Jaunimo organizacijų prezidentas apie Lietuvos švietimo problemas: nuo tualetinio popieriaus trūkumo iki politinio pasyvumo

Mokyklų realybė

Lietuvoje švietimo problemos susijusios ne tik su kasmet keičiamų egzaminų tvarka. LiJot prezidentas U. Masi primena, kad kai kuriose mokyklose trūksta net bazinių priemonių, tokių kaip tualetinis popierius. Visgi jis atkreipia dėmesį, kad didžiausia problema – tarpusavio ryšio stoka tarp mokinių, mokytojų ir tėvų.

„Mokytojų patyčios prieš mokinius yra sisteminė problema“, – konstatuoja jaunimo organizacijų atstovas ir pažymi, kad sprendimų priėmėjai kartais į tai reaguoja juokais ar menkinimu. LiJot prezidentas šia tema domisi itin plačiai ir remdamasis psichologų tyrimais tikina, kad jaunam žmogui svarbiausia pripažinimas.

„To trūkumas apsunkina dialogą ir formuoja priešiškumą“, – tęsia pašnekovas.

Protesto kultūra kaip dialogo stokos pasekmė

Pokalbio metu buvo aptarta dar viena Lietuvos visuomenės problema – bendro susikalbėjimo tarp skirtingų grupių trūkumas. Nors daug kalbama apie dialogo kultūros poreikį, praktikoje tai dažnai neveikia.

„Protestas – tai nepritarimo išraiška, kai pokalbis nesuveikia“, – aiškina U. Masi. Jis primena, kad jaunimo dalyvavimas „Black Lives Matter“ protestuose Lietuvoje, organizuotuose per „TikTok“, sulaukė kritikos dėl tariamo klausimo nesupratimo. Tačiau, anot pašnekovo, nuomonių skirtybė turėtų būti ne silpnybė, o stiprybė.

Svečias cituoja amerikiečių istoriko Timothy Snyderio mintis, kad susikoncentravimas į aukštosios politikos moralės dilemas apsunkina bendradarbiavimą vietiniu lygmeniu. Jo teigimu, tai atsispindi ir Lietuvos gyvenime – kalbant net apie konkrečius klausimus, pavyzdžiui, upių taršą.

Balsavimas nuo šešiolikos metų: nepavykusi iniciatyva ir aktyvumo tendencijos

Prieš kelerius metus LiJot siekė surinkti 300 tūkst. parašų, kad būtų įvesta Konstitucijos pataisa, kuri leistų balsuoti nuo šešiolikos metų. Surinkta vos daugiau nei pusė tūkstančio balsų. Šiandien U. Masi su šypsena žvelgia į šią nesėkmę ir vardija priežastis, kodėl iniciatyva nepasisekė.

„Patys 16–17 metų jaunuoliai negalėjo rinkti parašų“, – sako pašnekovas.

Itin menkas jaunimo susidomėjimas politika buvo labai gerai matomas praėjusių metų Seimo rinkimuose. Kaip skelbia platforma „Žinau, ką renku“, jis tesiekė 35 proc. LiJot prezidento teigimu, šie skaičiai nerodo tendencijos, mat ankstesniais metais jaunimo aktyvumas rinkimuose augo.

Kalbėdamas apie dabartinę situaciją, svečias kaip vieną iš jaunimo pasyvumo priežasčių nurodo itin mažai partijų pasiūlymų, skirtų jaunimui.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama