Socialdemokratams į premjerus delegavus I. Ruginienę, politologo reakcija: iš desperacijos išsirinko nekaltą politikę, nes yra duobėje
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
44-erių I. Ruginienė turi teisės magistro diplomą, prieš darbą ministerijoje trejus metus buvo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė. Socialdemokratų partijos narė ji yra nuo praėjusio rudens.
Po prezidiumo posėdžio kalbėjusi I. Ruginienė savo politikos naujokės statusą apibūdino kaip privalumą. „Patirties trūkumus užpildys mūsų komandinis darbas. Esame kartu su partijos pirmininku sutarę dirbti komandiškai, petys į petį“, – sakė ji.
Paklausta apie galimus pokyčius ministrų gretose, I. Ruginienė teigė viziją tikrai turinti. „Nebijokit, viziją tikrai turiu, bet dar anksti klausti. Leiskite atlikti tuos pagrindinius formalumus. Procesas pakankamai sudėtingas – susitikimas su prezidentu, vėliau Seimas, kuris turi suteikti man pasitikėjimo mandatą, o tada jau kalbėsime apie Vyriausybės sudėtį“, – aiškino ji.
Socialdemokratų kandidatė į ministro pirmininko pareigas, laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Partijos skyriai taip pat kėlė Seimo vicepirmininko Juozo Oleko ir laikinojo susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio kandidatūras. Pastarieji per prezidiumo posėdį savo kandidatūras atsiėmė. Realiais pretendentais laikyti ir Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius bei partijos laikinuoju pirmininku tapęs Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, tačiau abu šią savaitę taip pat nusprendė nesiekti premjero posto.
Kaip pranešė M. Sinkevičius, prezidentas Gitanas Nausėda I. Ruginienę vertina teigiamai, ketina su ja susitikti ateinančiomis dienomis.
V. Dumbliauskas: kadrų krizė partijoje akivaizdi
Politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako, kad kandidato į premjerus paieškos tik dar kartą įrodė, jog kadrų krizė Socialdemokratų partijoje akivaizdi.
„Ši situacija parodė, kad socialdemokratų atsarginis suolelis labai kuklus. Manau, jie bandė desperatiškai išsirinkti nekaltą politikę į premjerus, nes partija yra duobėje.
Šitiek laiko partija gynė Palucką... Dabar manau, kad jos logika buvo išsirinkti jauną nesusitepusią moterį, kuri galėtų nuplauti partijos gėdą. Į Ruginienę žiūriu skeptiškai, nes ji yra nepatyrusi, valdžioje buvo trumpai“, – tikina politologas.
Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. Karolinos Gudžiūnienės / ELTA nuotrauka
Pasak V. Dumbliausko, I. Ruginienė, neturinti politinės patirties, gali neatlaikyti kritikos.
„Juk Ruginienė ilgą laiką dirbo profsąjungose, kurių tikslas – kritikuoti valdžią, o dabar ji atėjo į kitą barikadų pusę. Tad klausimas – ar ji atlaikys kritiką?
Sabutis, mano nuomone, būtų buvęs geresnis variantas, nes turi daugiau politinės patirties. Abu kandidatai yra įgiję gerą išsilavinimą, tačiau susisiekimo ministras yra išbandytas postais“, – tvirtina V. Dumbliauskas.
MRU docentas neabejoja, kad Seime I. Ruginienės kandidatūra bus patvirtinta, tačiau dėl ministrų kandidatūrų gali kilti iššūkių.
„Dėl ministro pirmininko kandidatūros prezidentas nelabai ką gali padaryti – čia sprendžia Seimo dauguma. Formaliai prezidentas siūlo, bet ir vaikui aišku, kad viską lemia Seimas. Tačiau dėl naujojo ministrų kabineto prezidentas gali pasisakyti ir čia turi daug galios. Nausėda, manau, tikrai pažais: pasirodęs prastai formuojant Palucko koaliciją, šioje vietoje prezidentas bandys atsigriebti“, – aiškina pašnekovas.
Paklaustas, ar tikisi pokyčių valdančiojoje koalicijoje, V. Dumbliauskas tvirtina, kad greičiausiai darbas su „Nemuno aušra“ tęsis.
„Nemanau, kad Ruginienė kažką smarkiai lems formuojant valdančiąją koaliciją, nes už jos partijoje stovi daugiau rimtesnių partiečių, kurie griežia pirmais smuikais. Manau, partija norės tvirtos daugumos ir pasiliks „Nemuno aušrą“ koalicijoje. Neaišku, kaip į tai reaguos Sauliaus Skvernelio „Vardan Lietuvos“, bet juos galėtų pakeisti „valstiečiai“, – apibendrina politologas.
Ministrų kabinetas smarkiai neturėtų keistis
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad naujo Vyriausybės vadovo pradėta ieškoti, kai iš šių ir socialdemokratų pirmininko pareigų pasitraukė klausimų dėl praeities ir verslo sulaukęs Gintautas Paluckas. Liepos 31-ąją jis paskelbė, kad traukiasi, o pirmadienį kartu su juo oficialiai atsistatydino XIX Vyriausybė. Nors visi ministrai tapo laikinaisiais, suformavus naująjį ministrų kabinetą greičiausiai didžioji jų dalis darbus tęs ir toliau. Šiuo metu Vyriausybei laikinai vadovauja finansų ministras Rimantas Šadžius.
Keičiantis ministrui pirmininkui, turės būti ne tik iš naujo formuojamas ministrų kabinetas, bet ir keičiama trijų partijų valdančiosios koalicijos sutartis.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Daugumoje esanti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ neatmeta reikalausianti keisti koalicijos sudėtį, kad joje nebeliktų „Nemuno aušros“.
Valdantieji šiuo metu turi 86 balsus Seime: LSDP yra didžiausia parlamento frakcija, turinti 52 mandatus, 19 narių turi „Nemuno aušra“, o 15 – demokratai.
Konstitucija numato, kad atsistatydinus premjerui ne daugiau nei per 15 dienų prezidentas turi pateikti Seimui svarstyti nuolatinio ministro pirmininko kandidatūrą.
Seimui pritarus naujojo premjero kandidatūrai, jis per ne daugiau nei 15 dienų turės Seimui pateikti su prezidentu suderintą naująjį ministrų kabinetą ir Vyriausybės programą. Jai taip pat turės būti pritarta per balsavimą.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Socialdemokratų kandidatė į ministro pirmininko pareigas, laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Partijos skyriai taip pat kėlė Seimo vicepirmininko Juozo Oleko ir laikinojo susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio kandidatūras. Pastarieji per prezidiumo posėdį savo kandidatūras atsiėmė. Realiais pretendentais laikyti ir Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius bei partijos laikinuoju pirmininku tapęs Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, tačiau abu šią savaitę taip pat nusprendė nesiekti premjero posto.
Kaip pranešė M. Sinkevičius, prezidentas Gitanas Nausėda I. Ruginienę vertina teigiamai, ketina su ja susitikti ateinančiomis dienomis.
V. Dumbliauskas: kadrų krizė partijoje akivaizdi
Politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako, kad kandidato į premjerus paieškos tik dar kartą įrodė, jog kadrų krizė Socialdemokratų partijoje akivaizdi.
„Ši situacija parodė, kad socialdemokratų atsarginis suolelis labai kuklus. Manau, jie bandė desperatiškai išsirinkti nekaltą politikę į premjerus, nes partija yra duobėje.
Šitiek laiko partija gynė Palucką... Dabar manau, kad jos logika buvo išsirinkti jauną nesusitepusią moterį, kuri galėtų nuplauti partijos gėdą. Į Ruginienę žiūriu skeptiškai, nes ji yra nepatyrusi, valdžioje buvo trumpai“, – tikina politologas.
Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. Karolinos Gudžiūnienės / ELTA nuotrauka
Pasak V. Dumbliausko, I. Ruginienė, neturinti politinės patirties, gali neatlaikyti kritikos.
„Juk Ruginienė ilgą laiką dirbo profsąjungose, kurių tikslas – kritikuoti valdžią, o dabar ji atėjo į kitą barikadų pusę. Tad klausimas – ar ji atlaikys kritiką?
Sabutis, mano nuomone, būtų buvęs geresnis variantas, nes turi daugiau politinės patirties. Abu kandidatai yra įgiję gerą išsilavinimą, tačiau susisiekimo ministras yra išbandytas postais“, – tvirtina V. Dumbliauskas.
MRU docentas neabejoja, kad Seime I. Ruginienės kandidatūra bus patvirtinta, tačiau dėl ministrų kandidatūrų gali kilti iššūkių.
„Dėl ministro pirmininko kandidatūros prezidentas nelabai ką gali padaryti – čia sprendžia Seimo dauguma. Formaliai prezidentas siūlo, bet ir vaikui aišku, kad viską lemia Seimas. Tačiau dėl naujojo ministrų kabineto prezidentas gali pasisakyti ir čia turi daug galios. Nausėda, manau, tikrai pažais: pasirodęs prastai formuojant Palucko koaliciją, šioje vietoje prezidentas bandys atsigriebti“, – aiškina pašnekovas.
Paklaustas, ar tikisi pokyčių valdančiojoje koalicijoje, V. Dumbliauskas tvirtina, kad greičiausiai darbas su „Nemuno aušra“ tęsis.
„Nemanau, kad Ruginienė kažką smarkiai lems formuojant valdančiąją koaliciją, nes už jos partijoje stovi daugiau rimtesnių partiečių, kurie griežia pirmais smuikais. Manau, partija norės tvirtos daugumos ir pasiliks „Nemuno aušrą“ koalicijoje. Neaišku, kaip į tai reaguos Sauliaus Skvernelio „Vardan Lietuvos“, bet juos galėtų pakeisti „valstiečiai“, – apibendrina politologas.
Ministrų kabinetas smarkiai neturėtų keistis
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad naujo Vyriausybės vadovo pradėta ieškoti, kai iš šių ir socialdemokratų pirmininko pareigų pasitraukė klausimų dėl praeities ir verslo sulaukęs Gintautas Paluckas. Liepos 31-ąją jis paskelbė, kad traukiasi, o pirmadienį kartu su juo oficialiai atsistatydino XIX Vyriausybė. Nors visi ministrai tapo laikinaisiais, suformavus naująjį ministrų kabinetą greičiausiai didžioji jų dalis darbus tęs ir toliau. Šiuo metu Vyriausybei laikinai vadovauja finansų ministras Rimantas Šadžius.
Keičiantis ministrui pirmininkui, turės būti ne tik iš naujo formuojamas ministrų kabinetas, bet ir keičiama trijų partijų valdančiosios koalicijos sutartis.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Daugumoje esanti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ neatmeta reikalausianti keisti koalicijos sudėtį, kad joje nebeliktų „Nemuno aušros“.
Valdantieji šiuo metu turi 86 balsus Seime: LSDP yra didžiausia parlamento frakcija, turinti 52 mandatus, 19 narių turi „Nemuno aušra“, o 15 – demokratai.
Konstitucija numato, kad atsistatydinus premjerui ne daugiau nei per 15 dienų prezidentas turi pateikti Seimui svarstyti nuolatinio ministro pirmininko kandidatūrą.
Seimui pritarus naujojo premjero kandidatūrai, jis per ne daugiau nei 15 dienų turės Seimui pateikti su prezidentu suderintą naująjį ministrų kabinetą ir Vyriausybės programą. Jai taip pat turės būti pritarta per balsavimą.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
