Ekonomistė E. Leontjeva: verslo ir politikos santykiuose būtinas apsivalymas, sąjūdis
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Anot jos, kai po verslo priedanga tvarkomi reikaliukai, tai nėra verslas. Ši mintis tapo esminiu klausimu dienraščio „Bernardinai.lt“ pokalbyje su ekonomiste.
Kaip apibūdintumėte dabartinius verslo ir politikos santykius Lietuvoje? Ar jie labiau orientuoti į bendradarbiavimą, ar į reguliavimą ir kontrolę?
Verslo ir valdžios santykiai visais laikais buvo ir yra didelės įtampos šaltinis. Geras sprendimas yra tik vienas: mažinant valdžios galias, mažinti ir žmonių priklausomybę nuo valdžios.
Šiuo metu abiejų pusių santykiai yra ypač įtempti. Praūžė mokesčių, pensijų reforma. Verslo balsas nebuvo išgirstas. Pačioje valdžioje buvo vykdomos, pridengiamos įvairios maklės. Dėl minėtų priežasčių verslui nusviro rankos. Tie, kurie turėtų rodyti moralinio veikimo, valstybės skaidrumo pavyzdį, to nepadarė.
Valdžios įsigalėjimas įvairiose mūsų gyvenimo srityse veda į žmonių priklausomybę nuo jos. Jeigu esi tas, kuris priklauso nuo savivaldybės klerko ar kokio nors kito tarnautojo, paprasčiausiai gali kurį laiką papykti, tačiau rasti būdą išgyventi.
Versle neįmanoma išsiversti be įvairių leidimų, registravimų, nuolatinių derinimų. Vadinasi, mes sukuriame nuolatines įtampos zonas. Natūralu, kad aktyvūs žmonės nori veikti greitai, procesus pagreitinti.
Kokias matote kitas problemas dabartiniuose verslo ir politikos santykiuose? Ką reikėtų artimiausiu laiku taisyti?
Manau, šie įvykiai turėtų paskatinti apsivalymą, sąjūdį. Mums reikia valstybės mastu apsivalyti nuo nereikalingų funkcijų, nuo galios požiūrio į žmogų, į pasaulį. Turiu galvoje konkrečius veiksmus, konkrečius reguliavimus, kuriuos reikia arba panaikinti, arba švelninti.
Kaip pavyzdį paminėsiu įvykusį skaitmeninimą. Mes žinome, kad beveik milijardas eurų buvo išleista valstybės institucijų skaitmeninimui, tačiau įvairūs derinimo procesai kaip buvo ilgi, taip tokie ir liko.
Turėtų būti mažinamos valdžios galios. Jeigu skaitmeniname procesus, jie turi būti skaidresni, paprastesni. To neįvyko. Vadinasi, mes tą milijardą išleidome, o vaisių visuomenei, paprastiems žmonėms nėra. Todėl reikia grįžti prie visų šių galių, procesų ir radikaliai juos peržiūrėti.
Suprantu, kad padaryti tai vien iš išorės neįmanoma, todėl ir sakau: reikia sąjūdžio, reikia įtraukti į tai žmones, kurie dirba valstybės tarnyboje, kurie mato situaciją iš vidaus, kurie geriausiai žino, kur galima sutaupyti.
Paties biudžeto augimui buvo ieškoma lėšų didinant mokesčius, o tos lėšos yra valstybės sektoriuje. Jeigu atsirastų spaudimas, žmonės, kurie sąžiningai atlieka savo funkcijas, tikrai sugalvotų, ką būtų galima supaprastinti, kokių galių atsisakyti. Laimėtume visi.
Unsplash.com nuotrauka
Ar pastebite per didelę politinę įtaką verslo sprendimams? Ar atvirkščiai – verslo įtaką politiniams sprendimams?
Verslo įtaka atsiranda tuomet, kai negali veikti kitaip, kai negali be suderinimo pradėti statybų, negali priduoti statybų darbų. Lietuvoje gausu pastatytų objektų, kurie sėkmingai veikia, tačiau nesutvarkytas jų registravimas. Ir niekas iš valdžios nesiima spręsti šios problemos.
Verslo veikimas paremtas priklausomybės santykiais, dėl to kyla moralinė įtampa. Šiuos dalykus reikia spręsti.
Galios, kaip minėjau, nuolatos didinamos. Manau, be apsivalymo įtampos tik didės. Į paviršių iškilę skandalai yra tik giluminių procesų simptomai. Nereikėtų susikoncentruoti ties tais skandalais – reikėtų galvoti apie pamatinius dalykus.
Mes sukūrėme Lietuvą laisviems žmonėms, kad jie laisvai bendradarbiautų. Todėl atsiradus problemoms sprendimas turi ateiti iš žmonių susitarimo, dėl bendruomenės įsijungimo, o ne centralizuoto nurodymo. Tam yra labai gražus terminas – subsidiarumas.
Mūsų pokalbį norėčiau užbaigti vienu jūsų posakiu: „Verslas yra kūryba, rizika ir atsakomybė.“ Kada galėsime pasakyti, kad realiame gyvenime iš tiesų taip ir yra?
Pakartosiu žodžius: verslas yra kūryba, rizika ir atsakomybė. Realiame gyvenime taip ir yra. Be kūrybos nesukursi verslo, turi būti kūrėjas. Be rizikos nesukursi verslo. Be atsakomybės nesukursi verslo. Atsakomybė reiškia ir nesėkmes, ir galimybę suklupti, ir prisiimti moralines bei kitas pasekmes, naštas.
Taigi žmogus tikrovėje veikia visur, taip pat ir versle. Nereikia idealių sąlygų tam, kad verslas taptų kūryba, rizika ir atsakomybe, – jis tiesiog toks yra.
Mūsų laikmetis kviečia įsisąmoninti atsakomybės sąvoką. Mes Laisvosios rinkos institute rengiame mokytojams atsakomybės žemėlapį, nes jaučiame, kad jaunimui ypač trūksta supratimo, kas yra praktinis atsakomybės naudojimas.
Kalbame ne apie baudžiamąją atsakomybę, kalbame apie atsakomybės prisiėmimą, buvimą šeimininku, vikaru žemėje. Todėl stengiamės padėti jaunam žmogui surasti šias prieigas, stiprinti gebėjimą būti atsakingu vikaru. Tai labai graži misija, nelengva, tačiau mums visiems dar yra kur augti.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Ugnė Gavelytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
