K. Kaupinis: „Lietuvos provincijoje politinė sistema primena LDK dvarą ar sovietinių laikų kolūkį“

Būtent jo kalba apie laisvą kritimą sulaukė itin didelio dėmesio po liepos 8 dieną vykusio mitingo, kuriuo reikalauta G. Palucko atsakomybės. Kalbėdamas apie pilietinės visuomenės galią daryti spaudimą valdžiai, režisierius akcentuoja, kad protesto kultūra veikia tik sostinėje, ir skatina daugiau dėmesio skirti regionams. „Vilniuje politinis protestas eiliniam piliečiui turi mažiausią kainą. Už tai, kad išeisiu į aikštę išreikšti savo politinę poziciją, sostinėje man nelabai kas gresia. Lietuvos provincijoje politinė sistema primena LDK dvarą ar sovietinių laikų kolūkį, kur galia, valdžia ir pinigų srautai egzistuoja tam tikrame pažinčių tinkle. Ir bandymas prieš jį sukilti gali reikšti realią marginalizaciją. Todėl žmonės protestuoti bijo. Jei protestuoja, tai tik prieš sprendimus Vilniuje, nacionalinio lygmens, atvykę į Vilnių“, – sako K. Kaupinis. Režisierius Karolis Kaupinis. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka „Pamėginkite Lietuvos miestelyje ateiti į politinį postą, tegul ir ne itin svarbų. Sakykime, pradedate direktoriauti meno mokykloje ir pastebite, kad buvęs direktorius kažkodėl per brangiai pirko popierių iš vietinio tiekėjo. Pakeičiate tiekėją. Bandote sutaupyti valstybės pinigus. Labai greitai to posto galite netekti. Nes tiekėjas ir savivaldybės pareigūnas, atsakingas už švietimą ­– gerai pažįstami žmonės, vienas tinklas, ranka, plaunanti ranką, kartu švenčia gimtadienius, kartu medžioja. Todėl ypač mūsų tėvų karta (nes jaunesnė iš provincijos traukiasi į Vilnių) išvis netiki, kad įmanoma protesto forma siekti teisingumo, nes ir pačiu beasmeniu aklos Temidės teisingumu jie dažnai netiki. Didžiąją dalį savo gyvenimo aplink save matė modelio „kieno galia, to ir teisybė“ triumfą. Žmonės netiki teisingumo įmanomumu net vietiniu lygiu, ką jau kalbėti apie valstybinį“, – tęsia jis.

Feisbuko postus galima ignoruoti, žmonių fizinio buvimo aikštėje – ne. Nes ignoravimas ar atviras atėjusiųjų menkinimas tik didina susirinksiančiųjų aikštėje skaičių.

Pasak režisieriaus, šis modelis egzistuoja ne tik mažuose Lietuvos miestuose, toli žiūrėti nereikia – pakanka pažvelgti į Kauno merą Visvaldą Matijošaitį. „Pažiūrėkite, kaip kalba Kauno meras per tarybos posėdžius, ką sau leidžia ir kokioje baimėje visi ten dalyvaujantys su tuo taikstosi. O Vilniuje protesto kaina mažiausia. Žmonės mažiausiai kaustomi baimės dėl to, kad išeis į aikštę, dėl to, kad pareikš politinę poziciją. Net jei politiškai nukentėtų už ją, jie turi alternatyvų – darbo pasirinkimo, pajamų šaltinių. Ir dėl to protestas Vilniuje įvyksta – tegul ir nedidelis lyginant su Vakarų Europos šalimis, bet įvyksta. O kadangi kitur protestas išvis neįvyksta, sostinėje jis turi efektą. Protestas nėra vienintelis dėmuo, dėl ko atsistatydina premjeras, bet jis – viena iš sudėtinių atsistatydinimo priežasčių. Jis sukuria spaudimą. Feisbuko postus galima ignoruoti, žmonių fizinio buvimo aikštėje – ne. Nes ignoravimas ar atviras atėjusiųjų menkinimas tik didina susirinksiančiųjų aikštėje skaičių“, – apibendrina K. Kaupinis. Gintautas Paluckas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad ketvirtadienį G. Paluckas apie pasitraukimą iš premjero pareigų pranešė teisėsaugai atliekant du ikiteisminius tyrimus dėl jo verslo, taip pat visuomenei keliant klausimus dėl jo dalyvavimo versle, ryšių su tam tikrais verslininkais, pamirštos atlyginti žalos Vilniaus savivaldybei. G. Paluckas taip pat pasitraukė ir iš partijos pirmininko pareigų. Vadovavimą socialdemokratams laikinai perėmė Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama