Politologas A. Lašas: D. Trumpo pozicija Rusijos atžvilgiu keičiasi iš esmės

Dėl įtarimų derinant viešuosius ir privačius interesus atsistatydino Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Dėl provokuojančių Rusijos pareiškimų JAV prezidentas paskelbė įsakymą dislokuoti du branduolinius povandeninius laivus arčiau Rusijos. Pasaulio šalys skirtingai reaguoja į JAV nustatytus naujus muitų tarifus.

Tvyrant humanitarinei krizei Gazos Ruože, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kanada ir kitos šalys skelbia apie Palestinos valstybingumo pripažinimą.

Šiuos ir kitus svarbiausius pasibaigusios savaitės įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Kauno technologijos universiteto docentas AINIUS LAŠAS.

Penktadienį Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad dėl itin provokuojančių buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškimų įsakė dislokuoti du branduolinius povandeninius laivus. Šeštadienį jis patvirtino, kad laivai buvo perdislokuoti arčiau Rusijos. Kaip pakomentuotumėte minėtus pareiškimus ir konkrečius veiksmus?

Tai gana netipiški veiksmai. Prezidentas Trumpas, o ypač jo pirmtakas Bidenas, atsargiai reaguodavo į bet kokias branduolines grėsmes iš Rusijos pusės. Šiuo atveju Trumpo pozicija Rusijos atžvilgiu keičiasi iš esmės. Jis manė turintis specialią prieigą prie Putino ir galintis jį įtikinti.

Dabar, praėjus pusmečiui, Trumpas suprato, kad Rusija nėra linkusi eiti į didelius kompromisus ar pokalbius. Ji turi savo tikslus, Ameriką vertina ganėtinai skeptiškai, laiko per atitinkamą atstumą, aktyvina bendradarbiavimą su Kinija, Iranu, Šiaurės Korėja.

Manau, prezidentas Trumpas nusprendė šiek tiek pakeisti savo požiūrį ir kryptį. Jis tai signalizavo ir anksčiau, tai nėra ypatinga naujiena – tiesiog daro sprendimus, bando spausti Rusiją. Ir pastaroji pradeda į tai reaguoti.

Rusija reaguoja į galią, ji supranta, kad yra aukštesnė galia, kitas veikėjas.

Grįžkime į Lietuvą. Liepos 31 dieną iš premjero ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų pasitraukė Gintautas Paluckas. Ši žinia nevienareikšmiškai buvo sutikta ne tik Lietuvoje – ją pasigavo ir tarptautinė žiniasklaida. Kaip manote, kodėl? Juk vyriausybių krizės, atsistatydinimai nėra jau toks itin retas reiškinys.

Šis reiškinys nėra ir dažnas. Jeigu pažvelgtume į Lietuvos nepriklausomybės istoriją, matytume, kad neturime labai daug krizių ir atsistatydinimų. Turbūt daugelis mena 2004 metus, kai atsistatydino Algirdas Brazauskas.

Šiandien mes kalbame apie visos Vyriausybės atsistatydinimą, nes su premjeru ji atsistatydina visa, o tai vienaip ar kitaip yra esminis pokytis. Tokie pokyčiai žiniasklaidoje visada yra fiksuojami, tarptautinėje – taip pat. Ši reakcija nėra kažkokia išskirtinė, taip veikia žiniasklaida, į tokio tipo žinias ji reaguoja ir jas fiksuoja.

Naujausios žinios apie Jungtinių Valstijų paskelbtus muitus rodo reikšmingus pokyčius ir padidėjusią įtampą pasaulinėje prekyboje. Nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojo nauji muitų tarifai, svyruojantys nuo 11 iki 50 proc., taikomi maždaug 80-iai šalių, įskaitant visą Europos Sąjungą. Tą pačią dieną įsigaliojo ir 50 proc. mokestis plieno importui. Kaip manote, kaip visa tai paveiks įvairių valstybių ir Jungtinių Valstijų ekonomiką?

Prekybiniai karai visada neigiamai veikia ekonomiką. Amerikoje tai kol kas nepasijautė, nes kai kurie uždėti muitai po kurio laiko buvo panaikinti. Buvo daug neapibrėžtumo, neaiškių sprendimų. Dabar jie yra aiškesni, o pokytis Amerikoje bus jaučiamas pirmiausia kainų augimu.

Nemanau, kad Amerika dabar užims tam tikras nišas ir bandys plėtoti labai žemos pridėtinės vertės produkciją. Skaudžiau tai paveiks tas šalis, kurios yra priklausomos nuo prekybos su Amerika: Meksiką, Kanadą, Centrinę ir Pietų Ameriką, tai yra valstybes, kurios nesugebėjo susitarti su JAV dėl mažesnių muitų. Joms tai bus ypač skausminga. Kai kurios šalys buvo nemaloniai nustebusios ir Europoje, pavyzdžiui, Šveicarija.

Jeigu galvojame apie Lietuvą, tai žinome, kad Europos Sąjunga susitarė su JAV dėl 15 proc. muitų. Iš kitos pusės, mūsų prekybos apimtys nėra didelės.

Tvyrant humanitarinei krizei Gazos Ruože, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kanada ir kai kurios kitos šalys skelbia apie Palestinos valstybingumo pripažinimą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai pareiškė, kad jo šalis rugsėjį vyksiančiame Jungtinių Tautų posėdyje oficialiai pripažins Palestinos valstybę. Tą patį žada padaryti Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Kanados premjeras Markas Carney. Jie sako, kad šis žingsnis yra būtinas siekiant išsaugoti viltis, jog Izraelio ir palestiniečių konfliktas bus išspręstas dviejų valstybių principu. Kiek šių šalių ryžtas gali prisidėti prie dviejų valstybių – saugaus Izraelio ir gyvybingos Palestinos – gyvavimo?

Labai sudėtingas ir miglotas procesas. Svarbus klausimas, kokiu statusu pasireikš šis pripažinimas. Minėtos šalys bandys spausti Izraelį, nors šis į tai nekreipia dėmesio. Realiame gyvenime nei Prancūzija, nei Kanada į Gazos Ruožą neateis ir palestiniečių negins.

Taip pat nemanau, kad Izraelis toleruotų kažkokios šalies kišimąsi į tą regioną, išskyrus Jungtines Valstijas. Jei jos šiuo atveju kažką nuspręstų, Izraelis turbūt atsižvelgtų, nes pats bent jau karine prasme yra labai priklausomas nuo JAV. Deklaruoti galima daug ką – realybė ant žemės yra kitokia.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama