Pasitraukus G. Paluckui žvalgomasi naujo premjero: politologas neatmeta ir I. Ruginienės pavardės
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Pagal Konstituciją, atsistatydinus premjerui traukiasi ir visas ministrų kabinetas. Kadangi centro kairės valdančiosios koalicijos sutartyje G. Paluckas įvardytas kaip jos ministras pirmininkas, iš naujo turės būti sudaroma ir koalicijos sutartis.
Sako nesijaučiantis padaręs esminių klaidų
Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina G. Palucko sprendimą trauktis ir pavadino jį vieninteliu teisingu pasirinkimu.
„Aš jam daviau laiko, kad jisai apmąstytų pirmiausia kaip žmogus, įvertintų visas aplinkybes. Ir, manau, jis padarė vienintelį teisingą sprendimą, pasinaudojo šita proga, ir aš sveikinu jo sprendimą“, – žurnalistams sakė valstybės vadovas ir pridūrė, kad dabar prasidės konsultacijos dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo ir naujos Vyriausybės formavimo.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Pats G. Paluckas sako nesijaučiantis padaręs esminių klaidų, tačiau pabrėžė nenorintis paversti valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės jį purtančių skandalų įkaitėmis.
„Matydamas, kaip kurstomi skandalai klampina Vyriausybės darbą, manau, kad negaliu paversti mūsų valdančiosios koalicijos ir kabineto šių skandalų įkaitais. Todėl nusprendžiau priimti greitą ir užtikrintą sprendimą“, – partijos išplatintame pareiškime ketvirtadienį teigė jis.
Vis dėlto pareigas paliekantis premjeras tvirtino nesijaučiantis kaip premjeras padaręs esminių klaidų ar nusižengęs, taip pat tikino supratęs, kad turi kuo skubiau užkirsti kelią savo šeimos puolimui.
„Premjero pareigas vykdžiau sąžiningai, taip, kaip supratau ir sugebėjau“, – pareiškė G. Paluckas.
Mano, kad į premjero kėdę sės J. Olekas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas IGNAS KALPOKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuodamas situaciją pabrėžia, kad toks premjero G. Palucko sprendimas trauktis pavėluotas, buvo padaryta reputacinė žala partijai.
„Turbūt norėtume kelti skaidrumo standartus politikams ir tikėtis, kad jie suvokia savo poziciją ir atsakomybę, tad tai vertinant premjero sprendimas pavėluotas. Pavėluota ir dėl bejausmės politinės logikos, nes buvo pridaryta žalos partijai. Dabar jai užtruks išsisrėbti problemas“, – sako jis.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug diskutuota, kas galėtų užimti premjero kėdę. Kaip realiausias kandidatas įvardijamas Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas – jis ir pats tvirtino esantis pasirengęs stotis prie Vyriausybės vairo. Kalbama ir apie laikinąjį socialdemokratų pirmininką M. Sinkevičių. Tiesa, ketvirtadienį jis tikino neturintis tokių ambicijų.
„Olekas viešai deklaruoja, kad labai nori tokių pareigų. Pasižiūrėkime į kitus galimus kandidatus – Sinkevičius vieniems sako, kad nori, kitiems – kad ne visai. Iškyla ir tamsusis arkliukas – šiuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministre dirbanti Inga Ruginienė. Iš esmės ties šiais kandidatais ratas užsidaro.
Manyčiau, kad Olekas turi daugiausia šansų tapti premjeru, nes Sinkevičiaus reputacijos istorija yra pernelyg nauja, gali būti blogai, jei jis pakeistų Palucką. Galbūt norėsis neutralaus kandidato, tačiau kalbant apie Ruginienę – partijoje ji neturi nei autoriteto, nei įdirbio. Olekas yra realistiškiausias variantas. Tiesa, nereikia atmesti užkulisinių susitarimų ir ten iškylančių variantų“, – tikina politologas.
Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Prezidento reitingai kristų nežymiai
Tiesa, ir pats J. Olekas praeityje turėjo skandalų – būnant krašto apsaugos ministru jį skandino vadinamoji auksinių šaukštų istorija, o daugiau nei prieš du dešimtmečius politikas yra mirtinai partrenkęs du pėsčiuosius, tačiau buvo išteisintas.
„Kaip pasakytų prezidento patarėjas Frederikas Jansonas – labai jau nutampytos tos istorijos, bet neatmestina, kad būtų domimasi tiek jomis, tiek kita Oleko praeitimi.
Iš kur traukti kitus kandidatus? Galbūt dabar svarstoma Ruginienės kandidatūra šiuo atveju ir tiktų, tačiau jos svoris partijoje nesulyginamas su Oleko“, – teigia I. Kalpokas.
Anot politologo, dėl visos šios G. Palucko istorijos gali nežymiai kristi ir prezidento G. Nausėdos reitingas, nes dalis žmonių jį kaltina joje nebuvus pakankamai ryžtingą.
„Nausėdos reitingas kažkiek pakris, tačiau nemanau, kad esmingai pakeis gyventojų požiūrį į prezidentą. Ko gero, gana aiškiai viskas suvedama į Palucką. Taip, dalis žmonių šioje istorijoje pagrįstai beda pirštu į prezidentą ir reikalauja jo tvirto stuburo bei kitų kūno dalių, tačiau didžioji dalis visuomenės nesusies šio skandalo su prezidentu“, – įsitikinęs politologas.
Premjero G. Palucko kontekste aktyvi buvo ir pilietinė visuomenė, surengtas protestas. Ką apie tai mano I. Kalpokas?
„Pilietinė visuomenė nebuvo tokia grėsminga, tai buvo daugiau triukšmas socialiniuose tinkluose, jis tik juose atrodė labai skambus, bet didžioji dalis nepatenkintųjų nebuvo susimobilizavę. Premjero pasitraukimą susiečiau su neigiamomis naujienomis apie jo verslus, rimtais teisėsaugos veiksmais, o ne pilietinės visuomenės balsų pergale“, – apibendrina jis.
Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad per pastaruosius porą mėnesių viešojoje erdvėje pasirodė ne vienas žurnalistinis tyrimas apie G. Palucką ir jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius.
Visuomenininkas Andrius Tapinas pranešė, kad vos pernai įkurta premjero G. Palucko brolienės Virginijos Paluckienės bendrovė „Dankora“ gavo europinę paramą ir didžiąją jos dalį išleido pirkiniams iš ministrui pirmininkui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ketvirtadienį patvirtino atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl iš premjero posto atsistatydinusio G. Palucko brolienės įmonės „Dankora“ galimai apgaule įgytos daugiau nei 136 tūkst. eurų Europos Sąjungos finansinės paramos. Sulaikytas įmonės direktorius Kostas Mikalajūnas.
G. Paluckas premjeru dirbo nuo 2024 m. gruodžio 12-osios – 231 dieną.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Pats G. Paluckas sako nesijaučiantis padaręs esminių klaidų, tačiau pabrėžė nenorintis paversti valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės jį purtančių skandalų įkaitėmis.
„Matydamas, kaip kurstomi skandalai klampina Vyriausybės darbą, manau, kad negaliu paversti mūsų valdančiosios koalicijos ir kabineto šių skandalų įkaitais. Todėl nusprendžiau priimti greitą ir užtikrintą sprendimą“, – partijos išplatintame pareiškime ketvirtadienį teigė jis.
Vis dėlto pareigas paliekantis premjeras tvirtino nesijaučiantis kaip premjeras padaręs esminių klaidų ar nusižengęs, taip pat tikino supratęs, kad turi kuo skubiau užkirsti kelią savo šeimos puolimui.
„Premjero pareigas vykdžiau sąžiningai, taip, kaip supratau ir sugebėjau“, – pareiškė G. Paluckas.
Mano, kad į premjero kėdę sės J. Olekas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas IGNAS KALPOKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuodamas situaciją pabrėžia, kad toks premjero G. Palucko sprendimas trauktis pavėluotas, buvo padaryta reputacinė žala partijai.
„Turbūt norėtume kelti skaidrumo standartus politikams ir tikėtis, kad jie suvokia savo poziciją ir atsakomybę, tad tai vertinant premjero sprendimas pavėluotas. Pavėluota ir dėl bejausmės politinės logikos, nes buvo pridaryta žalos partijai. Dabar jai užtruks išsisrėbti problemas“, – sako jis.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug diskutuota, kas galėtų užimti premjero kėdę. Kaip realiausias kandidatas įvardijamas Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas – jis ir pats tvirtino esantis pasirengęs stotis prie Vyriausybės vairo. Kalbama ir apie laikinąjį socialdemokratų pirmininką M. Sinkevičių. Tiesa, ketvirtadienį jis tikino neturintis tokių ambicijų.
„Olekas viešai deklaruoja, kad labai nori tokių pareigų. Pasižiūrėkime į kitus galimus kandidatus – Sinkevičius vieniems sako, kad nori, kitiems – kad ne visai. Iškyla ir tamsusis arkliukas – šiuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministre dirbanti Inga Ruginienė. Iš esmės ties šiais kandidatais ratas užsidaro.
Manyčiau, kad Olekas turi daugiausia šansų tapti premjeru, nes Sinkevičiaus reputacijos istorija yra pernelyg nauja, gali būti blogai, jei jis pakeistų Palucką. Galbūt norėsis neutralaus kandidato, tačiau kalbant apie Ruginienę – partijoje ji neturi nei autoriteto, nei įdirbio. Olekas yra realistiškiausias variantas. Tiesa, nereikia atmesti užkulisinių susitarimų ir ten iškylančių variantų“, – tikina politologas.
Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Prezidento reitingai kristų nežymiai
Tiesa, ir pats J. Olekas praeityje turėjo skandalų – būnant krašto apsaugos ministru jį skandino vadinamoji auksinių šaukštų istorija, o daugiau nei prieš du dešimtmečius politikas yra mirtinai partrenkęs du pėsčiuosius, tačiau buvo išteisintas.
„Kaip pasakytų prezidento patarėjas Frederikas Jansonas – labai jau nutampytos tos istorijos, bet neatmestina, kad būtų domimasi tiek jomis, tiek kita Oleko praeitimi.
Iš kur traukti kitus kandidatus? Galbūt dabar svarstoma Ruginienės kandidatūra šiuo atveju ir tiktų, tačiau jos svoris partijoje nesulyginamas su Oleko“, – teigia I. Kalpokas.
Anot politologo, dėl visos šios G. Palucko istorijos gali nežymiai kristi ir prezidento G. Nausėdos reitingas, nes dalis žmonių jį kaltina joje nebuvus pakankamai ryžtingą.
„Nausėdos reitingas kažkiek pakris, tačiau nemanau, kad esmingai pakeis gyventojų požiūrį į prezidentą. Ko gero, gana aiškiai viskas suvedama į Palucką. Taip, dalis žmonių šioje istorijoje pagrįstai beda pirštu į prezidentą ir reikalauja jo tvirto stuburo bei kitų kūno dalių, tačiau didžioji dalis visuomenės nesusies šio skandalo su prezidentu“, – įsitikinęs politologas.
Premjero G. Palucko kontekste aktyvi buvo ir pilietinė visuomenė, surengtas protestas. Ką apie tai mano I. Kalpokas?
„Pilietinė visuomenė nebuvo tokia grėsminga, tai buvo daugiau triukšmas socialiniuose tinkluose, jis tik juose atrodė labai skambus, bet didžioji dalis nepatenkintųjų nebuvo susimobilizavę. Premjero pasitraukimą susiečiau su neigiamomis naujienomis apie jo verslus, rimtais teisėsaugos veiksmais, o ne pilietinės visuomenės balsų pergale“, – apibendrina jis.
Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad per pastaruosius porą mėnesių viešojoje erdvėje pasirodė ne vienas žurnalistinis tyrimas apie G. Palucką ir jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius.
Visuomenininkas Andrius Tapinas pranešė, kad vos pernai įkurta premjero G. Palucko brolienės Virginijos Paluckienės bendrovė „Dankora“ gavo europinę paramą ir didžiąją jos dalį išleido pirkiniams iš ministrui pirmininkui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ketvirtadienį patvirtino atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl iš premjero posto atsistatydinusio G. Palucko brolienės įmonės „Dankora“ galimai apgaule įgytos daugiau nei 136 tūkst. eurų Europos Sąjungos finansinės paramos. Sulaikytas įmonės direktorius Kostas Mikalajūnas.
G. Paluckas premjeru dirbo nuo 2024 m. gruodžio 12-osios – 231 dieną.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
