Prof. E. Račius: Palestinoje kariaujama jau nebe su ginkluotu priešininku, o su tauta arba jos dalimi
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Politologas, islamo ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė, kad šalis pripažins Palestiną kaip valstybę iki rugsėjo mėnesio Jungtinių Tautų susitikimo, jei Izraelis nenutrauks siaubingos padėties Gazoje. Pareiškimą paskelbė ir Kanados premjeras Markas Carney – jo teigimu, šis žingsnis yra būtinas siekiant išsaugoti viltis, kad Izraelio ir palestiniečių konfliktas bus išspręstas dviejų valstybių principu.
Kiek šių šalių ryžtas gali prisidėti prie dviejų valstybių – saugaus Izraelio ir gyvybingos Palestinos – gyvavimo? Šį klausimą dienraštis „Bernardinai.lt“ aptaria kartu su politologu, islamo ekspertu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi EGDŪNU RAČIUMI.
youtube.com videoGerbiamasis profesoriau, jūs atidžiai stebite įvykius Artimuosiuose Rytuose, padėtį Palestinoje, Gazos Ruože. Kokį įvykių paveikslą matote šiomis dienomis?
Nuo to, nuo ko viskas prasidėjo, nueita jau labai toli. Šiandien galime sakyti, kad „Hamas“ organizacijos praktiškai nėra. Visa jos vadovybė sunaikinta, kariauna pakrikusi. Vargu ar galime kalbėti apie karą klasikine prasme tarp dviejų kariaujančių pusių: ar tai būtų dvi valstybės, ar sukilėliai ir valstybė.
Dabar mes matome visiškai kitą paveikslą. Kariaujama jau nebe su ginkluotu priešininku, o su tauta arba tautos dalimi. Vis garsiau kalbama apie genocidą, apie etninį valymą. Tai jau nebėra karo formatas – tai visiškai kiti veiksmai ir kiti procesai.
Tai nėra nieko naujo. Tai sutampa su Izraelio karinės operacijos pradžia. Galima konstatuoti, kad maistas arba to maisto neįsileidimas yra vienas iš ginklų kovoti prieš bejėgius civilius.
Naujausi pranešimai iš Palestinos, ypač Gazos Ruožo, ir toliau rodo katastrofišką humanitarinę krizę ir didelį susirūpinimą dėl bado. Izraelis kaltinamas humanitarinės pagalbos blokavimu ir vykdoma bado politika. Profesoriau, ar gali būti, kad šiame kare kaip ginklas naudojamas maistas?
Kai kalbėjome apie tą tikrąjį karą, jau tuomet Izraelis blokavo humanitarinę pagalbą. Žiūrint iš šalies labai keista, kaip apskritai palestiniečiai dar išgyvena, nes mes kalbame apie dešimtis mėnesių praktiškai be jokio maisto. Taip pat didžiules gėlo vandens problemas.
Tai nėra nieko naujo. Tai sutampa su Izraelio karinės operacijos pradžia. Galima konstatuoti, kad maistas arba to maisto neįsileidimas yra vienas iš ginklų kovoti prieš bejėgius civilius.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas gana dažnai kalba apie žūstančius žmones Rusijos ir Ukrainos kare. Kaip manote, kodėl jis nekalba apie žūvančiuosius Palestinoje? Gazos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per karą žuvo daugiau nei 60 tūkst. palestiniečių. Jungtinės Tautos ir nepriklausomi ekspertai šiuos skaičius laiko patikimais.
Turime keistą situaciją. Ukrainą remiančių šalių yra labai daug ir labai galingų: Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir taip toliau. Šios valstybės, tiksliau jų vadovai, primena Jungtinių Valstijų administracijai, žiniasklaidai apie tai, kas vyksta Ukrainoje.
Protestas prieš Izraelį „Leiskit Gazai gyvent“. Vilnius, 2025 m. rugpjūčio 4 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Kai kalbame apie palestiniečius, jie gynėjų, sąjungininkų, užtarėjų turi vis mažiau. Anksčiau dar galėjome išgirsti Irano, Jemeno reakciją. Pastaruoju metu Iranas nutilęs, Jemeno taip pat negirdėti. Taigi įtakingų užtarėjų arba galinčiųjų paveikti Jungtinių Valstijų administraciją beveik nėra.
Lietuvos žiniasklaidoje kiekvieną rytą girdime, kad Ukrainą atakavo Rusijos dronai, yra sužeistų žmonių. Apie dešimtis ar šimtus kasdien žūstančiųjų Gazos Ruože Lietuvos žiniasklaida beveik nekalba. Kada pastarąjį kartą Lietuvos prezidentas kalbėjo apie Gazos Ruožą ir išreiškė susirūpinimą? Aš apskritai neprisimenu. O kalbant apie Ukrainą – galėčiau per šią savaitę turbūt bent penkis atvejus pasakyti.
Taigi sunkioje padėtyje atsidūrę palestiniečiai neturi užtarėjų ir gynėjų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Kanados premjeras Markas Carney skelbia, kad šios šalys rugsėjį vyksiančiame Jungtinių Tautų posėdyje oficialiai pripažins Palestinos valstybę. Profesoriau, ką duos šis pripažinimas? Juk šiuo metu Palestinos valstybę oficialiai pripažįsta daugiau nei 140 pasaulio šalių.
Šiuo atveju reikėtų žiūrėti ne per tą prizmę, ar iš to palestiniečiai ką nors išloš, ar ne. Atsakymas yra „nieko“. Šis judesys nėra skirtas palestiniečiams – jis nukreiptas nuraminti savo šalių gyventojus, augantį nepasitenkinimą tų valstybių vyriausybių neveiksnumu.
Mes galėtume kalbėti apie sankcijas Izraeliui, galbūt diplomatinių santykių įšaldymą. Šių žingsnių niekas nedrįs žengti. Tai absoliučiai niekinis, simbolinis judesys, kuris jokių realių padarinių palestiniečiams neturės. O negatyvius mes jau matome. Baltųjų rūmų šeimininkas aiškina, kad Kanada nėra suvereni valstybė ir negali priimti sprendimų – ji turėtų dėl to atsižvelgti į Jungtines Valstijas, atsiklausti jų.
Protestas prieš Izraelį „Leiskit Gazai gyvent“. Vilnius, 2025 m. rugpjūčio 4 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Šis judesys galbūt yra sveikintinas ta prasme, kad jau ir galingos, svarbios pasaulio valstybės pripažįsta Palestinos valstybingumą – galbūt reikėtų sakyti – palestiniečių teisę į valstybę, nes valstybės kaip tokios nėra. Turėčiau nuo savęs pridėti: greičiausiai jau ir nebebus, nes pagrindinio dalyko – teritorijos – palestiniečiai jau nebeturės.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Jurga
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
