M. Baltrukevičius mano, kad išlikti bus sudėtingiausia R. Mockui, visgi ministrų kabineto laukia nežymūs pokyčiai
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kartu su ministru pirmininku darbą baigė ir visa XIX Vyriausybė. Tačiau socialdemokratams radus naują kandidatą į premjerus didžioji dalis ministrų greičiausiai galės tęsti darbą. Visgi viešojoje erdvėje plačiai diskutuojama apie galimas rokiruotes. 
Paskutinis XIX Vyriausybės posėdis. Laimos Penek / Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuotrauka Pirmadienį žurnalistų kalbinti ministrai sakė norintys tęsti darbus, tačiau nesijaučia saugūs ir užtikrinti. „Nuotaikos turbūt panašios kaip ir kolegų, – prieš Vyriausybės posėdį, per kurį paskelbta apie ministrų kabineto atsistatydinimą, žurnalistams sakė susisiekimo ministras socialdemokratas Eugenijus Sabutis. – Keistos, turbūt pasakyčiau, nes pirmąkart gyvenime.“ Aplinkos ministras Povilas Poderskis kalbėjo, kad jam apmaudu dėl G. Palucko atsistatydinimo, nes šis buvęs puikus Vyriausybės vadovas. „Kaip premjeras tikrai, manau, buvo puikus. Aišku, aš dirbau tik su vienu premjeru tiesiogiai, bet kaip komandos vadovas ir taip, kaip mes dirbome Vyriausybėje, manau, buvo labai produktyvus, konstruktyvus, geras darbas“, – sakė ministras. Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas MATAS BALTRUKEVIČIUS įsitikinęs, kad pokyčiai ministrų kabinete gali būti labai nežymūs, tačiau viskas priklausys ne tik nuo naujojo premjero, bet ir nuo valdančiosios koalicijos formavimo. 
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka Teisingumo ministerijoje laukia pokyčiai? Viena daugiausia kritikos sulaukusių dabar jau buvusios Vyriausybės narių – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, linčiuota dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų. Visgi M. Baltrukevičius dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikina – politikui, turinčiam svorį partijoje, tokia kritika neturi didelės įtakos. „Sritys, kuriose yra problemų ir kyla skandalai, susiję su ministerijos veikla, yra viena, tačiau kitas svarbus faktorius – politikų svoris partijose, o tai dažnai švelnina situaciją. Sunku įsivaizduoti, kad net ir turėdami omenyje visas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos istorijas, o konkrečiau – problemas dėl egzaminų vertinimo, socialdemokratai galėtų paaukoti Popovienę“, – svarsto jis. Pastaruoju metu socialdemokratų deleguotai krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei kritikos negaili Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. Analitikas ir šiuo atveju nemano, kad šiai ministrei gali tekti palikti pareigas. „Šakalienė, kaip krašto apsaugos ministrė, turi specifinį profilį. Kalbant apie jos pareigas, labai svarbus prezidento pasitikėjimas, ir tikrai nepanašu, kad ministrė jį prarado“, – pabrėžia M. Baltrukevičius. 
Laikinoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka Tuo tarpu tamsesni debesys tvenkiasi virš valdančiosios „Nemuno aušros“ deleguoto teisingumo ministro Rimanto Mockaus galvos. Partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis pirmadienį patvirtino norintis pakeisti dalį „aušriečių“ į Vyriausybę deleguotų ministrų, užsiminė ir apie galimą ministerijų perskirstymą. „Gali būti taip, kad atėjus naujam premjerui bus perskirstytos ministerijos“, – naujienų agentūrai BNS sakė R. Žemaitaitis. 
Laikinasis teisingumo ministras Rimantas Mockus. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka Kad R. Mockaus situacija yra sudėtinga, mano ir M. Baltrukevičius. Verta prisiminti, kad vos tik jam pradėjus eiti ministro pareigas žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog jis prieš 18 metų galėjo dalyvauti vakarėlyje su prostitutėmis. „Pats prezidentas taip pat gali parodyti iniciatyvą pakeisti šį ministrą, nes buvo nepatenkintas paviešintomis Mockaus praeities istorijomis. Kyla ir su šiuo ministru susijusių klausimų dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos veiklos. Gali būti, kad Žemaitaičiui tai nėra problema, bet prezidentui – galbūt, ir rimta“, – pabrėžia analitikas. Jei keisis koalicijos partneriai, daugiau pokyčių bus ir Vyriausybėje M. Baltrukevičius dienraščiui „Bernardinai.lt“ akcentuoja, kad apie galimas ministrų rokiruotes nereikėtų kalbėti izoliuotai, nes keičiant premjerą turėtų būti koreguojama ir trijų partijų koalicijos sutartis. Joje įrašyta, kad šalys įsipareigoja remti ministro pirmininko G. Palucko vadovaujamą koalicinę Vyriausybę ir veikti pagal šį susitarimą bei Vyriausybės programą. Daugumoje esantys demokratai neatmeta galimybės reikalauti keisti ir koalicijos sudėtį, kad joje nebeliktų „Nemuno aušros“, tad tokiu atveju keistųsi ir ministrai.
Jeigu visos trys koalicijos partijos lieka, tada pokyčiai nėra esminiai – keičiasi keletas pavardžių, ir tiek. Bet jeigu keistųsi ir pati koalicijos sudėtis – pokyčiai būtų didesni.
„Jeigu visos trys koalicijos partijos lieka, tada pokyčiai nėra esminiai – keičiasi keletas pavardžių, ir tiek. Bet jeigu keistųsi ir pati koalicijos sudėtis – pokyčiai būtų didesni. Žemaitaitis pirmadienį iškėlė mintį, kad „Nemuno aušra“ galėtų gauti ne visai tokius pat ministrų portfelius. Jeigu demokratai lieka koalicijoje, sakyčiau, jų ministrai yra saugiausi“, – mano pašnekovas. 
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka „Laikinasis socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, kalbėdamas apie galimus pokyčius koalicijoje, labiau įvardija informaciją, gaunamą iš Žemaitaičio. Turbūt yra tikimybė, kad ir patys socialdemokratai galėtų kažką koreguoti, ir net ne tose srityse, kuriose yra problemų. Paprasčiausiai keičiasi politinė aplinka: turime laikinąjį partijos pirmininką, turėsime premjerą. Galbūt naujasis ministras pirmininkas kitaip matys situaciją ar turės artimą politinį sąjungininką, kurį norės įtraukti į ministrų kabinetą, – tada rokiruočių gali būti“, – tvirtina jis. Politikos analizės instituto analitikas primena, kad praėjusioje Vyriausybėje rokiruočių būta net ir ministrams nepakliuvus į rimtą skandalą. „Prisiminkime, kaip buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pakeitė krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską – buvo stengiamasi komunikuoti, kad pats ministras nėra didelė problema, partija jį ne stumia į šalį, bet duoda kitas svarbias pareigas Seime. Tad tokių žaidimų tikrai pasitaiko. Tačiau socialdemokratų deleguoti ministrai turi rimtą svorį partijoje, išskyrus sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrus, kurie dar neturi tokio statuso. Jei keistųsi partijos, socialdemokratai šias dvi ministerijas galėtų atiduoti lengviau“, – aiškina M. Baltrukevičius.
Manyčiau, yra pokyčių galimybė, kaip ir panaši tikimybė dabartinei koalicijai išlikti.
Galimybių pakeisti partnerius nėra daug Nors tarp dabartinių koalicijos partnerių nuskamba piktesnė retorika, pašnekovas dėl galimų pokyčių nebūtų linkęs lažintis. „Manyčiau, yra pokyčių galimybė, kaip ir panaši tikimybė dabartinei koalicijai išlikti. Socialdemokratų viduje yra stovykla, kuriai labai nepatinka Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio ultimatumai ir Jeglinsko komentarai Šakalienės atžvilgiu. Tačiau yra ir stovykla, kuriai nepatinka „Nemuno aušros“ buvimas koalicijoje. O pats Sinkevičius neišsižada to, ką yra sakęs prieš socialdemokratų pirmininko rinkimus – kad, jo nuomone, tokios koalicijos nereikėjo sudaryti“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ dėsto analitikas. 
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka Anot M. Baltrukevičiaus, nors norų pačioje rinkimus laimėjusioje partijoje yra visokių, tačiau realių galimybių pakeisti partnerius – nedaug. „Manau, variantas, kad valdančiojoje koalicijoje lieka tik socialdemokratai ir demokratai, nėra svarstomas, nes tokia dauguma būtų trapi. Jeigu būtų bandoma lipdyti koaliciją arba be „Nemuno aušros“, arba be „Vardan Lietuvos“, tada turėtų ateiti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Visgi šios partijos pirmininkas Aurelijus Veryga nelabai nori deginti tiltus ir kalba nuosaikiai, tačiau kartu sako, kad greičiausiai valdančiųjų sudėtis liks tokia, kokia yra. Neatmesčiau, kad valdančiojoje koalicijoje galėtų įvykti pokytis, tačiau svarbu ne vien tik norai, bet ir partijos, o šioje vietoje turbūt vienintelis pasirinkimas yra „valstiečiai“, su kuriais susitarti nebūtų taip paprasta. Nors rinkimai dar toli, manau, kad vertinamas ir šis aspektas – ar „valstiečių“ reitingams nepakenktų buvimas kartu su socialdemokratais. Tad LVŽS tikrai gali kelti aukštus reikalavimus“, – pabrėžia jis. Daug dėmesio sulaukus M. Sinkevičiui, ragina nenustumti J. Oleko pavardės Didžiausia intriga šiuo metu išlieka ne ministrų kabineto sudėtis, o galimas jo vadovas. Kaip penktadienį sakė laikinasis socialdemokratų pirmininkas M. Sinkevičius, partijos valdyba aptarė keturis pretendentus į ministro pirmininko pareigas. Be M. Sinkevičiaus, įvardyta dabar jau laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, pirmasis Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas ir Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius. Be to, partijos skyrių paprašyta iki trečiadienio pateikti savo poziciją, ką jie siūlo į premjero pareigas. 
Laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka Nors ketvirtadienį pasitraukus G. Paluckui Jonavos mero pareigas einantis M. Sinkevičius tikino neketinantis pretenduoti į premjerus, šiandien jis sakė neatmetantis galimybės sėsti į šią kėdę. „Manau, kad diskutuojant bus bandoma rasti bendrą sutarimą. Taip, Sinkevičiaus pozicijos yra tvirtos, palyginus su kitų galimų kandidatų. Duchnevičius sako, kad ryžtųsi eiti į premjerus, jeigu nebūtų kitų kandidatų. Kalbant apie Sinkevičiaus komunikaciją, jis vardija daugybę faktorių, kurie jam yra svarbūs prieš priimant sprendimą dėl posto, – atkreipia dėmesį M. Baltrukevičius. – Tuo tarpu Ruginienė tiesiog džiaugiasi dėmesiu, o Olekas dar savaitę prieš Palucko pasitraukimą yra sakęs, kad imtųsi premjero atsakomybės. Penktadienį jis pareiškė, kad, jei juo taptų, Šakalienė ir Popovienė būtų saugios. Motyvacija – labai svarbus dalykas, ir tie jaunesnės kartos politikai, kalbant kompiuterinių žaidimų terminologija, supranta, kad politikoje tu turi ribotą skaičių gyvybių, o eidamas į premjero postą vieną gyvybę tikrai sudeginsi.“ M. Baltrukevičius neatmestų galimybės M. Sinkevičiui tapti premjeru, tačiau ir nenustumtų į šalį J. Oleko: „Abiejų galimybės yra apylygės, Oleko gal net didesnės, nes jis nebeturi ko prarasti, tad kodėl neįsirašius paskutinio gražaus įrašo į CV prieš pasitraukiant į politinę pensiją?“
Artėja Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai – tai rimtas iššūkis, kuriam reikėtų labiau patyrusio politiko. O tarp socialdemokratų Ruginienė turi mažą partinį stažą. Nors kitose partijose tai būtų privalumas, bet būnant LSDP – tai trūkumas.
Kalbėdamas apie I. Ruginienės kaip premjerės tinkamumą, analitikas išskiria du aspektus. „Artėja Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai – tai rimtas iššūkis, kuriam reikėtų labiau patyrusio politiko. O tarp socialdemokratų Ruginienė turi mažą partinį stažą. Nors kitose partijose tai būtų privalumas, bet būnant LSDP – tai trūkumas“, – apibendrina jis. Laikinajai Vyriausybei vadovauja R. Šadžius Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad G. Paluckui teko trauktis sulaukiant vis daugiau klausimų dėl savo verslų ir praeities. Pirmadienį, kai prezidentas Gitanas Nausėda priėmė G. Palucko Vyriausybės atsistatydinimą, jis turi per ne daugiau kaip 15 dienų pateikti Seimui svarstyti nuolatinio ministro pirmininko kandidatūrą. Naująjį premjerą taip pat deleguos didžiausią frakciją parlamente turintys socialdemokratai, dėl kandidatūros jie apsispręs per prezidiumo posėdį trečiadienį. Seimui pritarus naujojo premjero kandidatūrai, jis per ne daugiau kaip 15 dienų turės Seimui pateikti su prezidentu suderintą naująjį ministrų kabinetą ir Vyriausybės programą. Jai taip pat turės būti pritarta per balsavimą. Socialdemokratų partijos frakcija Seime turi 52 atstovus. Po pernai spalį vykusių Seimo rinkimų ji su „Nemuno aušra“, turinčia 19 parlamentarų, ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, turinčia 15 narių Seime, sudarė valdančiąją koaliciją. Ši iš viso parlamente turi 86 narius iš 141. Šiuo metu pareigas eina to paties ministrų kabineto sudėties laikinoji Vyriausybė, kuriai vadovauja finansų ministras Rimantas Šadžius. 
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
