Mėlynoji vėliava – paplūdimio „Michelin“ žvaigždė
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Lietuvoje – septyni
Mėlynoji vėliava plevėsuoja Nidos ir Juodkrantės centriniuose, Preilos, Palangos Birutės parko, Vilniaus Balsio ežero, Vilniaus Valakampių I ir II paplūdimiuose. Tai yra visame pasaulyje atpažįstamas kokybės ženklas. Juo pažymėti paplūdimiai daugiau nei 50-yje pasaulio šalių, įskaitant ir Lietuvą.
„Mėlynosios vėliavos paplūdimiuose vandens kokybė pastaruosius keturis sezonus turi būti puiki ir atitikti reikalavimus. Siekdamos pelnyti šį apdovanojimą, savivaldybės turi atitikti 33 kriterijus keturiose srityse – vandens kokybės, aplinkosauginio švietimo, aplinkosaugos valdymo ir saugumo bei paslaugų kokybės. Paplūdimiai turi turėti švarius, neįgaliesiems pritaikytus tualetus, galimybę rūšiuoti, patogius takus, gelbėjimo stotis“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalba Mėlynosios vėliavos programą Lietuvoje koordinuojančios nevyriausybinės organizacijos Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas RENALDAS RIMAVIČIUS.
Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Renaldas Rimavičius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Iniciatyvą pažymėti švarius paplūdimius 1987 m. Prancūzijoje pradėjo Aplinkosauginio švietimo fondas Europoje (Foundation for Environmental Education in Europe, FEEE). Pirmasis mėlynosios vėliavos apdovanojimą Lietuvoje dar 2002 m. gavo Nidos paplūdimys. Ši vėliava paplūdimyje iškeliama vienam sezonui. Nuolat tikrinama, ar paplūdimio kokybė nepakitusi. Jeigu jis nebeatitinka kriterijų, vėliava nuleidžiama.
„Reikalavimai šiai vėliavai išlaikyti ilgainiui kilo, ir mes džiaugiamės, kad vis dar garbingai puoselėjame kadaise uždirbtą apdovanojimą. Po truputį investuojame į paplūdimius jais rūpindamiesi ir tęsdami pradėtą tradiciją. Prie to prisideda ir mėlynosios vėliavos atstovai Lietuvoje. Jie aiškiai pateikia reikalavimus, kuriuos turime atitikti, o kai žinome kelią – juo eiti paprasčiau“, – kalba Neringos meras DARIUS JASAITIS.
Pasak D. Jasaičio, gavęs mėlynąją vėliavą negali atsipūsti, nes kokybę atitikti reikia nuolat. Atvažiavę ekspertai patikrina paplūdimius ir juos įvertina. Vėliau savivaldybėms atsiunčia ataskaitą – ko trūko ir ką galima patobulinti. Neringos meras juokauja, kad tai panašu į „Michelin“ žvaigždėmis žymimus restoranus. Šį įvertinimą gavusi virtuvė visada turi būti pasitempusi, nes niekada nežino, kuris klientas yra slaptas „Michelin“ gido vertintojas.
Preilos paplūdimys. Neringos savivaldybės nuotrauka
D. Jasaitis dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia, kad mėlynoji vėliava skatina nenuvilti ir tų, kurie ją įteikė, ir tų, kurie atvažiuoja tikėdamiesi kokybiško poilsio.
Vėliavos prie jūros, upių, ežerų
Palanga taip pat turi šiuo apdovanojimu įvertintą Baltijos jūros pakrantę. Būdais aktyviai praleisti laisvalaikį garsėjantis miestas stengiasi išlaikyti ramesnio poilsio terpę. Apdovanotasis paplūdimys yra nuošaliau Jono Basanavičiaus gatvės, kurioje skamba garsi muzika.
„Birutės parko paplūdimys yra įsikūręs šalia Palangos botanikos parko. Į šią pakrantę žmonės dažniausiai ateina takeliais. Natūralesnę ir ramesnę aplinką mėgstantys poilsiautojai, dažniausiai šeimos, mieliau renkasi mėlynosios vėliavos paplūdimį – jame mažiau aktyvaus poilsio, grojančios muzikos, komercinių veiklų, kavinių.
Nuostabu, kai gali pasirinkti, ar nori trankaus laisvalaikio – pietauti restorane, klausytis muzikos, žiūrėti į paplūdimį, ar ramaus poilsio – pagulėti, pasikaitinti ir pasimėgauti jūros vandeniu“, – kalba Palangos savivaldybės Aplinkos ir žemėtvarkos skyriaus vadovė REDA KAIRIENĖ.
Neringos meras Darius Jasaitis. Nendrės Žilinskaitės nuotrauka
Tarp pajūrio paplūdimių išsiskiria vieninteles pripažintas švarias ežerų ir upių pakrantes turintis Vilnius. Pagal Mėlynosios vėliavos programą, paplūdimio vandens švarumas yra vertinamas pagal žarninių lazdelių ir enterokokų kiekį. Vidaus vandenų paplūdimiuose standartus atitikti sudėtingiau, todėl jiems keliami truputėlį mažesni reikalavimai. Nepaisant to, nustatytus kriterijus atitinkantys vidaus vandenų paplūdimiai yra itin švarūs.
„Iškėlus vėliavą paplūdimyje, miesto reputacija įpareigoja išlaikyti aukščiausią kokybę visą sezoną. Tai reiškia, kad ji turi būti užtikrinama nuolat, o įgyvendinti visus reikalavimus reikia didelio pasiruošimo ir nuoseklaus darbo. Tarptautinis kokybės ženklas mūsų šalyje buvo įprastas pajūrio kurortuose, tačiau Vilnius parodė, kad ir uždarų vandens telkinių bei upių pakrančių paplūdimiai gali atitikti pasaulinius švarumo standartus“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia UAB „Grinda“ Teritorijų priežiūros komandos vadovė DANA JASILIONYTĖ.
Ne tik garbė, bet ir atsakomybė
Siekdamos atitikti apdovanojimo keliamus reikalavimus, savivaldybės investuoja nemažai lėšų. Skirtingose Lietuvos vietose kyla vis kitokių iššūkių, dėl kurių šis titulas gali būti nepasiektas arba atimtas.
„Mėlynoji vėliava įpareigoja, kad paplūdimys bus kokybiškas, turės tualetus ir gelbėtojų stotis, į jį bus atvestas gėlas vanduo. Dėl pastarojo reikalavimo kyla iššūkių. Nors Neringoje vandens tikrai netrūksta – daug jo yra po žeme, tačiau reikia elektros, kad galėtume jį išpumpuoti. Pavyzdžiui, Pervalkos paplūdimyje iššūkį kelia gėlo vandens siurblys, nes gręžiniu, vadinamąja adata, mes pasiekiame gruntinius vandenis, bet tam, kad siurblys veiktų, reikia elektros. Todėl įgyvendiname aukštos elektros įtampos linijos rekonstrukciją“, – apie naujų paplūdimių iššūkius gauti apdovanojimą pasakoja D. Jasaitis.
Kitose savivaldybėse gėlas vanduo nekelia didelių problemų, tačiau susiduriama su kitais sunkumais. Jų būna vis daugiau, kai auga lankytojų skaičius.
Palangos savivaldybės Aplinkos ir žemėtvarkos skyriaus vadovė Reda Kairienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
„Įsibėgėjus sezonui iškyla atliekų surinkimo klausimas. Dažnai paprasto surinkimo neužtenka, reikalingos papildomos priemonės. Svarbus ir mūsų pačių požiūris į aplinką – jeigu, užuot šiukšlinę, sutvarkysime ir surinksime atliekas, tai aplinka bus švari. Tačiau kartais ir pati gamta kelia iššūkių. Pavyzdžiui, šiemet buvo išmestas nemažas dumblių kiekis. Visi suvokiame, kad tai gamtos procesai, kurie aktyvėja dėl klimato kaitos, tačiau, norint paplūdimiuose palaikyti švarą, reikalingos papildomos pastangos ir priemonės, kad galėtume rinkti, tvarkyti ir prižiūrėti pakrantes“, – kalba R. Kairienė.
Pasak D. Jasaičio, į Neringą atvykę turistai yra atsakingi ir retai kada palieka šiukšles. Pašnekovas tvirtina, kad jie kaip tik surenka paplūdimiuose jūros išmestas atliekas. Savivaldybei reikia jas tik išvežti.
UAB „Grinda“ Teritorijų priežiūros komandos vadovė Dana Jasilionytė. „Grindos“ nuotrauka
Tačiau tokiu turistų atsakingumu pasigirti gali ne visi paplūdimiai. Greta sostinės esantiems pliažams populiarumo netrūksta, tačiau čia didelis žmonių kiekis gali reikšti papildomus sunkumus.
„Pagrindiniai iššūkiai yra susiję su atliekų surinkimu ir tvarkymu bei infrastruktūros priežiūra. Tai gali būti ypač sudėtinga, kai yra didžiulis žmonių srautas, o labai svarbu laiku sutvarkyti atliekas, pastebėti ir pašalinti infrastruktūros trūkumus“, – teigia D. Jasilionytė.
Žmonių neskirstantys patogumai
Papildomų pastangų bei lėšų reikalauja ir patogumų įrengimas. Kai kurie paplūdimiai yra įrengę gultus, treniruoklius, kepsnines ar dviračių stovus. Tačiau, be šių patogumų, dar svarbiau atkreipti dėmesį į paplūdimio pritaikymą neįgaliesiems. Mėlynosios vėliavos standartas reikalauja įrengti negalią turintiems žmonėms tinkamus tualetus ir takus.
Palangos Birutės parko paplūdimys. Renaldo Rimavičiaus nuotrauka
Pasak D. Jasilionytės, Vilniaus didžiuosiuose paplūdimiuose ne tik pasirūpinta specialiais takais judėjimo negalią turintiems žmonėms, bet ir iškylų zonose dalis stalų bei kepsninių jiems yra pritaikyti.
Pašnekovė dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikina, kad Žirmūnų, Balsio ir Balžio ežerų paplūdimiuose riboto judumo suaugusieji bei vaikai gali pasinaudoti specialiais vežimėliais, leidžiančiais saugiai panirti į vandenį.
Miestams nuolat stengiantis puoselėti mėlynosios vėliavos paplūdimius, šie tampa juntamai kokybiškesni. Pasak D. Jasaičio, nieko apie šį apdovanojimą negirdėjęs poilsiautojas pajaus, kad paplūdimiai tvarkingi ir švarūs, o vėliau pasakos savo draugams, jog juose gera būti. O žmonės, kurie jau žino apie mėlynąsias vėliavas, turėdami galimybę pasirinkti, veikiausiai bus labiau linkę važiuoti į švarų ir patogų paplūdimį, kuris turi šį apdovanojimą.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Renaldas Rimavičius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Iniciatyvą pažymėti švarius paplūdimius 1987 m. Prancūzijoje pradėjo Aplinkosauginio švietimo fondas Europoje (Foundation for Environmental Education in Europe, FEEE). Pirmasis mėlynosios vėliavos apdovanojimą Lietuvoje dar 2002 m. gavo Nidos paplūdimys. Ši vėliava paplūdimyje iškeliama vienam sezonui. Nuolat tikrinama, ar paplūdimio kokybė nepakitusi. Jeigu jis nebeatitinka kriterijų, vėliava nuleidžiama.
„Reikalavimai šiai vėliavai išlaikyti ilgainiui kilo, ir mes džiaugiamės, kad vis dar garbingai puoselėjame kadaise uždirbtą apdovanojimą. Po truputį investuojame į paplūdimius jais rūpindamiesi ir tęsdami pradėtą tradiciją. Prie to prisideda ir mėlynosios vėliavos atstovai Lietuvoje. Jie aiškiai pateikia reikalavimus, kuriuos turime atitikti, o kai žinome kelią – juo eiti paprasčiau“, – kalba Neringos meras DARIUS JASAITIS.
Pasak D. Jasaičio, gavęs mėlynąją vėliavą negali atsipūsti, nes kokybę atitikti reikia nuolat. Atvažiavę ekspertai patikrina paplūdimius ir juos įvertina. Vėliau savivaldybėms atsiunčia ataskaitą – ko trūko ir ką galima patobulinti. Neringos meras juokauja, kad tai panašu į „Michelin“ žvaigždėmis žymimus restoranus. Šį įvertinimą gavusi virtuvė visada turi būti pasitempusi, nes niekada nežino, kuris klientas yra slaptas „Michelin“ gido vertintojas.
Preilos paplūdimys. Neringos savivaldybės nuotrauka
D. Jasaitis dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia, kad mėlynoji vėliava skatina nenuvilti ir tų, kurie ją įteikė, ir tų, kurie atvažiuoja tikėdamiesi kokybiško poilsio.
Vėliavos prie jūros, upių, ežerų
Palanga taip pat turi šiuo apdovanojimu įvertintą Baltijos jūros pakrantę. Būdais aktyviai praleisti laisvalaikį garsėjantis miestas stengiasi išlaikyti ramesnio poilsio terpę. Apdovanotasis paplūdimys yra nuošaliau Jono Basanavičiaus gatvės, kurioje skamba garsi muzika.
„Birutės parko paplūdimys yra įsikūręs šalia Palangos botanikos parko. Į šią pakrantę žmonės dažniausiai ateina takeliais. Natūralesnę ir ramesnę aplinką mėgstantys poilsiautojai, dažniausiai šeimos, mieliau renkasi mėlynosios vėliavos paplūdimį – jame mažiau aktyvaus poilsio, grojančios muzikos, komercinių veiklų, kavinių.
Nuostabu, kai gali pasirinkti, ar nori trankaus laisvalaikio – pietauti restorane, klausytis muzikos, žiūrėti į paplūdimį, ar ramaus poilsio – pagulėti, pasikaitinti ir pasimėgauti jūros vandeniu“, – kalba Palangos savivaldybės Aplinkos ir žemėtvarkos skyriaus vadovė REDA KAIRIENĖ.
Neringos meras Darius Jasaitis. Nendrės Žilinskaitės nuotrauka
Tarp pajūrio paplūdimių išsiskiria vieninteles pripažintas švarias ežerų ir upių pakrantes turintis Vilnius. Pagal Mėlynosios vėliavos programą, paplūdimio vandens švarumas yra vertinamas pagal žarninių lazdelių ir enterokokų kiekį. Vidaus vandenų paplūdimiuose standartus atitikti sudėtingiau, todėl jiems keliami truputėlį mažesni reikalavimai. Nepaisant to, nustatytus kriterijus atitinkantys vidaus vandenų paplūdimiai yra itin švarūs.
„Iškėlus vėliavą paplūdimyje, miesto reputacija įpareigoja išlaikyti aukščiausią kokybę visą sezoną. Tai reiškia, kad ji turi būti užtikrinama nuolat, o įgyvendinti visus reikalavimus reikia didelio pasiruošimo ir nuoseklaus darbo. Tarptautinis kokybės ženklas mūsų šalyje buvo įprastas pajūrio kurortuose, tačiau Vilnius parodė, kad ir uždarų vandens telkinių bei upių pakrančių paplūdimiai gali atitikti pasaulinius švarumo standartus“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia UAB „Grinda“ Teritorijų priežiūros komandos vadovė DANA JASILIONYTĖ.
Ne tik garbė, bet ir atsakomybė
Siekdamos atitikti apdovanojimo keliamus reikalavimus, savivaldybės investuoja nemažai lėšų. Skirtingose Lietuvos vietose kyla vis kitokių iššūkių, dėl kurių šis titulas gali būti nepasiektas arba atimtas.
„Mėlynoji vėliava įpareigoja, kad paplūdimys bus kokybiškas, turės tualetus ir gelbėtojų stotis, į jį bus atvestas gėlas vanduo. Dėl pastarojo reikalavimo kyla iššūkių. Nors Neringoje vandens tikrai netrūksta – daug jo yra po žeme, tačiau reikia elektros, kad galėtume jį išpumpuoti. Pavyzdžiui, Pervalkos paplūdimyje iššūkį kelia gėlo vandens siurblys, nes gręžiniu, vadinamąja adata, mes pasiekiame gruntinius vandenis, bet tam, kad siurblys veiktų, reikia elektros. Todėl įgyvendiname aukštos elektros įtampos linijos rekonstrukciją“, – apie naujų paplūdimių iššūkius gauti apdovanojimą pasakoja D. Jasaitis.
Kitose savivaldybėse gėlas vanduo nekelia didelių problemų, tačiau susiduriama su kitais sunkumais. Jų būna vis daugiau, kai auga lankytojų skaičius.
Palangos savivaldybės Aplinkos ir žemėtvarkos skyriaus vadovė Reda Kairienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
„Įsibėgėjus sezonui iškyla atliekų surinkimo klausimas. Dažnai paprasto surinkimo neužtenka, reikalingos papildomos priemonės. Svarbus ir mūsų pačių požiūris į aplinką – jeigu, užuot šiukšlinę, sutvarkysime ir surinksime atliekas, tai aplinka bus švari. Tačiau kartais ir pati gamta kelia iššūkių. Pavyzdžiui, šiemet buvo išmestas nemažas dumblių kiekis. Visi suvokiame, kad tai gamtos procesai, kurie aktyvėja dėl klimato kaitos, tačiau, norint paplūdimiuose palaikyti švarą, reikalingos papildomos pastangos ir priemonės, kad galėtume rinkti, tvarkyti ir prižiūrėti pakrantes“, – kalba R. Kairienė.
Pasak D. Jasaičio, į Neringą atvykę turistai yra atsakingi ir retai kada palieka šiukšles. Pašnekovas tvirtina, kad jie kaip tik surenka paplūdimiuose jūros išmestas atliekas. Savivaldybei reikia jas tik išvežti.
UAB „Grinda“ Teritorijų priežiūros komandos vadovė Dana Jasilionytė. „Grindos“ nuotrauka
Tačiau tokiu turistų atsakingumu pasigirti gali ne visi paplūdimiai. Greta sostinės esantiems pliažams populiarumo netrūksta, tačiau čia didelis žmonių kiekis gali reikšti papildomus sunkumus.
„Pagrindiniai iššūkiai yra susiję su atliekų surinkimu ir tvarkymu bei infrastruktūros priežiūra. Tai gali būti ypač sudėtinga, kai yra didžiulis žmonių srautas, o labai svarbu laiku sutvarkyti atliekas, pastebėti ir pašalinti infrastruktūros trūkumus“, – teigia D. Jasilionytė.
Žmonių neskirstantys patogumai
Papildomų pastangų bei lėšų reikalauja ir patogumų įrengimas. Kai kurie paplūdimiai yra įrengę gultus, treniruoklius, kepsnines ar dviračių stovus. Tačiau, be šių patogumų, dar svarbiau atkreipti dėmesį į paplūdimio pritaikymą neįgaliesiems. Mėlynosios vėliavos standartas reikalauja įrengti negalią turintiems žmonėms tinkamus tualetus ir takus.
Palangos Birutės parko paplūdimys. Renaldo Rimavičiaus nuotrauka
Pasak D. Jasilionytės, Vilniaus didžiuosiuose paplūdimiuose ne tik pasirūpinta specialiais takais judėjimo negalią turintiems žmonėms, bet ir iškylų zonose dalis stalų bei kepsninių jiems yra pritaikyti.
Pašnekovė dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikina, kad Žirmūnų, Balsio ir Balžio ežerų paplūdimiuose riboto judumo suaugusieji bei vaikai gali pasinaudoti specialiais vežimėliais, leidžiančiais saugiai panirti į vandenį.
Miestams nuolat stengiantis puoselėti mėlynosios vėliavos paplūdimius, šie tampa juntamai kokybiškesni. Pasak D. Jasaičio, nieko apie šį apdovanojimą negirdėjęs poilsiautojas pajaus, kad paplūdimiai tvarkingi ir švarūs, o vėliau pasakos savo draugams, jog juose gera būti. O žmonės, kurie jau žino apie mėlynąsias vėliavas, turėdami galimybę pasirinkti, veikiausiai bus labiau linkę važiuoti į švarų ir patogų paplūdimį, kuris turi šį apdovanojimą.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
