Formuojant naują Vyriausybę ministrė R. Popovienė turėtų užleisti kėdę kitam? Švietimo bendruomenės nuomonės išsiskiria
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Pastaruoju metu daug kritikos iš švietimo bendruomenės sulaukė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbintų pašnekovų mintys apie jos ateitį – dvejopos. Vieni skatina ministrę trauktis, kiti nori mažiau chaoso ir abejoja, kad socialdemokratai ryšis pokyčiams.
Pastarieji mėnesiai R. Popovienei nebuvo lengvi. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus pakeisti brandos egzaminų rezultatus, kilo pasipiktinimo banga – teigta, kad toks sprendimas diskriminuoja gerai besimokančiuosius ir iškreipia konkurencinę aplinką stojant į aukštąsias mokyklas. Įvykis sulaukė ir prokuratūros dėmesio, ji šiuo metu vykdo informacijos patikrinimą.
Nors didžioji dalis ministrų, dabar tapusių laikinaisiais, greičiausiai tęs darbus naujajame ministrų kabinete, pokyčių jame bus. „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pirmadienį patvirtino norą keisti dalį partijos į Vyriausybę deleguotų ministrų ir teigė svarstantis apie ministerijų mainus.
Politologė, Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Visgi ŠMSM kėdė priklauso socialdemokratams, tad politologė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė RIMA URBONAITĖ abejoja, ar R. Popovienė trauksis iš švietimo ministrės pareigų.
„Už Popovienę socialdemokratai stoja mūru. Atkreipsiu dėmesį, kad vienas iš kandidatų į premjerus – Juozas Olekas, ją taip pat mini kaip tą, kurios nejudintų. Manau, nėra daug šansų, kad ministrė būtų pakeista. Nepanašu, kad ir patys socialdemokratai jos darbe matytų rimtą broką“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ nuomonę dėsto politologė.
G. Sarafinas: valdantieji įneša daugiau ramybės į švietimą
Švietimo ekspertas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius GINTARAS SARAFINAS įsitikinęs – nors iššūkių kyla, socialdemokratai į švietimą bando įnešti ramybės.
„Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje buvo daug sumaišties: keitėsi ministrai, buvo reformuojamas aukštasis mokslas. Puikiai žinome, kas darėsi švietime prie Ingridos Šimonytės Vyriausybės – ministrai virto, jų buvo ne vienas. Padėtis nebuvo stabili, todėl dabartiniai valdantieji išsikėlė tikslą įnešti ramybės ir mažinti chaosą. Gerą pusmetį taip ir buvo, bet prasidėjus egzaminams priskaldė malkų.
Tačiau negalime jų veiksmų vertinti vienareikšmiškai, nes, jeigu nieko nebūtų daroma, Lietuva būtų pasiekusi virimo temperatūrą – 7,2 tūkst. jaunuolių būtų neišlaikę matematikos egzamino ir negalėtų stoti į aukštąsias mokyklas“, – aiškina jis.
Švietimo ekspertas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Eksperto teigimu, politikai tampa sisteminių klaidų įkaitais, todėl švietimo ministro kėdė nėra itin viliojanti. „Šis postas niekam nėra dovana, į jį niekas nesiveržia. Kita vertus, patys valdantieji turi įvertinti, ar ministrė Popovienė gali tęsti darbą.
Lieka neaišku, ką valdantieji darys rugsėjo mėnesį, nors ir teigiama, kad bus vertinami įvykę egzaminai ir atnaujintų programų kliurkos. Matyt, naujasis premjeras turės savo požiūrį: jeigu jam tiks ir patiks tai, ką pasiūlys ministerijos vadovybė, ministrė gali likti, bet jeigu jis bus reformų šalininkas – įvyks priešingai“, – svarsto jis.
Mokytojas: kyla klausimas, ar neverta pamąstyti apie pasitraukimą
Biologijos mokytojas PAULIUS SUNGAILA dienraščiui „Bernardinai.lt“ pabrėžia, kad formuojant naują Vyriausybę švietimo ministrė turėtų būti keičiama.
„Popovienės komanda per kelias savaites padarė tiek žalos, kad natūraliai kyla klausimas: ar neverta pamąstyti apie pasitraukimą iš pareigų? Vėluojančios ir galimai teisėtumą ignoruojančios egzaminų ir konkursinių balų formulės, kilęs chaosas tarp stojančiųjų į aukštąsias mokyklas ir net prokuratūros dėmesys rodo krizę švietime“, – tikina mokytojas ir priduria, kad pridėti balai prie egzaminų rezultatų diskreditavo švietimo sistemą ir sukūrė precendento neturinčią situaciją.
„Skirtingais metais egzaminus laikę mokiniai susidurs su sujauktais kriterijais stodami į aukštąsias mokyklas, pati švietimo politika vykdoma post factum, tad bent politinė atsakomybė turi būti prisiimta dabar. Ir tą turi padaryti arba švietimo ministrė, arba viceministras, atsakingas už bendrąjį ugdymą“, – tvirtina P. Sungaila.
Biologijos mokytojas Paulius Sungaila. Audriaus Gavėno nuotrauka
A. Šileris kritikuoja ministrę ne tik dėl egzaminų
R. Popovienės darbą kritikuoja ir švietimo ekspertas, buvęs Vilniaus vicemeras dr. ARŪNAS ŠILERIS. Pasak jo, nors politinė dėlionė ministrei suteikė puikią progą, ryškesnių socdeminių idėjų įgyvendinimo švietimo srityje nematyti.
„Prieš rinkimus akcentuotas šliaužiantis švietimo privatizavimo baubas, tačiau ši retorika, gal ir galinti imponuoti daliai rinkėjų, išblėso. Ministrė nepateikė jokių ryškesnių idėjų, ką ir kalbėti apie tai, kad kaip didžiausią bent kiek matomą ŠMSM akcentą keistai deklaravo sporto dalį. Šį etapą apibūdinčiau kaip labai silpną, be vizijos ir ryžto. Gana greitai pasimatė ministrės modus operandi – „start“ ir „stop“ požiūris į darbus ir rusifikacijos šleifas“, – tvirtina jis.
Vertindamas R. Popovienės darbus švietimo ekspertas kritikuoja ne tik sprendimus dėl valstybinių brandos egzaminų. Anot jo, nors žadėta, kad istorijos ir geografijos egzaminai netrukus turės esė rašymo dalį, ministrė pažadus nustūmė į šalį. Garsiai komunikuota ir apie tai, kad tautinių mažumų mokyklose bus didinamas lietuvių kalbos pamokų skaičius, tačiau galiausiai ir čia buvo atsitraukta.
„Priminsiu – Švietimo įstatymas įpareigoja, kad lietuvių kalbos pamokų skaičius tautinių mažumų mokyklose turi būti toks pat, kaip ir gimtosios kalbos mokyklose. Ministrės įsakymo dalis, kuria patvirtintas mažesnis nei privalomas lietuvių kalbos pamokų skaičius tautinių mažumų mokyklose, apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikina A. Šileris.
Švietimo ekspertas dr. Arūnas Šileris. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Ministerijos iniciatyva atšauktas ir reikalavimas, susijęs su lietuvių kalbos mokėjimo lygiu, taikomu karo pabėgėliams, dirbantiems aptarnavimo srityje. Ministrė ignoravo viešai pasirodžiusią informaciją, kad biologijos valstybinio egzamino užduotys, atliktos ne valstybine, o rusų kalba, vis tiek buvo vertintos, nors tai prieštarauja galiojantiems teisės aktams.
ŠMSM pastangomis taip pat palaidota priedų mokslo daktarams idėja, tačiau nieko geresnio vietoj jos taip ir nebuvo pasiūlyta.
„Popovienė netiesiogiai, per savo kolegas Seime nepalaikė net diskusijų pradžią galėjusių duoti Švietimo įstatymo pakeitimų svarstymo, susijusio su imigrantų ir tautinių mažumų mokymu, – primena A. Šileris. – Slogų įspūdį paliko „plius dešimt“ skandalas ir ministrės pažadai dar prieš pranešant apie šį sprendimą, esą vaikai turi būti laimingi ir tuo tikslu dirba vertinimo komitetas.
Sprendžiant vieną problemą, sukurtas kalnas kitų. Tai rodo tiek strateginio, tiek taktinio lygio nekompetenciją, nemokėjimą išsireikalauti bent kiek plačiau į situaciją žiūrinčiojo vertinimo ir negebėjimą prognozuoti pasekmes.“
Nepriklausomai nuo to, ar ministrė tęs darbus, norėtųsi aiškesnės vizijos
A. Šileris akcentuoja, kad švietimas nėra tik vienos partijos prerogatyva, tad nepriklausomai nuo to, ar ministrė tęs darbus, ar bus pakeista, reikėtų aiškesnės ketverių metų vizijos.
„Per ketverius metus yra pradedamas ir baigiamas pradinis ugdymas, progimnazija, gimnazija. Nesinori, kad šis laikas būtų skirtas tik rutininiam švietimo administravimui, einamuosius darbus pristatant kaip strateginius“, – lūkesčius vardija švietimo ekspertas.
Jis daugiau dėmesio iš ministrės tikėtųsi rusakalbių mokyklų ir imigrantų iš posovietinės erdvės klausimu. „Norėtųsi, kad naujoji ministrė ar ministras ne bėgtų nuo šių klausimų, bet aktyviai juos spręstų, ne tik atsižvelgdamas į partijos rinkėjus, bet ir matydamas visos Lietuvos paveikslą. Skandalinga, kad einant ketvirtiems karo metams mokinius iš buvusių Sovietų Sąjungos valstybių vis dar nukreipiame į mokyklas, kuriose ugdoma rusų kalba, o pati ministerija vengia atviros diskusijos“, – kritikuoja A. Šileris.
Laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Kaip dar vieną opią sritį jis įvardija egzaminų rengimą – tai, kad mokyklos virto egzaminavimo, o ne ugdymo centrais, anot jo, nėra nei tvaru, nei perspektyvu.
„Naujoji politinė valdžia turi rasti būdą, kaip atliepti tikruosius mokinių interesus, o tik po to – kaip tenkinti aukštųjų mokyklų poreikius. Kol kas aukojamas pats svarbiausias dalykas – mokymosi ir pažinimo džiaugsmas“, – tvirtina A. Šileris.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad dėl skandalų, susijusių su verslu, iš ministro pirmininko posto pasitraukus G. Paluckui socialdemokratai intensyviai ieško premjero, kuris formuotų naująjį ministrų kabinetą.
Partijos valdyba ir prezidiumas trečiadienį turėtų apsispręsti dėl vienos kandidatūros į premjerus, ją teiktų prezidentui Gitanui Nausėdai.
Pretendentu į premjerus socialdemokratų valdyba buvo įvardijusi Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių, tačiau šis antradienį pareiškė, kad premjero posto nesieks. Kiti galimi kandidatai – laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas ir Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Politologė, Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Visgi ŠMSM kėdė priklauso socialdemokratams, tad politologė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė RIMA URBONAITĖ abejoja, ar R. Popovienė trauksis iš švietimo ministrės pareigų.
„Už Popovienę socialdemokratai stoja mūru. Atkreipsiu dėmesį, kad vienas iš kandidatų į premjerus – Juozas Olekas, ją taip pat mini kaip tą, kurios nejudintų. Manau, nėra daug šansų, kad ministrė būtų pakeista. Nepanašu, kad ir patys socialdemokratai jos darbe matytų rimtą broką“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ nuomonę dėsto politologė.
G. Sarafinas: valdantieji įneša daugiau ramybės į švietimą
Švietimo ekspertas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius GINTARAS SARAFINAS įsitikinęs – nors iššūkių kyla, socialdemokratai į švietimą bando įnešti ramybės.
„Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje buvo daug sumaišties: keitėsi ministrai, buvo reformuojamas aukštasis mokslas. Puikiai žinome, kas darėsi švietime prie Ingridos Šimonytės Vyriausybės – ministrai virto, jų buvo ne vienas. Padėtis nebuvo stabili, todėl dabartiniai valdantieji išsikėlė tikslą įnešti ramybės ir mažinti chaosą. Gerą pusmetį taip ir buvo, bet prasidėjus egzaminams priskaldė malkų.
Tačiau negalime jų veiksmų vertinti vienareikšmiškai, nes, jeigu nieko nebūtų daroma, Lietuva būtų pasiekusi virimo temperatūrą – 7,2 tūkst. jaunuolių būtų neišlaikę matematikos egzamino ir negalėtų stoti į aukštąsias mokyklas“, – aiškina jis.
Švietimo ekspertas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Eksperto teigimu, politikai tampa sisteminių klaidų įkaitais, todėl švietimo ministro kėdė nėra itin viliojanti. „Šis postas niekam nėra dovana, į jį niekas nesiveržia. Kita vertus, patys valdantieji turi įvertinti, ar ministrė Popovienė gali tęsti darbą.
Lieka neaišku, ką valdantieji darys rugsėjo mėnesį, nors ir teigiama, kad bus vertinami įvykę egzaminai ir atnaujintų programų kliurkos. Matyt, naujasis premjeras turės savo požiūrį: jeigu jam tiks ir patiks tai, ką pasiūlys ministerijos vadovybė, ministrė gali likti, bet jeigu jis bus reformų šalininkas – įvyks priešingai“, – svarsto jis.
Mokytojas: kyla klausimas, ar neverta pamąstyti apie pasitraukimą
Biologijos mokytojas PAULIUS SUNGAILA dienraščiui „Bernardinai.lt“ pabrėžia, kad formuojant naują Vyriausybę švietimo ministrė turėtų būti keičiama.
„Popovienės komanda per kelias savaites padarė tiek žalos, kad natūraliai kyla klausimas: ar neverta pamąstyti apie pasitraukimą iš pareigų? Vėluojančios ir galimai teisėtumą ignoruojančios egzaminų ir konkursinių balų formulės, kilęs chaosas tarp stojančiųjų į aukštąsias mokyklas ir net prokuratūros dėmesys rodo krizę švietime“, – tikina mokytojas ir priduria, kad pridėti balai prie egzaminų rezultatų diskreditavo švietimo sistemą ir sukūrė precendento neturinčią situaciją.
„Skirtingais metais egzaminus laikę mokiniai susidurs su sujauktais kriterijais stodami į aukštąsias mokyklas, pati švietimo politika vykdoma post factum, tad bent politinė atsakomybė turi būti prisiimta dabar. Ir tą turi padaryti arba švietimo ministrė, arba viceministras, atsakingas už bendrąjį ugdymą“, – tvirtina P. Sungaila.
Biologijos mokytojas Paulius Sungaila. Audriaus Gavėno nuotrauka
A. Šileris kritikuoja ministrę ne tik dėl egzaminų
R. Popovienės darbą kritikuoja ir švietimo ekspertas, buvęs Vilniaus vicemeras dr. ARŪNAS ŠILERIS. Pasak jo, nors politinė dėlionė ministrei suteikė puikią progą, ryškesnių socdeminių idėjų įgyvendinimo švietimo srityje nematyti.
„Prieš rinkimus akcentuotas šliaužiantis švietimo privatizavimo baubas, tačiau ši retorika, gal ir galinti imponuoti daliai rinkėjų, išblėso. Ministrė nepateikė jokių ryškesnių idėjų, ką ir kalbėti apie tai, kad kaip didžiausią bent kiek matomą ŠMSM akcentą keistai deklaravo sporto dalį. Šį etapą apibūdinčiau kaip labai silpną, be vizijos ir ryžto. Gana greitai pasimatė ministrės modus operandi – „start“ ir „stop“ požiūris į darbus ir rusifikacijos šleifas“, – tvirtina jis.
Vertindamas R. Popovienės darbus švietimo ekspertas kritikuoja ne tik sprendimus dėl valstybinių brandos egzaminų. Anot jo, nors žadėta, kad istorijos ir geografijos egzaminai netrukus turės esė rašymo dalį, ministrė pažadus nustūmė į šalį. Garsiai komunikuota ir apie tai, kad tautinių mažumų mokyklose bus didinamas lietuvių kalbos pamokų skaičius, tačiau galiausiai ir čia buvo atsitraukta.
„Priminsiu – Švietimo įstatymas įpareigoja, kad lietuvių kalbos pamokų skaičius tautinių mažumų mokyklose turi būti toks pat, kaip ir gimtosios kalbos mokyklose. Ministrės įsakymo dalis, kuria patvirtintas mažesnis nei privalomas lietuvių kalbos pamokų skaičius tautinių mažumų mokyklose, apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikina A. Šileris.
Švietimo ekspertas dr. Arūnas Šileris. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Ministerijos iniciatyva atšauktas ir reikalavimas, susijęs su lietuvių kalbos mokėjimo lygiu, taikomu karo pabėgėliams, dirbantiems aptarnavimo srityje. Ministrė ignoravo viešai pasirodžiusią informaciją, kad biologijos valstybinio egzamino užduotys, atliktos ne valstybine, o rusų kalba, vis tiek buvo vertintos, nors tai prieštarauja galiojantiems teisės aktams.
ŠMSM pastangomis taip pat palaidota priedų mokslo daktarams idėja, tačiau nieko geresnio vietoj jos taip ir nebuvo pasiūlyta.
„Popovienė netiesiogiai, per savo kolegas Seime nepalaikė net diskusijų pradžią galėjusių duoti Švietimo įstatymo pakeitimų svarstymo, susijusio su imigrantų ir tautinių mažumų mokymu, – primena A. Šileris. – Slogų įspūdį paliko „plius dešimt“ skandalas ir ministrės pažadai dar prieš pranešant apie šį sprendimą, esą vaikai turi būti laimingi ir tuo tikslu dirba vertinimo komitetas.
Sprendžiant vieną problemą, sukurtas kalnas kitų. Tai rodo tiek strateginio, tiek taktinio lygio nekompetenciją, nemokėjimą išsireikalauti bent kiek plačiau į situaciją žiūrinčiojo vertinimo ir negebėjimą prognozuoti pasekmes.“
Nepriklausomai nuo to, ar ministrė tęs darbus, norėtųsi aiškesnės vizijos
A. Šileris akcentuoja, kad švietimas nėra tik vienos partijos prerogatyva, tad nepriklausomai nuo to, ar ministrė tęs darbus, ar bus pakeista, reikėtų aiškesnės ketverių metų vizijos.
„Per ketverius metus yra pradedamas ir baigiamas pradinis ugdymas, progimnazija, gimnazija. Nesinori, kad šis laikas būtų skirtas tik rutininiam švietimo administravimui, einamuosius darbus pristatant kaip strateginius“, – lūkesčius vardija švietimo ekspertas.
Jis daugiau dėmesio iš ministrės tikėtųsi rusakalbių mokyklų ir imigrantų iš posovietinės erdvės klausimu. „Norėtųsi, kad naujoji ministrė ar ministras ne bėgtų nuo šių klausimų, bet aktyviai juos spręstų, ne tik atsižvelgdamas į partijos rinkėjus, bet ir matydamas visos Lietuvos paveikslą. Skandalinga, kad einant ketvirtiems karo metams mokinius iš buvusių Sovietų Sąjungos valstybių vis dar nukreipiame į mokyklas, kuriose ugdoma rusų kalba, o pati ministerija vengia atviros diskusijos“, – kritikuoja A. Šileris.
Laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Kaip dar vieną opią sritį jis įvardija egzaminų rengimą – tai, kad mokyklos virto egzaminavimo, o ne ugdymo centrais, anot jo, nėra nei tvaru, nei perspektyvu.
„Naujoji politinė valdžia turi rasti būdą, kaip atliepti tikruosius mokinių interesus, o tik po to – kaip tenkinti aukštųjų mokyklų poreikius. Kol kas aukojamas pats svarbiausias dalykas – mokymosi ir pažinimo džiaugsmas“, – tvirtina A. Šileris.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad dėl skandalų, susijusių su verslu, iš ministro pirmininko posto pasitraukus G. Paluckui socialdemokratai intensyviai ieško premjero, kuris formuotų naująjį ministrų kabinetą.
Partijos valdyba ir prezidiumas trečiadienį turėtų apsispręsti dėl vienos kandidatūros į premjerus, ją teiktų prezidentui Gitanui Nausėdai.
Pretendentu į premjerus socialdemokratų valdyba buvo įvardijusi Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių, tačiau šis antradienį pareiškė, kad premjero posto nesieks. Kiti galimi kandidatai – laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas ir Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
