoma lietuvių kalbos, matematikos, pradinio ugdymo, fizikos, chemijos, užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų), ikimokyklinio ugdymo mokytojų.
Visgi ministerija džiaugiasi, kad jaunimo susidomėjimas pedagogikos studijomis didėja. „2023 ir 2024 metais į ugdymo mokslų bakalauro studijas priimta po maždaug 1,4 tūkst. pirmakursių. Dar 2022-aisiais stojančiųjų į pedagogikos bakalauro studijas buvo kiek daugiau nei tūkstantis.
Ypač daugėja stojančiųjų į prioritetines pedagogikos studijų programas (matematika, lietuvių kalba ir literatūra, prancūzų kalba, vokiečių kalba, fizika, chemija, biologija, istorija, geografija, IT, pradinis ugdymas, specialioji pedagogika): 2024 metais tokių studentų buvo 640, 2023 metais – 470“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Dalis baigusiųjų bakalauro studijas renkasi profesines pedagogikos studijas ir taip tampa mokytojais. Ministerija nurodė, kad 2024 m. pedagogikos studijas pasirinko apie 500 studentų, panašių skaičių tikimasi ir šiemet. Prie augančio stojančiųjų į pedagogikos studijas skaičiaus prisidėjo ministerijos inicijuotos skatinimo priemonės – kelis šimtus eurų siekiančios stipendijos studentams.
„Norint dar labiau populiarinti šią specialybę ir į mokyklas pritraukti daugiau pedagogikos studijų absolventų, ateityje numatoma plėsti paramą iš anksto įsidarbinimo sutartis su mokyklomis (ar savivaldybėmis) sudariusiems studentams. Taip pat numatoma ir toliau gerinti pedagogų darbo sąlygas: kelti atlyginimus, mažinti biurokratinę naštą, plėsti kvalifikacijos kėlimo galimybes“, – tvirtino ŠMSM ir pridūrė, kad vienas iš pedagogų trūkumo sprendimo būdų – siekis, jog daugėtų mokytojų, mokančių kelis dalykus.
G. Sarafinas: padėtis negerėja
Nors ministerija džiaugiasi, kad mokytojų trūkumo problemą palaipsniui pavyksta spręsti, švietimo ekspertas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius GINTARAS SARAFINAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškino, kad situacija negerėja.
„Problemą iš dalies sprendžia demografinė duobė, tačiau mokytojų tikrai nedaugėja, o į pedagogikos studijas nestojama labai noriai. Vaikų gimsta mažiau, dėl to reikia liūdėti. Esmė ta, kad dabartinė švietimo padėtis tikrai neskatina jaunuolių rinktis pedagogiką“, – sakė jis.
Švietimo ekspertas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Anot pašnekovo, be skatinamųjų stipendijų valstybė nesiryžta ieškoti kitų būdų pritraukti jaunuolius į mokyklas. „Naujų skatinimo priemonių neatsirado, jaunų žmonių motyvacija nepadidėjo. Mokyklų vadovai ieško išeičių, tačiau nežinau, ar jomis reikia džiaugtis. Randami studentai, kurie gali mokyti matematikos ar fizikos, o kai kurios pasienio savivaldybės atrado nuotolinį mokymą samdydamos pedagogus iš Vilniaus ir Kauno.
Mokytojų randama, tačiau galime tik spėlioti, kokie bus mokinių rezultatai ir pasiekimai. Šioje srityje mes plūduriuojame – jokio proveržio neįvyko, jaunuolių susidomėjimas pedagogika neišaugo, o problemą švelnina tik mažėjantis mokinių skaičius“, – apibendrino švietimo ekspertas.
M. Nefas: vis dar negalime patenkinti viso mokytojų poreikio
G. Sarafinui antrino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. MINDAUGAS NEFAS. Anot jo, Vilniuje ir Kaune mokytojų stygiaus problema tik didėja.
„Rajonuose mokytojų trūkumo bėda kiek pristabdyta, išskyrus kai kurių disciplinų specialistų poreikį. Kai buvo mažinamas mokyklų tinklas uždarant dalį jų, mokytojai pereidavo dirbti į likusias įstaigas. Todėl regionuose didelio pedagogų trūkumo kol kas nėra“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė jis.
Pedagogų amžiaus vidurkiui regionuose išliekant aukštam, pašnekovas mano, kad po dešimtmečio pamatysime tikrąjį problemos mastą. „Po dešimties metų atsidursime labai keblioje situacijoje, kai su mokiniais nebus kam dirbti. Norint spręsti šią problemą, tam tikri žingsniai jau turėjo būti padaryti, todėl dabar jie turės būti dar greitesni. Tai susiję ne tik su tuo, kad daugiau žmonių rinktųsi pedagogikos studijas – turime galvoti ir apie visus kitus galimus mokytojų rengimo būdus“, – sakė jis.
Būsimus pedagogus rengiančios VDU Švietimo akademijos atstovas tikina, kad, nors lyginant su padėtimi prieš penkerius metus susidomėjimas studijomis išaugo, vis dar nepavyksta patenkinti viso mokytojų poreikio. „Nemaža dalis abiturientų, stojančių į ugdymo krypties studijas, renkasi ne mokytojų dalykininkų studijų programas (tokių specialistų trūksta labiausiai), bet ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“, – aiškino M. Nefas.
Istorikas, pedagogas dr. Mindaugas Nefas. Asmeninio archyvo nuotrauka
Pašnekovo teigimu, be matematikos ir lietuvių kalbos pedagogų, itin trūksta užsienio kalbų mokytojų. „Dabar, kai atsisakoma rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, jaučiamas didesnis noras turėti daugiau ispanų kalbos mokytojų. Džiugu, kad jau keletą metų iš eilės daugėja besirenkančiųjų matematiką, nes prieš kelerius metus į matematikos pedagogiką beveik niekas nestodavo, o dabar turime jaunuolių, kurie renkasi šį kelią“, – sakė jis.
M. Nefas tiki, kad ne stipendija yra pagrindinė priežastis, kodėl jaunuoliai nori studijuoti pedagogiką. „Dalį žmonių gal ir privilioja stipendijos, tačiau tai nėra esminis veiksnys, skatinantis jauną žmogų rinktis pedagogines studijas ir ateityje tapti mokytoju. Turime gerinti jau dabar dirbančių mokytojų darbo sąlygas – ne tik finansinius dalykus, bet ir aprūpinimą darbo priemonėmis, įtraukimą į mokyklos sprendimus, mokytojų įgalinimą priimti sprendimus klasėje ir tam tikrų bendravimo su tėvais taisyklių nustatymą.
Šiuos dalykus mokytojai dažniausiai įvardija kaip savotiškus dirgiklius, skatinančius svarstyti apie šios profesijos atsisakymą ir laimės paieškas kitose srityse“, – tikino jis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
