E. Vareikis: manau, artėjantį D. Trumpo ir V. Putino susitikimą Aliaskoje lydės ir netikėtumai
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Izraelio saugumo kabinetas patvirtino ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pasiūlytą planą, pagal kurį kariuomenė perims Gazos miesto kontrolę.
JAV tarpininkaujant pasiektas Armėnijos ir Azerbaidžano susitarimas dėl taikos.
Lenkijoje prisaikdintas naujasis prezidentas Karolis Nawrockis.
Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas EGIDIJUS VAREIKIS.
youtube.com videoPraėjusį penktadienį baigėsi antrojo Donaldo Trumpo ultimatumo Vladimirui Putinui laikas. Priminsiu, kad Jungtinių Valstijų prezidentas davė Rusijai laiko iki penktadienio pasistūmėti arčiau taikos susitarimo su Ukraina, antraip grės naujos ekonominės sankcijos. Visa tai praėjo be akivaizdaus proveržio. Kaip reikėtų vertinti šią tylą?
Mes daug kalbame apie tai, kad turėtų būti proveržis, kažkoks susitarimas, sandoris, bet niekas iš tikrųjų iki galo nežino, kas turėtų būti. Teisingai pasakėte – Trumpas davė Putinui laiko, kad jis pasistūmėtų. Bet ką reiškia „pasistūmėtų“?
Fronte galima nebešaudyti, tačiau lieka okupuotų žemių statuso, karo nusikaltimų, pabėgėlių klausimai.
Man atrodo, Rusija sužaidė savo žaidimą gana neblogai. Ji pateikė naujų pasiūlymų, todėl dabar niekas negali pasakyti, kad Rusija nesureagavo. Ji sureagavo, bet kaip jai reikėjo reaguoti – to niekas nežino.
Manau, nereikia tikėtis kokių nors labai konkrečių žingsnių. Ką reiškia užbaigti karą Ukrainoje – taip pat neaišku. Paliaubos nėra karo pabaiga. Reikėtų dar daug aiškintis, dar daug padaryti, kad karas pasibaigtų.
Patvirtinta, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitiks šį penktadienį, rugpjūčio 15 dieną, Aliaskoje. Trumpui užsiminus, esą Rusijai ir Ukrainai greičiausiai teks apsikeisti tam tikromis teritorijomis vardan taikos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi realiems sprendimams, kurie gali atnešti taiką, tačiau savo žemių ukrainiečiai okupantams neperduos. Kaip pakomentuotumėte šį klausimą?
Tai yra esminis klausimas, nors mes kartais kalbame, kad dabar teritorija nebėra svarbiausias karo klausimas, kad svarbiausia – žmonės, infrastruktūra.
Matome, kad teritorija vis dėlto svarbu. Pacituosiu Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Marco Rubio frazę, pasakytą prieš daugiau nei mėnesį: „Rusija nori to, ko negali pasiimti ir kas jai nepriklauso. Ukraina nori to, kas jai priklauso, bet ko irgi negali pasiimti.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Haga, Nyderlandai, birželio 25 d. EPA-ELTA nuotrauka
Iš pradžių Trumpo pozicija buvo labai aiški: nutraukiame ugnį, sutariame dėl besąlygiškų paliaubų ir tada jau kalbame apie viską. Ukraina, Europos Sąjunga, NATO šios pozicijos laikosi, o Rusija sugebėjo primesti savo taisykles – iš pradžių pakalbėkime apie paliaubų sąlygas.
Prieš keletą dienų Marco Rubio sakė: „Mes ir dabar aiškinamės, kokiomis sąlygomis Rusija gali paskelbti paliaubas.“ Vadinasi, pirminė gera idėja iš pradžių nutraukti karo veiksmus ir tada šnekėtis faktiškai žlugo, nes Rusija sugebėjo primesti savo sąlygas. Dabar ji, beje, iki galo pati nežino, kokiomis aplinkybėmis Trumpas į Aliaską kviečia Putiną. Gal ir Zelenskis čia atsiras – visko gali būti.
Dabar nusikelkime į Artimuosius Rytus. Izraelio saugumo kabinetas penktadienį patvirtino ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pasiūlytą planą, pagal kurį kariuomenė perims Gazos miesto kontrolę. Pagal planą, kuriame žadama nugalėti islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože, Izraelio kariuomenė ruošiasi perimti Gazos miesto kontrolę, kol civiliams gyventojams skirstys humanitarinę pagalbą už kovos zonos ribų. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba surengė retą savaitgalio posėdį, kuriame buvo aptariamas Izraelio planas perimti Gazos miesto kontrolę. Docente, ką jūs manote apie jį?
Vieną dalyką aš jau esu daug kartų sakęs – Izraelis sėkmingai kariauja tada, kai kariauja pagal savo planus, savo sumanymus, savo sugebėjimus ir mažiau klauso Jungtinių Tautų ar kokių nors kitų organizacijų rekomendacijų, protestų ir panašiai. Šiuo atveju Izraelis Gazoje pradėjo veikti pagal savo planą, bet vėliau sustojo.
Dabar labai lengva kaltinti Izraelį, bet iš tikrųjų humanitarinė pagalba, kuri yra teikiama, nepasiekia tų, kuriuos privalėtų pasiekti. Ir yra Izraelio pasakymas – kai mes viską kontroliuosime, žmonės tikrai iš bado nemirs, gal jie nebus patenkinti mūsų valdžia, bet prie „Hamas“ jie iš tikrųjų miršta iš bado.
Izraelis turi pakankamai argumentų sakyti, kad tai vyksta dėl „Hamas“ kaltės, kad Gazos okupacija arba Gazos kontrolė galėtų išspręsti humanitarinius klausimus. Ar išspręs politinius klausimus – čia jau kitas reikalas.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas, JAV, 2025 m. liepos 7 d. EPA-ELTA nuotrauka
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį priėmė Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius, kurie dalyvavo, jo žodžiais, istoriniame taikos viršūnių susitikime, siekiant užbaigti dešimtmečius trunkantį šalių konfliktą. Trumpas pareiškė, kad tai bus istorinė diena Armėnijai, Azerbaidžanui, Jungtinėms Valstijoms ir pasauliui. Europos Sąjungos vadovai Ursula von der Leyen ir António Costa palankiai įvertino Jungtinėms Valstijoms tarpininkaujant pasiektą Armėnijos ir Azerbaidžano susitarimą ir paragino jį greitai įgyvendinti. Docente, kaip pakomentuotumėte šį susitarimą, jo svarbą?
Man yra tekę dirbant Europos Taryboje turėti nemažai reikalų, susijusių su šia situacija. Pats kažkada lankiausi Armėnijos ir Irano pasienyje, Megrio miestelyje, per kurį turėtų eiti koridorius.
Sveikinu šią situaciją dėl kelių priežasčių. Vienas dalykas – Armėnija ir Azerbaidžanas turėtų susitarti, nes nesusitarimas nenaudingas abiem pusėms. Jis ypač žalingas Armėnijai, kuri pastaruosius kelis šimtus metų pasirinkdavo netinkamus sąjungininkus ir daugeliu atvejų pralaimėdavo.
Pagaliau reikia keisti pačią tautos mąstyseną, nes su kiekvienu konflikto veiksmu tautai vis blogiau. Azerbaidžaniečiams reikia įtvirtinti savo teisingumą, nes vis dėlto Kalnų Karabachas – norime mes to ar nenorime – yra Azerbaidžano, kad ir kokie žmonės etniškai ten gyvena.
Tai yra gerai. Gerai yra ir tai, kad susitarimas yra globojamas Jungtinių Valstijų, o ne Maskvos.
Lenkijoje praėjusį trečiadienį prisaikdintas naujasis prezidentas – dešiniojo sparno politikas Karolis Nawrockis. Jo rinkimų kampanijos šūkis buvo „Pirmiausia Lenkija, pirmiausia lenkai“. Jis pažadėjo remti svarbiausius šalies aljansus, ypač sudarytus su Jungtinėmis Valstijomis, ir toliau investuoti į Lenkijos ginkluotąsias pajėgas. Pranešama, kad naująjį Lenkijos prezidentą oficialaus vizito jau pakvietė Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas. Tai turbūt gera žinia ir Lenkijai, ir jos kaimynams?
Kalbant labai trumpai – jeigu Trumpas asmeniškai pakvietė Lenkijos prezidentą, tai gera žinia, nes iš tikrųjų iš šio regiono vadovų turbūt nedaug ką jis kviečia.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis. EPA-ELTA nuotrauka
Kaip skelbia kai kurios geopolitinės ateities prognozės, šis Vidurio Europos regionas, Lenkija ir tai, kas yra aplink ją, kartu ir mes, taps nauju Europos galios centru. Niekam ne paslaptis, kad Lenkija gausiai ginkluojasi, reformuoja savo gynybą ir pagal daugelį parametrų tampa ne Europos Sąjungos vidutinioke, bet kai kuriose srityse – pirmaujančia šalimi. Tai rodo, kad čia iš tikrųjų formuojasi galios centras. Ir jeigu daugiau Amerikos yra čia – tai nėra ko prieštarauti.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Jurga
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
