Per metus Lietuvoje – daugiau kaip 300 seksualinės prievartos atvejų: „Sunkiausia prabilti pirmam žmogui, tada nuvilnija banga“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Festivalyje galimai išžaginta mergina
Liepos mėnesio pabaigoje, įvykus vienam populiariausių šokių muzikos festivalių „Ant bangos“, socialiniuose tinkluose pasirodė informacija apie galimai išžagintą merginą. Tai patvirtino ir Klaipėdos apygardos prokuratūra, pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Festivalio „Ant bangos“ organizatoriai portalui LRT.lt teigė esantys šokiruoti dėl įvykio, tačiau daugiau informacijos suteikti negalintys. „Festivalio metu nei į organizatorius, nei į renginio vietoje budėjusias tarnybas niekas nesikreipė. Savo ruožtu jau peržiūrėjome festivalio teritorijos kamerų įrašus, tačiau kol kas nieko įtartino nepastebėjome“, – komentare tvirtino „Ant bangos“ organizatoriai.
Po savaitės Neringos savivaldybė surengė diskusiją, skirtą aptarti įvykusį nusikaltimą. Visuomenės dėmesio sulaukė jos dalyvės, Neringos policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Romos Kryževičienės teiginys, kad dalis pirminiuose straipsniuose apie galimą išžaginimą pasirodžiusios informacijos – neteisinga, o ikiteisminis tyrimas dėl įrodymų stokos gali būti nutrauktas.
„Auka neturi dvidešimties metų. Tai žiūrėkite, alkoholiniai gėrimai iki dvidešimties metų apskritai Lietuvoje yra draudžiami. <...> Kai turi informacijos, kad jaunas žmogus išgeria labai daug, tai ir papildomų priemonių gali nereikėti, kad jis nieko neatsimintų ir nugriūtų kažkur“, – kalbėjo R. Kryževičienė.
Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis kolegės pasisakymus įvertino neigiamai. „Tai niekaip neatspindi oficialios policijos pozicijos. Ši pareigūnė nesusijusi su šia byla, todėl negali žinoti ir viešai komentuoti tyrimo detalių“, – portalui „Kas vyksta Neringoje“ komentavo jis.
Šokių muzikos festivalis Nidoje „Ant bangos“. Vyčio Mantrimo nuotrauka
Per metus – 300 seksualinės prievartos atvejų
Apie įvykį Nidoje socialiniuose tinkluose viena iš pirmųjų prakalbo komikė Vita Žiba. Netrukus ji sulaukė netikėto grįžtamojo ryšio – šimtų žinučių, kuriose moterys dalijasi savo patirtais seksualinės prievartos atvejais. Dalis aukų nukentėjo pasilinksminimo vietose, apsvaigintos narkotinių medžiagų, kitos – artimoje aplinkoje.
„Per pastarąsias dvi dienas su manimi susisiekė per 70 merginų ir moterų su savo patirtimis. Ir dar ne viskas, žinutės eina toliau. Šitie išgyvenimai bado akis ir rodo, kokioje realybėje gyvename“, – prieš keletą dienų socialiniame tinkle „Instagram“ rašė ji.
Seksualinio smurto tema edukuojančios organizacijos „Ribologija“ bendrakūrė, sociologė ir seksologė REDA JURELIAVIČIŪTĖ dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako, kad tokių istorijų yra gerokai daugiau. Per metus seksualinės prievartos atvejų registruojama apie 300.
„Sunkiausia prabilti pirmam žmogui, tada nuvilnija visa banga istorijų, moterys sako: „Man nutiko kažkas panašaus.“ Apie tai kalbėti labai sunku, bet reikia, jeigu nori, kad sistema keistųsi“, – teigia specialistė.
Pasak jos, polinkį į seksualinį smurtą galima pastebėti dar iki prievartos atvejo: „Netinkami juokeliai, seksualinis priekabiavimas ar kitoks nepriimtinas elgesys, kurį dažnai toleruojame sakydami, kad tokiu būdu rodomas dėmesys, flirtas. Tačiau tai yra mini agresijos, kurias laiku sustabdyti yra labai svarbu.“
„Ribologijos“ bendrakūrė, sociologė ir seksologė Reda Jureliavičiūtė. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Vis dar paplitęs tabu
Aukos, patyrusios seksualinę prievartą, neretai išgyvena gėdos ir baimės jausmą, todėl renkasi tylėti. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto teisės psichologijos studijų programos vadovė profesorė dr. ILONA LAURINAITYTĖ teigia, kad tokį elgesį lemia ne tik individualūs veiksniai, tokie kaip asmens ypatumai, turėtos patirtys šeimoje ar įskiepytos vertybės, bet ir visuomenės požiūris.
„Matome labai daug aukos kaltinimo: ko ten ėjai, ką darei ir ką vartojai? Be to, mūsų visuomenėje kalbėjimas apie seksą ir su juo susijusius dalykus, taip pat ir seksualinę prievartą, vis dar yra paplitęs tabu. Tą rodo ir požiūris į mokyklose esančias lytinio švietimo programas, kuriose, mano supratimu, ne visada akcentuojami svarbiausi dalykai“, – atkreipia dėmesį specialistė.
I. Laurinaitytės teigimu, siekiant seksualinės prievartos prevencijos pirmiausia reikia suprasti, kas tai yra. „Ne vienas atliktas tyrimas atskleidė, kad apie tai, jog patyrė seksualinę prievartą, auka suprato tik praėjus tam tikram laikui. Dažniausiai čia turime galvoje vaikų išnaudojimą seksualiniais tikslais, bet taip gali atsitikti ir suaugusiesiems. Kalbame ne tik apie išžaginimą, tai gali būti ir įvairiausio pobūdžio kiti veiksmai: seksualinis priekabiavimas, tvirkinimas, pornografinio turinio kūrimas ir platinimas, partnerio spaudimas lytiškai santykiauti ir pan.
Visuomenėje vis dar per mažai supratimo, kas yra prievarta ir kaip reikėtų saugoti savo kūną. Ribų apibrėžimas turi prasidėti dar vaikystėje“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikina psichologė.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė, Teisės psichologijos tyrimų centro vadovė dr. Ilona Laurinaitytė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Problemą mato ne visi
Seksualinės prievartos tema viešojoje erdvėje plačiai skambėjo dar praėjusių metų lapkritį, pasirodžius informacijai apie viename iš sostinės elektroninės šokių muzikos klubų paplitusias psichotropines medžiagas. Tai – išprievartavimo narkotikai, skirti asmenį paversti neveiksniu ir lengviau pažeidžiamu seksualiai išnaudoti ar prievartai. Tokie narkotikai gali būti rihipnolis, natrio gamahidroksibutanoatas (GHB) arba kalio gamahidroksibutanoatas (GBL).
„Visas šias medžiagas sieja panašus poveikis – jų pavartojęs asmuo yra slopinamas, gali netekti sąmonės, jam pasireiškia dezorientacija, sutrinka koordinacija, asmuo tampa patiklesnis, praranda savikontrolę. Kaip įprasta tokios medžiagos dažniausiai vartojamos kartu su alkoholiu, kuris efektą tik pastiprina“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakojo gydytojas toksikologas Haris Jakavičius.
Pasak Vilniaus naktinio biuro projektų vadovės EMILIJOS GAIDYTĖS, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas egzistavo visada – keičiasi tik tendencijos ir medžiagų rūšys.
„Narkotinių medžiagų vartojimo nesustabdysime, todėl turime dirbti, kad žala ir rizika mažėtų. Pavojus egzistuoja, saugumas mieste nėra šimtaprocentinis – pasilinksminti susirenka įvairios aplinkos žmonės, turintys skirtingus įpročius ir pasaulio matymą. Reikia ugdyti žmonių mąstymą, tačiau požiūrio keitimas gali trukti ne vienus ir ne dvejus metus“, – sako ji.
Pašnekovė pabrėžia, kad prie saugesnės aplinkos kūrimo turi prisidėti ir patys naktinės ekonomikos atstovai – barai ir naktiniai klubai.
„Tenka bendrauti su įvairių pasilinksminimo vietų šeimininkais. Vieni problemą mato, patys siūlo idėjas ir prisideda prie mūsų iniciatyvų, o kiti nesupranta saugumo priemonių reikalingumo. Kai kuriose vietose teigta net nežinojus, kad vyksta tokie dalykai kaip spaikinimas (žmogaus apsvaiginimas be jo žinios – aut. past.), sakyta, kad tokių atvejų čia nėra“, – komentuoja Vilniaus naktinio biuro atstovė.
Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Emilija Gaidytė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Peticiją pasirašė 30 tūkst. žmonių
Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinti specialistai vienbalsiai teigia, kad dabartinė Lietuvos teisinė sistema – skylėta.
„Eurostato“ duomenimis, Lietuva ilgą laiką pirmavo tarp Europos šalių nužudymų skaičiumi šimtui tūkstančių gyventojų. Vis dėlto analizuojant seksualinės prievartos nusikaltimų statistiką matyti, kad pirmauja Skandinavijos šalys ir Jungtinė Karalystė, o mes esame dugne – tiek pranešimų, tiek teisminių nagrinėjimų pas mus yra gerokai mažiau. Ar tai reiškia, kad pas mus yra mažiau seksualinės prievartos atvejų? Tikrai ne. Aukos vengia kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas, nes pastarosios neatliepia jų poreikių ir neužtikrina saugumo“, – įsitikinusi psichologijos profesorė I. Laurinaitytė.
„Prievartos veiksmo metu patiriama pirminė traumatizacija, o susidūrus su institucijų abejingumu, nesupratingumu ir neprofesionaliu reagavimu išauga antrinio traumatizavimo tikimybė“, – priduria ji.
Siekdami atkreipti dėmesį į seksualinę prievartą pasitelkiant prievartos narkotikus, nevyriausybinė organizacija „Ribologija“ ir Vilniaus naktinis biuras inicijavo peticiją.
„Norime parodyti, kad tai nėra tik keturios istorijos, nuskambėjusios per pastaruosius metus. Peticijos tikslas – paskatinti pokytį sakant, kad mūsų yra daug ir mes visi kartu prisidedame prie saugesnės erdvės kūrimo. Sistema šią dieną nėra itin draugiška ir efektyvi, todėl reikia pokyčių, kad nusikaltimus matytume, išsiaiškintume ir imtumėmės priemonių“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ lūkesčius vardija „Ribologijos“ bendrakūrė R. Jureliavičiūtė.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Vienas iš peticijos tikslų – įtvirtinti teisinio sutikimo seksualiniams santykiams apibrėžimą. „Nukentėjęs asmuo šiuo metu turi įrodyti, kad jis priešinosi arba buvo bejėgės būsenos. Toks apibrėžimas taptų priemone apsaugoti nukentėjusį asmenį – nebereikėtų įrodinėti pasipriešinimo, kuris dažnai būna neįmanomas“, – aiškina peticijos iniciatorė.
Taip pat siekiama užtikrinti, kad seksualinė prievarta naudojant narkotikus būtų laikoma sunkinančia aplinkybe. Pasak R. Jureliavičiūtės, dabartinis procesas, kai įrodoma, kad asmuo buvo apsvaigintas narkotinėmis medžiagomis, užtrunka gerokai per ilgai.
„Žmogus gali blogai jaustis, nežinia, kiek laiko būti netekęs sąmonės, o gal įvykio paprasčiausiai neatsiminti. Tuomet reikia kreiptis į vieną iš ligoninių, kur būtų įvertinta jo būklė. Iškviečiami pareigūnai, jie įvertina ir nusprendžia, ar reikia atlikti tyrimus. Jų atsakymai ateina po dviejų mėnesių – tai labai ilgas procesas.
Medžiagos, identifikuojamos kaip prievartavimo narkotikai, kūne išsilaiko trumpą laiką, gali pasišalinti po 5–6 valandų, todėl jas aptikti kartais gali būti neįmanoma“, – pasakoja ji.
Peticiją jau pasirašė daugiau kaip 30 tūkst. žmonių.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Šokių muzikos festivalis Nidoje „Ant bangos“. Vyčio Mantrimo nuotrauka
Per metus – 300 seksualinės prievartos atvejų
Apie įvykį Nidoje socialiniuose tinkluose viena iš pirmųjų prakalbo komikė Vita Žiba. Netrukus ji sulaukė netikėto grįžtamojo ryšio – šimtų žinučių, kuriose moterys dalijasi savo patirtais seksualinės prievartos atvejais. Dalis aukų nukentėjo pasilinksminimo vietose, apsvaigintos narkotinių medžiagų, kitos – artimoje aplinkoje.
„Per pastarąsias dvi dienas su manimi susisiekė per 70 merginų ir moterų su savo patirtimis. Ir dar ne viskas, žinutės eina toliau. Šitie išgyvenimai bado akis ir rodo, kokioje realybėje gyvename“, – prieš keletą dienų socialiniame tinkle „Instagram“ rašė ji.
Seksualinio smurto tema edukuojančios organizacijos „Ribologija“ bendrakūrė, sociologė ir seksologė REDA JURELIAVIČIŪTĖ dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako, kad tokių istorijų yra gerokai daugiau. Per metus seksualinės prievartos atvejų registruojama apie 300.
„Sunkiausia prabilti pirmam žmogui, tada nuvilnija visa banga istorijų, moterys sako: „Man nutiko kažkas panašaus.“ Apie tai kalbėti labai sunku, bet reikia, jeigu nori, kad sistema keistųsi“, – teigia specialistė.
Pasak jos, polinkį į seksualinį smurtą galima pastebėti dar iki prievartos atvejo: „Netinkami juokeliai, seksualinis priekabiavimas ar kitoks nepriimtinas elgesys, kurį dažnai toleruojame sakydami, kad tokiu būdu rodomas dėmesys, flirtas. Tačiau tai yra mini agresijos, kurias laiku sustabdyti yra labai svarbu.“
„Ribologijos“ bendrakūrė, sociologė ir seksologė Reda Jureliavičiūtė. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Vis dar paplitęs tabu
Aukos, patyrusios seksualinę prievartą, neretai išgyvena gėdos ir baimės jausmą, todėl renkasi tylėti. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto teisės psichologijos studijų programos vadovė profesorė dr. ILONA LAURINAITYTĖ teigia, kad tokį elgesį lemia ne tik individualūs veiksniai, tokie kaip asmens ypatumai, turėtos patirtys šeimoje ar įskiepytos vertybės, bet ir visuomenės požiūris.
„Matome labai daug aukos kaltinimo: ko ten ėjai, ką darei ir ką vartojai? Be to, mūsų visuomenėje kalbėjimas apie seksą ir su juo susijusius dalykus, taip pat ir seksualinę prievartą, vis dar yra paplitęs tabu. Tą rodo ir požiūris į mokyklose esančias lytinio švietimo programas, kuriose, mano supratimu, ne visada akcentuojami svarbiausi dalykai“, – atkreipia dėmesį specialistė.
I. Laurinaitytės teigimu, siekiant seksualinės prievartos prevencijos pirmiausia reikia suprasti, kas tai yra. „Ne vienas atliktas tyrimas atskleidė, kad apie tai, jog patyrė seksualinę prievartą, auka suprato tik praėjus tam tikram laikui. Dažniausiai čia turime galvoje vaikų išnaudojimą seksualiniais tikslais, bet taip gali atsitikti ir suaugusiesiems. Kalbame ne tik apie išžaginimą, tai gali būti ir įvairiausio pobūdžio kiti veiksmai: seksualinis priekabiavimas, tvirkinimas, pornografinio turinio kūrimas ir platinimas, partnerio spaudimas lytiškai santykiauti ir pan.
Visuomenėje vis dar per mažai supratimo, kas yra prievarta ir kaip reikėtų saugoti savo kūną. Ribų apibrėžimas turi prasidėti dar vaikystėje“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikina psichologė.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė, Teisės psichologijos tyrimų centro vadovė dr. Ilona Laurinaitytė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Problemą mato ne visi
Seksualinės prievartos tema viešojoje erdvėje plačiai skambėjo dar praėjusių metų lapkritį, pasirodžius informacijai apie viename iš sostinės elektroninės šokių muzikos klubų paplitusias psichotropines medžiagas. Tai – išprievartavimo narkotikai, skirti asmenį paversti neveiksniu ir lengviau pažeidžiamu seksualiai išnaudoti ar prievartai. Tokie narkotikai gali būti rihipnolis, natrio gamahidroksibutanoatas (GHB) arba kalio gamahidroksibutanoatas (GBL).
„Visas šias medžiagas sieja panašus poveikis – jų pavartojęs asmuo yra slopinamas, gali netekti sąmonės, jam pasireiškia dezorientacija, sutrinka koordinacija, asmuo tampa patiklesnis, praranda savikontrolę. Kaip įprasta tokios medžiagos dažniausiai vartojamos kartu su alkoholiu, kuris efektą tik pastiprina“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakojo gydytojas toksikologas Haris Jakavičius.
Pasak Vilniaus naktinio biuro projektų vadovės EMILIJOS GAIDYTĖS, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas egzistavo visada – keičiasi tik tendencijos ir medžiagų rūšys.
„Narkotinių medžiagų vartojimo nesustabdysime, todėl turime dirbti, kad žala ir rizika mažėtų. Pavojus egzistuoja, saugumas mieste nėra šimtaprocentinis – pasilinksminti susirenka įvairios aplinkos žmonės, turintys skirtingus įpročius ir pasaulio matymą. Reikia ugdyti žmonių mąstymą, tačiau požiūrio keitimas gali trukti ne vienus ir ne dvejus metus“, – sako ji.
Pašnekovė pabrėžia, kad prie saugesnės aplinkos kūrimo turi prisidėti ir patys naktinės ekonomikos atstovai – barai ir naktiniai klubai.
„Tenka bendrauti su įvairių pasilinksminimo vietų šeimininkais. Vieni problemą mato, patys siūlo idėjas ir prisideda prie mūsų iniciatyvų, o kiti nesupranta saugumo priemonių reikalingumo. Kai kuriose vietose teigta net nežinojus, kad vyksta tokie dalykai kaip spaikinimas (žmogaus apsvaiginimas be jo žinios – aut. past.), sakyta, kad tokių atvejų čia nėra“, – komentuoja Vilniaus naktinio biuro atstovė.
Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Emilija Gaidytė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Peticiją pasirašė 30 tūkst. žmonių
Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinti specialistai vienbalsiai teigia, kad dabartinė Lietuvos teisinė sistema – skylėta.
„Eurostato“ duomenimis, Lietuva ilgą laiką pirmavo tarp Europos šalių nužudymų skaičiumi šimtui tūkstančių gyventojų. Vis dėlto analizuojant seksualinės prievartos nusikaltimų statistiką matyti, kad pirmauja Skandinavijos šalys ir Jungtinė Karalystė, o mes esame dugne – tiek pranešimų, tiek teisminių nagrinėjimų pas mus yra gerokai mažiau. Ar tai reiškia, kad pas mus yra mažiau seksualinės prievartos atvejų? Tikrai ne. Aukos vengia kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas, nes pastarosios neatliepia jų poreikių ir neužtikrina saugumo“, – įsitikinusi psichologijos profesorė I. Laurinaitytė.
„Prievartos veiksmo metu patiriama pirminė traumatizacija, o susidūrus su institucijų abejingumu, nesupratingumu ir neprofesionaliu reagavimu išauga antrinio traumatizavimo tikimybė“, – priduria ji.
Siekdami atkreipti dėmesį į seksualinę prievartą pasitelkiant prievartos narkotikus, nevyriausybinė organizacija „Ribologija“ ir Vilniaus naktinis biuras inicijavo peticiją.
„Norime parodyti, kad tai nėra tik keturios istorijos, nuskambėjusios per pastaruosius metus. Peticijos tikslas – paskatinti pokytį sakant, kad mūsų yra daug ir mes visi kartu prisidedame prie saugesnės erdvės kūrimo. Sistema šią dieną nėra itin draugiška ir efektyvi, todėl reikia pokyčių, kad nusikaltimus matytume, išsiaiškintume ir imtumėmės priemonių“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ lūkesčius vardija „Ribologijos“ bendrakūrė R. Jureliavičiūtė.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Vienas iš peticijos tikslų – įtvirtinti teisinio sutikimo seksualiniams santykiams apibrėžimą. „Nukentėjęs asmuo šiuo metu turi įrodyti, kad jis priešinosi arba buvo bejėgės būsenos. Toks apibrėžimas taptų priemone apsaugoti nukentėjusį asmenį – nebereikėtų įrodinėti pasipriešinimo, kuris dažnai būna neįmanomas“, – aiškina peticijos iniciatorė.
Taip pat siekiama užtikrinti, kad seksualinė prievarta naudojant narkotikus būtų laikoma sunkinančia aplinkybe. Pasak R. Jureliavičiūtės, dabartinis procesas, kai įrodoma, kad asmuo buvo apsvaigintas narkotinėmis medžiagomis, užtrunka gerokai per ilgai.
„Žmogus gali blogai jaustis, nežinia, kiek laiko būti netekęs sąmonės, o gal įvykio paprasčiausiai neatsiminti. Tuomet reikia kreiptis į vieną iš ligoninių, kur būtų įvertinta jo būklė. Iškviečiami pareigūnai, jie įvertina ir nusprendžia, ar reikia atlikti tyrimus. Jų atsakymai ateina po dviejų mėnesių – tai labai ilgas procesas.
Medžiagos, identifikuojamos kaip prievartavimo narkotikai, kūne išsilaiko trumpą laiką, gali pasišalinti po 5–6 valandų, todėl jas aptikti kartais gali būti neįmanoma“, – pasakoja ji.
Peticiją jau pasirašė daugiau kaip 30 tūkst. žmonių.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
