Matematikas D. Dzindzalieta: „Mes neišmokome vaikų, bet reikalaujame daug“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Nurimus aistroms po valstybinių brandos egzaminų sesijos ir diskusijų viešojoje erdvėje, matematikas atviras – pridėti papildomi dešimt taškų pakirto pasitikėjimą atnaujinta bendrojo ugdymo sistema. „Sistema buvo labai sujaukta, tad bet koks sprendimas prilygo gaisro gesinimui“, – sako D. Dzindzalieta.
Pašnekovui klausimų kelia dabartinė egzaminų išlaikymo kartelė – ji, pasak jo, neparemta jokiais tyrimais. „35 proc. kartelė neparemta jokiais tyrimais, tai nuo lubų paimtas skaičius, kuris parodo minimalų išsilavinimo lygį“, – nurodo jis.
Dabar matematikos egzaminas yra privalomas stojant tiek į valstybės finansuojamą, tiek nefinansuojamą vietas. Švietimo ministrė Raminta Popovienė liepą pareiškė svarstysianti galimybę atsisakyti privalomo matematikos egzamino stojantiesiems ne į tiksliuosius mokslus. Tokius siūlymus D. Dzindzalieta vadina kenksmingais.
„Manau, tai blogiausias siūlymas, koks gali būti po to, kai priimtas sprendimas pridėti dešimt balų prie egzaminų rezultatų“, – tikina jis.
„Pakirstas pasitikėjimas atnaujinta ugdymo sistema“
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimas pridėti po dešimt papildomų balų visiems šiemet laikiusiems brandos egzaminus (išskyrus lietuvių kalbos) abiturientams, kad būtų mažiau neišlaikiusiųjų, sukėlė didžiulį pasipiktinimą viešojoje erdvėje. Buvo teigiančiųjų, kad tokiais veiksmais ministerija pakirto pasitikėjimą egzaminų sistema. Visgi D. Dzindzalieta tikina, kad pakirstas pasitikėjimas atnaujinta bendrojo ugdymo sistema, todėl veiksmų reikėjo imtis.
„Jeigu būtų buvęs pasiūlytas alternatyvus teisingas sprendimas mokinių atžvilgiu, kurie tikėjosi, kad sistema jiems bus teisinga, tai tada dar būtų galima diskutuoti. Visuomenei reikėjo pasakyti: turime štai tokius rezultatus, tiek egzaminų neišlaikė – ką darome?
Tačiau aš paklausiu kitaip: koks būtų pasitikėjimas sistema, jei, tarkime, B lygio matematikos egzamino būtų neišlaikę 60 proc. mokinių? Rezultatai buvo tragiški, todėl buvo pakirstas pasitikėjimas atnaujinta ugdymo sistema“, – aiškina jis.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Ministerija, spręsdama gabiausių mokinių konkurencingumo problemą, papildomų balų pridėjo ir geriausiai besimokantiesiems. D. Dzindzalieta tikina, kad šioje situacijoje gerų sprendimų nebuvo.
„Sistema buvo sujaukta, tad bet koks sprendimas prilygo gaisro gesinimui. Jeigu būtų buvę geresnių kelių, galėtume diskutuoti apie kitokias išeitis“, – tikina jis.
Sako, kad išlaikymo kartelė nepagrįsta tyrimais
Šiais metais pirmą kartą brandos egzaminų išlaikymo kartelė buvo ne 16 proc. kaip iki šiol, o 35 proc. Ministerija pranešė, kad kartelė buvo per aukšta, tad kitąmet planuojama ją mažinti. Matematiko teigimu, pirmiausia reikėtų įrodyti tyrimais, kokia kartelė atspindi patenkinamą žinių lygį.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Viešojoje erdvėje taip pat pasigirdo nuomonių, kad egzaminuose prastai pasirodžiusiems abiturientams aukštosiose mokyklose ne vieta, jie tobulėti galėtų profesinėse mokyklose. D. Dzindzalieta tikina, kad nepridėjus papildomų dešimties balų dalis jaunuolių, kurie nori mokytis aukštosiose mokyklose, būtų išvykę į užsienį.
„Mokinių lūkestis yra studijuoti universitete. Jeigu neleisime jiems to daryti Lietuvoje ir smarkiai sumažinsime studijuojančiųjų skaičių, daugelį moksleivių pastūmėsime išvykti į užsienį“, – aiškina jis.
Skatina grįžti prie norminio vertinimo
Anot pašnekovo, norint, kad ateityje dėl egzaminų kiltų kuo mažiau problemų, reikėtų grįžti prie norminio vertinimo.
„Visame pasaulyje pasitelkiamas norminis vertinimas, išrikiuojantis mokinius pagal tai, kiek bendraamžių jie aplenkė. Galbūt būtų laikas grįžti prie tokio vertinimo ir Lietuvoje? Pavyzdžiui, jeigu mokinys per egzaminą surinko 70 balų, tai jis aplenkė 70 proc. jį laikiusiųjų.
Tokiu būdu nekils sumaišties dėl per sunkaus ar per lengvo egzamino, korektiškų ar nekorektiškų užduočių. Toks triukšmas kilo vos atsiradus kriteriniam vertinimui. Kad veiktų norminis vertinimas, dalis mokinių turi neišlaikyti egzamino arba nepasiekti minimalaus lygio, o tada galima visus išrikiuoti“, – dėsto D. Dzindzalieta.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
„Matematikos egzaminu galima patikrinti mokinių loginį mąstymą: ar jaunuolis sugeba atlikti tam tikrus algoritmus ir išspręsti įvairias situacijas. Šis egzaminas privalomas daugelyje pasaulio šalių, tad tokie svarstymai Lietuvoje yra kenksmingi. Manau, tai blogiausias siūlymas, koks gali būti po to, kai priimtas sprendimas pridėti dešimt balų prie egzaminų rezultatų.
O jeigu kitais metais mokiniai neišlaikys kito dalyko egzamino, tai irgi diskutuosime, kad reikia jo atsisakyti? Visuomenėje priimti standartai turi likti, tačiau matematikos disciplinoje reikia pokyčių. Norėčiau, kad būtų mokoma ne tik buko skaičiavimo ar transformacijų, bet ir loginio mąstymo – tikrosios matematikos. Tai, kad mokiniai neišlaiko matematikos, nereiškia, jog jos reikia atsisakyti. Jos reikia mokytis, išmokyti ir tada tikrinti žinias“, – apibendrina jis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Ministerija, spręsdama gabiausių mokinių konkurencingumo problemą, papildomų balų pridėjo ir geriausiai besimokantiesiems. D. Dzindzalieta tikina, kad šioje situacijoje gerų sprendimų nebuvo.
„Sistema buvo sujaukta, tad bet koks sprendimas prilygo gaisro gesinimui. Jeigu būtų buvę geresnių kelių, galėtume diskutuoti apie kitokias išeitis“, – tikina jis.
Sako, kad išlaikymo kartelė nepagrįsta tyrimais
Šiais metais pirmą kartą brandos egzaminų išlaikymo kartelė buvo ne 16 proc. kaip iki šiol, o 35 proc. Ministerija pranešė, kad kartelė buvo per aukšta, tad kitąmet planuojama ją mažinti. Matematiko teigimu, pirmiausia reikėtų įrodyti tyrimais, kokia kartelė atspindi patenkinamą žinių lygį.
Pažiūrėkime į tarptautinio bakalaureato egzaminus – norint išlaikyti B lygio egzaminą, reikia teisingai išspręsti 10 proc. užduočių.„Pagal dabartinę sistemą galėčiau sukurti egzaminą, kuris atitiktų programą, ir jį išlaikytų 99 proc. mokinių. Taip pat galėčiau sukurti egzaminą, kurio neišlaikytų 60 proc. mokinių. 35 proc. kartelė neparemta jokiais tyrimais, tai nuo lubų paimtas skaičius, kuris parodo minimalų išsilavinimo lygį. Nemačiau jokių tyrimų, kuriais šis skaičius būtų pagrįstas. Kitose egzaminų sistemose daromos simuliacijos, stebima, kiek per kelerius metus mokinių egzaminą išlaikė ir kiek ne, o pas mus 35 proc. nusileido iš dangaus. Pažiūrėkime į tarptautinio bakalaureato egzaminus – norint išlaikyti B lygio egzaminą, reikia teisingai išspręsti 10 proc. užduočių“, – tvirtina D. Dzindzalieta. Pagrindinė problema – prastas mokinių parengimas Pašnekovas atkreipia dėmesį į pastaraisiais metais išliekantį žemą mokinių žinių lygį. „Gaila, kad mažai kalbame, jog mokyklose mokiniai yra prastai parengiami. Mes neišmokome vaikų, bet reikalaujame daug. Nėra kokybiškų mokymo priemonių, trūksta mokytojų, o pati programa – sujaukta. Dėmesį reikėtų kreipti į geresnį mokymą, o egzaminas tėra paskutinė stotelė prieš tolesnį jaunuolių kelią“, – teigia pašnekovas.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Viešojoje erdvėje taip pat pasigirdo nuomonių, kad egzaminuose prastai pasirodžiusiems abiturientams aukštosiose mokyklose ne vieta, jie tobulėti galėtų profesinėse mokyklose. D. Dzindzalieta tikina, kad nepridėjus papildomų dešimties balų dalis jaunuolių, kurie nori mokytis aukštosiose mokyklose, būtų išvykę į užsienį.
„Mokinių lūkestis yra studijuoti universitete. Jeigu neleisime jiems to daryti Lietuvoje ir smarkiai sumažinsime studijuojančiųjų skaičių, daugelį moksleivių pastūmėsime išvykti į užsienį“, – aiškina jis.
Skatina grįžti prie norminio vertinimo
Anot pašnekovo, norint, kad ateityje dėl egzaminų kiltų kuo mažiau problemų, reikėtų grįžti prie norminio vertinimo.
„Visame pasaulyje pasitelkiamas norminis vertinimas, išrikiuojantis mokinius pagal tai, kiek bendraamžių jie aplenkė. Galbūt būtų laikas grįžti prie tokio vertinimo ir Lietuvoje? Pavyzdžiui, jeigu mokinys per egzaminą surinko 70 balų, tai jis aplenkė 70 proc. jį laikiusiųjų.
Tokiu būdu nekils sumaišties dėl per sunkaus ar per lengvo egzamino, korektiškų ar nekorektiškų užduočių. Toks triukšmas kilo vos atsiradus kriteriniam vertinimui. Kad veiktų norminis vertinimas, dalis mokinių turi neišlaikyti egzamino arba nepasiekti minimalaus lygio, o tada galima visus išrikiuoti“, – dėsto D. Dzindzalieta.
Įvykusi nelaimė buvo užprogramuota, nes mokinių lygis nekinta taip smarkiai, kaip galėtų atrodyti.Specialistas taip pat priduria, kad būtina dar kartą peržiūrėti ugdymo programas ir egzaminų reikalavimus. „Įvykusi nelaimė buvo užprogramuota, nes mokinių lygis nekinta taip smarkiai, kaip galėtų atrodyti. Jeigu moksleivis mokosi toje pačioje mokykloje, su tais pačiais mokytojais, vadinasi, nėra milžiniško skirtumo tarp abiturientų kartų“, – sako jis. Siūlymus atsisakyti privalomo matematikos egzamino vadina kenksmingais Liepą švietimo ministrė R. Popovienė pareiškė svarstysianti galimybę atsisakyti privalomo matematikos egzamino stojantiesiems studijuoti ne tiksliuosius mokslus. Tokiai idėjai matematikas D. Dzindzalieta nepritaria – jis tvirtina, kad matematikos egzaminas turi likti privalomas.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
„Matematikos egzaminu galima patikrinti mokinių loginį mąstymą: ar jaunuolis sugeba atlikti tam tikrus algoritmus ir išspręsti įvairias situacijas. Šis egzaminas privalomas daugelyje pasaulio šalių, tad tokie svarstymai Lietuvoje yra kenksmingi. Manau, tai blogiausias siūlymas, koks gali būti po to, kai priimtas sprendimas pridėti dešimt balų prie egzaminų rezultatų.
O jeigu kitais metais mokiniai neišlaikys kito dalyko egzamino, tai irgi diskutuosime, kad reikia jo atsisakyti? Visuomenėje priimti standartai turi likti, tačiau matematikos disciplinoje reikia pokyčių. Norėčiau, kad būtų mokoma ne tik buko skaičiavimo ar transformacijų, bet ir loginio mąstymo – tikrosios matematikos. Tai, kad mokiniai neišlaiko matematikos, nereiškia, jog jos reikia atsisakyti. Jos reikia mokytis, išmokyti ir tada tikrinti žinias“, – apibendrina jis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
