Genialumas kaip dovana ir iššūkis: kodėl ypač gabiems vaikams reikia daugiau supratimo?

Nors visuomenė vis daugiau dėmesio kreipia į įvairias pažeidžiamas grupes, pats žodis „genijus“ vis dar lieka stigma. „Jeigu tik pradedi kalbėti apie genijus, dažnai kiti atsako, kad mes čia visi genijai. Ši tema yra labai jautri“, – teigia psichologė-psichoterapeutė ROSITA PIPIRIENĖ. Laidoje „Vertybių kompasas“ su ja kalbamės apie gabius ir talentingus vaikus. youtube.com video Trys gebėjimų lygmenys Psichologės teigimu, žmogaus gebėjimai skirstomi į tris lygmenis: kūrybiškumas – tai įgimta kiekvieno žmogaus savybė, grindžiama vaizduote ir fantazija; talentas reiškia intensyvų konkretaus gebėjimo vystymą ir didelį darbštumą vienoje srityje; o genialumas – aukščiausias lygmuo, pasižymintis daugiakrypčiais gebėjimais penkiose ar šešiose srityse. Genijai išsiskiria jau ankstyvoje vaikystėje. „Dvejų metų vaikas gali pradėti kelti filosofinius klausimus, domėtis, kokia yra gyvenimo prasmė, o ketverių – pats kurti eilėraščius. Jis gali paprašyti kitų parašyti jo eiles vien dėl to, kad pats rašyti dar nemoka“, – sako specialistė. Visuomenės iššūkiai Genialių vaikų auginimu besirūpinantys tėvai susiduria su rimtomis problemomis. Suaugusieji dažnai konkuruoja su tokiais vaikais, o žemos savivertės tėvai ir mokytojai gali neigti jų gebėjimus. Tai stumia vaikus į depresiją, kartais jie net patiria tragiškas pasekmes: išsilaksto po pasaulį, jeigu iki tol nenusižudo. „Visada yra riba, kai šie žmonės nebegali išlaikyti savo sudėtingo charakterio, ypač jeigu jiems nepadeda aplinka“, – teigia R. Pipirienė. Mokyklos sistemos spąstai Standartizuota mokyklos sistema dažnai varžo genialius vaikus. Nors jie viską daro intensyviai ir greitai, gali atidėlioti neįdomius darbus. Tokie vaikai itin jautrūs neteisybei ir nepagarbai, dažnai gina bendraklasius ir maištauja prieš, jų manymu, nebrandžius mokytojus. „Tokiems vaikams dažnai reikia ypatingų sąlygų mokykloje ar darželyje, kur į juos būtų žiūrima gana netradiciškai. Pavyzdžiui, būtų labiau iškeliama individuali asmenybė nei pasiekimai, geri rezultatai ar lygiateisiškumas, kad visi turime būti lygūs ir vienodi. Tad kur tokius vaikus leisti – tėvams yra iššūkis“, – argumentuoja R. Pipirienė. Vienišumo našta Genialūs žmonės dažnai patiria vienišumą, nes jiems būna sunku rasti suprantančių bendraamžių. Jie paprastai bendrauja su vyresniais žmonėmis, o vėliau – su jaunesniais, ieškodami žaismo ir optimizmo. Svarbiausia jiems – palaikymo jausmas, net jei fiziškai jo nejaučia. Dėl to, pasak psichologės, daugelis tokių žmonių yra tikintys. „Jie gal neįvardija paties Dievo – verčiau susikuria savo herojus. Bet kai klausiu vyresnių tokių žmonių, kas jiems padėjo išlikti, atsako, kad kažkokia jėga juos laikė, stūmė į priekį“, – pasakoja pašnekovė. Paradoksų asmenybės Genijų psichika kupina kontrastų: jie gali būti logiškai mąstantys ir intuityvūs, intravertai ir ekstravertai, valdingi ir neatsakingi. Jų gyvenimas svyruoja tarp žaismingumo ir rimtumo, naivumo ir išminties. Sudėtingi santykiai Vienas problemiškiausių genijų bruožų – polinkis naudoti kitus žmones kaip objektus savo vizijai įgyvendinti. Nors tai atrodo žiauru, žmonės genijai prisiima atsakomybę už tokį elgesį. Bendraujant su genialiais žmonėmis svarbu mokėti nustatyti ribas ir kalbėti apie savo jausmus, o ne kaltinti. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Ugnė Tulaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama