„Šuo – mano veidrodis ir mokytojas“: ko mus moko gyvūnai ir kaip jų nesužmoginti?

Tikrumo pamokos ir kelias į sprendimą

Pastebima, kad žmonės šalia gyvūnų dažnai tampa šiltesni ir natūralesni. A. Dubonikės manymu, šunys pasižymi ypatinga energija – jie visada lieka savimi, neslepia tikrųjų emocijų.

„Skirtingai nei žmonės, kurie prisitaiko prie aplinkos keisdami kaukes, šunys natūraliai rodo savo jausmus“, – pasakoja pašnekovė. Ji priduria, kad Kopa jai yra tarsi veidrodis ir mokytoja, kuri kasdien moko nuoseklumo bei tikrumo.

Nors moteris nuo vaikystės augo su gyvūnais, sprendimas įsigyti vokiečių aviganį brendo ilgai. Lūžio momentas atėjo karantino metu, kai miške ji patyrė aiškią viziją – pamatė prie jos artėjantį vokiečių aviganį.

„Netrukus po to sutiktas tikras šuns atstovas kaimynystėje patvirtino, kad tas šuo turi ateiti į mano gyvenimą“, – augintinio įsigijimo aplinkybes prisimena mokymų trenerė.

Kasdieniai iššūkiai ir mokymosi procesas

Gyvenimas su Kopa atskleidžia – tobulo šuns nėra, gyvūnas turi savo nuotaikas, patiria traumų. Vienas ryškiausių pavyzdžių – augintinės Kopos panika kylant atvirais laiptais dėl senos traumos iš dresūros laikų.

Pasak A. Dubonikės, tokiose situacijose šeimininkas turi būti vedlys ir padėti gyvūnui, net jei tai reiškia paimti šunį į glėbį.

Kalbėdama apie dresūrą moteris teigia, kad tai būdas realizuoti potencialą. Ji prisipažįsta, kad iš pradžių ją šokiravo stiprus šuns polinkis kąsti, visgi vėliau suprato, kad gyvūno instinktus galima nukreipti tinkama linkme.

Atsakingumo dilemos ir visuomenės iššūkiai

Žvelgiant į viešąją erdvę galima rasti ne vieną su gyvūnais susijusią ir aptarinėjamą temą. Viena iš jų – žmonių neatsakingumas įsigyjant gyvūnus. Mokymų trenerė vengia kategoriškai vertinti šiuos atvejus, teigdama, kad nėra žinoma, kas slypi už kiekvienos šuns patekimo į prieglaudą istorijos.

Specialistė aptaria ir pastaruoju metu vis opesnę gyvūnų sužmoginimo temą. „Sužmoginus gyvūną žmogus tampa jo vergu, praranda vedlio vaidmenį“, – atkreipia dėmesį pašnekovė. Pasak A. Dubonikės, šeimininkas turi išlaikyti lyderio poziciją.

Šunys pagalbininkai ir visuomenės mąstymo pokyčiai

Neseniai Vyriausybė priėmė sprendimą kompensuoti šunų pagalbininkų įsigijimo išlaidas. Skaičiuojama, kad parengti vieną tokį šunį kainuoja 25–30 tūkst. eurų. Šie gyvūnai ruošiami elgtis deramai bet kokioje aplinkoje ir suteikti žmonėms, turintiems negalią, didesnę laisvę.

Moteris džiaugiasi, kad visuomenė po truputį pripranta prie gyvūnų viešosiose erdvėse, nors reakcijų būna įvairių – nuo smalsumo iki baimės. Infrastruktūra Lietuvoje vis labiau pritaikoma gyvūnams, nors dar yra spręstinų su tuo susijusių klausimų.

„Turėti šunį – vadinasi, nuolat mokytis, tai atsakingumo ir gilesnio savęs pažinimo kelionė, keičianti ne tik žmogaus kasdienybę, bet ir požiūrį į pasaulį“, – sako A. Dubonikė ir priduria, kad tikras ryšys su gyvūnu reikalauja nuolatinio balanso tarp meilės ir griežtumo, supratimo ir ribų nustatymo, spontaniškumo ir atsakingumo.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama