„Esame pavyzdys kitoms Europos valstybėms“: Lietuvoje – 54 bažnyčios, turinčios priedangos statusą

Per šį laiką atsirado kiek daugiau nei 50 bažnyčiose įrengtų priedangų. Taip paženklintų maldos namų galime rasti 24 savivaldybėse. Lyderiauja Kaunas – čia vienuolika bažnyčių turi priedangos statusą. Antras – Skuodo rajonas, kuriame yra šeši tokio tipo objektai.

„Norėčiau padėkoti Lietuvos vyskupų konferencijai, kad jai rūpi Bažnyčios bendruomenės nariai ne tik pamaldų metu, bet ir ištikus nelaimei“, – dėkoja PAGD direktoriaus pavaduotojas KĘSTUTIS AGINTAS.

Interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ jis pasakoja, kaip sekasi įgyvendinti kitus pasirašytus susitarimus, ir dalijasi bendradarbiavimo su Katalikų Bažnyčia įspūdžiais.

youtube.com video

Pone Agintai, kaip vertinate priedangų bažnyčiose skaičių? Turint galvoje, kad Lietuvoje yra apie tūkstantį bažnyčių ir koplyčių.

Manau, tai labai gera praktika. Mes esame pavyzdys kitoms Europos valstybėms, kad išvis apie tai kalbame ir kuriame galimybę gauti prieglobstį bažnyčių erdvėse.

Šis projektas, bendradarbiaujant Lietuvos vyskupų konferencijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, pradėtas neseniai, tad manome, kad bažnyčiose įrengtų priedangų skaičius augs. Jūs ir pats įvardijote, kad yra apie tūkstantį objektų, kurie galėtų būti įtraukti į priedangų plėtrą. Svarbu ne pavadinimas – priedanga ar slėptuvė, o tai, kad galime ištiesti pagalbos ranką nutikus nelaimei.

Manau, kilus karo grėsmei, net ir priedangos statuso neturinti bažnyčia ar jos bendruomenė tikrai suteiks prieglobstį, ir visi suvieniję jėgas bandysime pasiekti kuo geresnį rezultatą.

Prieglobstį gal ir suteiks, bet kokie yra bažnyčios pastato reikalavimai, norint jį žymėti kaip priedangą?

Šiuo metu yra statybos techninis reglamentas, kuris nustato minimalius reikalavimus. Ieškant, kur įrengti priedangą, svarbu, kad reikėtų kuo mažiau investuoti erdvę pritaikant priedangos reikalavimams. Labai svarbus pirminis etapas – pasirinkimas. Paskui eina įvairūs patogumo siūlymai ir kitos rekomendacijos.

Vis dėlto, norint apsisaugoti nuo tam tikrų karo veiksmų, svarbu, kad priedangos sienos būtų iš specialios medžiagos – gelžbetonio, mūro, – tai padidina tikimybę išgyventi. Vėliau galime kalbėti apie šildymą, vėdinimo sistemas, kokius nors radiacijos filtrus, bet pats svarbiausias momentas – konstrukcija, kuri apsaugotų nuo netiesioginio pataikymo.

Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka

Iš esmės mūsų bažnyčios ir pastatytos iš tokių konstrukcijų?

Tam tikra savivaldybės komisija įvertina pastatų tinkamumą priedangai įrengti. Dėmesys atkreipiamas į tam tikrus niuansus: įėjimą ir išėjimą. Reikia galvoti, kaip iš sugriauto pastato priedangos būtų galima žmones evakuoti. Ugniagesiai, žinoma, išardys tas konstrukcijas ir žmones ištrauks, tačiau svarbiausia – kuo stipresnė konstrukcija, tuo didesnė tikimybė išgyventi.

Bažnyčios yra vieni aukščiausių ir aiškiausiai matomų pastatų. Ar nekyla pavojus, kad naudojant jas kaip priedangas priešas tai aiškiai matys ir kaip tik jas atakuos?

Šiandien pasaulyje yra tam tikros taisyklės – humanitarinė teisė, Ženevos konvencija, karo teisė. Nustatytos taisyklės, kad civiliniai objektai – ligoninės, mokyklos, tarp jų ir bažnyčios – neturėtų būti atakuojami. Tačiau realybėje situacija kiek kitokia. Tai matome ir Ukrainoje. Šie objektai gali nukentėti, bet vis tiek jų atakavimo tikimybė yra mažesnė nei, pavyzdžiui, karinių objektų.

Gavus pranešimą apie prasidedančią oro ataką arba apšaudymą, labai svarbus yra nuvykimo į priedangą iš gyvenamosios vietos laikas. Reikia įsitikinti, kad planuojame vykti į tikrai arčiausiai esančią priedangą. Jeigu norėsime keliauti į esančią už dešimties kilometrų, nes ten rasime ir kavos, ir internetą, kol ją pasieksime, tikimybė išgyventi bus daug mažesnė, nei skubant į artimiausią priedangą.

Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras

Pavyzdžiui, kai kurios balistinės raketos skrenda 24 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu. Dronai „Shahed“ gali skristi kelių šimtų kilometrų per valandą greičiu. Noriu pasakyti, kad tai yra minučių ar pusvalandžio klausimas, tad turėtume įsivertinti artimiausią priedangą, kurioje būtų galima rasti laikiną prieglobstį.

Bažnyčios didmiesčiuose dažniausiai būna atrakintos tik dieną, o regionuose – dažniausiai kelias valandas kartą per savaitę. Jeigu kiltų reali grėsmė, kaip reikėtų pasislėpti užrakintose priedangose?

Situacija – paprasta. Kalbant apie patį blogiausią scenarijų, kurio nenorėtume nė vienas, – karo pradžią, tai savivaldybių operacijų centrai gali priimti tam tikrus sprendimus ir duoti pavedimus priedangų valdytojams, o jų pareiga – jas atrakinti ir paruošti gyventojams. Kitaip tariant, savivaldybė duotų žinią asmeniui, turinčiam bažnyčios raktus, kad jis pasirūpintų patalpas atrakinti.

Manau, kad karo metu, nepriklausomai nuo esančio ar nesančio priedangos lipduko, atėjusiems pagalbos žmonėms bažnyčios durys visados bus atvertos, jie bus įleisti. Nelaimių atvejais visi susivienijame, su Dievo pagalba bandysime padėti nutikus nelaimėms, taip pat kilus karo grėsmei.

Priminkite, kada gyventojai turėtų eiti į slėptuves. Kaip pavyzdį paminėsiu šios savaitės įvykį. Į Lietuvą turbūt įskrido dronas iš Baltarusijos. Gyventojai jį matė, girdėjo, filmavo, tačiau pranešimai paskelbti tik po poros valandų. Tai kada žinoti, kad atėjo momentas slėptis?

Jau turėjome porą tokių atvejų. Vienas dronas tikrai atskrido, o apie antrąjį dar duomenų neturime, bet faktas, kad kažkas skrido. Kaip veikia žmonių perspėjimas? Yra tam tikri sprendimų priėmėjai. Jeigu kalbame apie oro pavojaus ataką, Lietuvos kariuomenės karinės oro pajėgos įvertina tam tikras grėsmes ir pagal procedūras priima sprendimą informuoti gyventojus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas gavęs tokį pranešimą imasi priemonių, naudodamas savo sistemas perspėti gyventojus.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotrauka

Yra keli būdai tai padaryti. Vienas iš jų, pasitelkiamas pastaruoju metu, – į mobiliuosius įrenginius siunčiamas pranešimas su aštriu galingu signalu (kuris gali prikelti bet kurį miegantį), perspėjantis, ką dabar reikėtų daryti. Jeigu būtų koks nors rimtas įvykis, tada reikėtų įsijungti Lietuvos radiją ir televiziją, ir ten išgirstume pranešimą apie tolesnius veiksmus.

Dar viena perspėjimo sistema – sirenos. Jų tinklas išplėtotas visoje Lietuvoje, yra daugiau kaip tūkstantis perspėjimo sirenų. Jos gali būti naudojamos prasidėjus oro atakai, norint žmonėms pranešti, kad kilo pavojus ir reikia imtis vienokių ar kitokių veiksmų. Jeigu bus pasakyta, kad reikia eiti į priedangas, vadinasi, nieko nelaukiant reikia eiti.

Pirmiausia turėtume pasitikrinti, ar žinome, kur yra artimiausia priedanga ir ką daryti gavus tokį signalą. Pavyzdžiui, yra toks interneto puslapis ir mobilioji programėlė LT72. Ten galima rasti visus žemėlapius, pamatyti priedangų tinklą ir rasti artimiausias. Tai reikėtų padaryti iš anksto, nes grėsmės atveju ryšys gali sutrikti, dingti internetas.

Pasirašytoje sutartyje taip pat buvo tartasi, kad perspėjimo sirenos galės būti įrengtos kai kurių bažnyčių bokštuose ar ant stogo. Kaip vyksta šie darbai?

Tai suplanuota, ir dar kartą dėkojame Lietuvos vyskupų konferencijai, kad sutinka tai daryti. Šiuo metu savivaldybės vykdo perspėjimo sirenų išdėstymo planą, nes reikia įvertinti technines galimybes ir sirenų aprėpiamą plotą. Kiek esu informuotas, šiuo metu užtenka ant savivaldybės objektų sumontuotų sirenų. Turime galvoje ir bažnyčias, tad jeigu bus poreikis – kreipsimės, kad pavojaus signalas pasiektų kuo daugiau gyventojų.

Trišalės Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinio apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Lietuvos vyskupų konferencijos bendradarbiavimo sutarties pasirašymas. Vilnius, 2023 m. rugsėjo 13 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka

Dar vienas susitarimo tikslas – gerinti visuomenės švietimą civilinės saugos klausimais. Kaip tai atrodo?

Tai labai svarbi tema. Kalbame apie priedangas, išvykimo krepšius ir kitką, bet žmonės turi žinoti, kaip konkrečiai elgtis kritinėse situacijose. Jeigu pamatau ant savo bažnyčios užklijuotą priedangos lipduką, natūraliai gali kilti klausimas, kas tai. Todėl čia labai svarbus švietimo procesas, kad tai žinotume.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas parengė instruktorius, ir jie vyko susitikti su bažnyčių bendruomenių nariais. Susitarta, kad įvairių renginių metu bažnyčios atstovai perduos šias žinias platesnei auditorijai, nes kuo daugiau žmonių bus informuoti, tuo labiau visi būsime pasiruošę.

Lietuvoje yra ir kitų konfesijų maldos namų. Ar svarstote galimybę įtraukti ir juos?

Šiuo metu to neplanuojame, bet tai yra diskutuotinas variantas. Jeigu bus daugiau objektų, kuriuose galima įrengti priedangas, labai gerai, nes jos bus kuo arčiau žmogaus. Kolegos paanalizavo tam tikrus duomenis ir sako, jog Lietuvoje yra tiek rūsių, kad galėtume paslėpti tris Lietuvas. Šiuo keliu reikia eiti, įtraukiant įvairias organizacijas. Džiugu, kad bažnyčios bendruomenė prisideda prie žmonių saugumo.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama