Gynybos ekspertas V. Malinionis: reikia priimti sprendimą numušti priešiškų valstybių orlaivius
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Šių metų liepos 10 d. buvo fiksuotas neteisėtas Rusijoje pagaminto daugiafunkcio nepilotuojamo orlaivio „Gerbera“ įskridimas iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, orlaivis nukrito Lietuvos teritorijoje maždaug kilometro atstumu nuo valstybės sienos. Lietuva dėl šio incidento pareiškė protestą Baltarusijai.
Liepos 28-ąją Lietuvos gyventojai į mobiliuosius telefonus gavo pranešimus apie įskridusį į Lietuvos oro erdvę dar vieną droną. Informacija gyventojus pasiekė tik po dviejų valandų nuo jo pastebėjimo. Lietuvos kariuomenės atstovai pranešė, kad sekė droną dar Baltarusijoje, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba sakė nieko nepastebėjusi, nes neturi reikiamos įrangos tokiems dronams aptikti. Vėliau visą dieną vyko drono paieškos, buvo keliamos net kelios jo skrydžio versijos, o galiausiai po paros kariuomenės vadas išvis suabejojo drono pasirodymu Lietuvoje.
Atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas VAIDOTAS MALINIONIS savo feisbuko paskyroje parašė, kad kertantis Lietuvos sieną dronas turi būti numuštas taikant nacionalines ir kolektyvines priešlėktuvinės gynybos priemones – radiolokacinį sekimą, elektromagnetinius trukdžius (jammer) ir kinetines priemones. Turi būti fiksuojamas kiekvienas bet kurio objekto įskridimas – jo trajektorija, valdymo pobūdis, galimas kilimo taškas, nes tai būtina, kad būtų taikoma teisinė ir politinė atsakomybė. Taip pat privalu aktyvinti padidinto jautrumo pasienio oro stebėjimo režimą, ypač šalia strateginių objektų.
Su V. Malinioniu dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi apie mūsų valstybės pasirengimą reaguoti į nepilotuojamų mums nedraugiškų valstybių siunčiamų orlaivių pasirodymą Lietuvos danguje.
Kariuomenės vadas vakar pareiškė, kad jokio drono galėjo ir nebūti, tačiau nepamirškime liepos 10 d. mūsų valstybės sieną kirtusio drono „Gerbera“. Niekas nežino, kiek tokių dronų dar galime sulaukti, ypač kai Valstybės sienos apsaugos tarnyba neturi reikiamos įrangos juos aptikti. Jei Lietuvos kariuomenės oro pajėgos matė droną Baltarusijoje, kodėl pamesti jo pėdsakai Lietuvoje?
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas yra pasakęs, kad oro erdvės stebėjimas ir kontrolė neįeina į jos funkcijas, tad ji neturi priemonių tai stebėti. Oro kontrolės funkcija apima civilinę ir karinę dalis. Dronų pasirodymams tampant realybe turėtų būti priimtas politinis sprendimas juos numušti, nes mes nežinome, kuo ir kokiais tikslais jie gali būti pakrauti.
Į Lietuvą iš Baltarusijos atskridusio drono paieška. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Droną galima ne tik numušti, bet ir neutralizuoti, paveikiant jį kitomis, tarp jų ir elektromagnetinėmis, priemonėmis. Nepaisydami dronų pasirodymų vieną dieną sulauksime sprogimo. Suprantu, taikos metu galioja kitokios taisyklės, bet yra pavyzdžių, kai NATO valstybės ir taikos metu numuša oro taikinius. Prisiminkime Turkiją, numušusią Rusijos naikintuvą, dar kelias valstybes, numušusias dronus. Ši procedūra turėtų būti deklaruojama viešai, Baltarusija ir Rusija taip pat turėtų žinoti apie ją ir nesistebėti.
Reikėtų sustiprinti Valstybės sienos apsaugos tarnybą, teikiant jai informaciją ir būtinas priemones. Stiprinti galima ir pačią tarnybą, ir kariuomenę. Gyvename hibridinio karo sąlygomis su nuolatiniais Rusijos užpuolimais, jau nekalbant apie kibernetines atakas, dezinformaciją, nelegalią migraciją, kabelių nukirtimus Baltijos jūroje, Rusijos opozicijos užpuolimus, keistus gaisrus, kurių pagausėjo pastaruoju metu.
Žinome Rusijos tikslus nukariauti Ukrainą ir žygiuoti į Vakarus. Tokie režimai neturi kito kelio. Tokioje aplinkoje turime naudoti visus svertus, stiprindami savo pajėgumus ir įtikindami politinę vadovybę, kad tam reikia skirti lėšų prioritetine tvarka, taip pat apie tai kalbėdami su NATO sąjungininkais. Tokių dronų įskridimai turėtų tapti argumentu įtikinant sąjungininkus investuoti ir prisidėti prie rytinio sparno, turinčio sieną su Rusija ir Baltarusija, apsaugos.
Reikia aktyvinti mūsų sąjungininkus, gyvenančius pasienyje su Rusija: Lenkiją, Latviją, Suomiją, Estiją, Rumuniją, gal net Švediją, ir bendromis pastangomis kitai Vakarų Europos daliai aiškinti, kad giname bendras Europos Sąjungos sienas ir prašome prisidėti investuojant į bendrą gynybą.
ELTA nuotrauka
Iki „Zapad“ pratybų Baltarusijoje, vyksiančių rugsėjo viduryje, liko du mėnesiai. Kyla minčių, kad liepą vienas ar du Lietuvos sieną kirtę dronai gali būti susiję su jomis tikrinant Lietuvos reakciją. Ką apie tai manote?
Manau, kad tokie dalykai tik intensyvės. Kuo greičiau pradėsime tinkamai reaguoti, tuo geriau bus ir mums, ir NATO, tad reikia prisiimti atsakomybę ir sprendimų nenukelti kitiems politikams.
Apie į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną gyventojai buvo perspėti praėjus kone dviem valandoms. Kaip tai vertinate?
Mes nežinome, ar tai buvo dronas. Bet kyla klausimų, kuo remiantis buvo išplatintas pranešimas gyventojams, jei jokio drono nebuvo. Kažkas skambino telefonu ir sakė, kad matė droną, bet tai pastebėta nepasitelkus patikimų priemonių – radarų ir panašiai. Vadinasi, mus, nepasitikinčius turimomis priemonėmis, galima lengvai apgauti.
Kariuomenės vadas teigia, kad tas dronas lyg ir nufilmuotas Ukrainoje. Kariuomenėje priimta tikrinti gaunamą informaciją, o šiuo atveju atrodo, kad nepatikrinta informacija buvo paskleista gyventojams ir sukėlė jiems nerimą. Žmonės pradėjo klausyti, kas vyksta danguje, siųsti įspėjimus apie neaiškų burzgesį. Matome daug spragų, jas reikia taisyti. Kitą kartą nereikės ir dronų – kas nors paleis antį apie kažką ir stebės, kaip reaguojame. Valstybei ir jos tarnyboms būtina kuo skubiau taisyti padėtį, užtikrinti, kad tokių ančių nebūtų.
Rinato Chairulino / ELTA nuotrauka
Ukrainoje jau ketvirtus metus vykstantis plataus masto karas perėjo į kitą technologinį lygmenį: kariaujama dronais, elektroninėmis priemonėmis. Ukrainoje kovojęs Arūnas Kumpis kalba, kad jos kariuomenė daugiau nei 70 proc. žalos priešui padaro dronais ir jau planuoja, kaip vienam bepilotės sistemos operatoriui suteikti galimybę valdyti ne vieną, o šimtus bepiločių sistemų vienu metu. „O mes didžiuojamės, kad ketvirtais karo metais pagaliau parengėme kelis FPV dronų operatorius, kurie sugebėjo nuskristi porą kilometrų poligone ir detonuoti droną su sprogmenimis“, – feisbuko paskyroje rašė Kumpis. Ar Lietuvoje, NATO valstybėje, perimama ši labai svarbi ukrainiečių patirtis?
Nei Kumpis, nei aš negalime prieiti prie kariuomenės planų. Kariuomenė neužsiima viešaisiais ryšiais, nes ji daro daugiau, nei kalba ar rodo. Mačiau Lietuvos kariuomenės pranešimą, kad dirbama su dronais, vykdomos pratybos, mokomasi iš Ukrainos. Aš pasitikiu mūsų kariuomene, tikiu, kad tos srities ji neapleidžia, integruodama dirbtinį intelektą į dronų pramonę. Tiek Vakarų šalių, tiek mūsų gynybos pramonė gamina dronus ir antidronines sistemas, išbando juos Ukrainoje.
Manau, turime vieną geriausių prieigų prie Ukrainos, tad galime tapti neblogu tiltu tarp jos ir Vakarų. Nemanau, kad reikia kritikuoti mūsų kariuomenę, nes nematome viso vaizdo. Kritikuoti turėtų institucijos, turinčios kontrolės galią.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Į Lietuvą iš Baltarusijos atskridusio drono paieška. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Droną galima ne tik numušti, bet ir neutralizuoti, paveikiant jį kitomis, tarp jų ir elektromagnetinėmis, priemonėmis. Nepaisydami dronų pasirodymų vieną dieną sulauksime sprogimo. Suprantu, taikos metu galioja kitokios taisyklės, bet yra pavyzdžių, kai NATO valstybės ir taikos metu numuša oro taikinius. Prisiminkime Turkiją, numušusią Rusijos naikintuvą, dar kelias valstybes, numušusias dronus. Ši procedūra turėtų būti deklaruojama viešai, Baltarusija ir Rusija taip pat turėtų žinoti apie ją ir nesistebėti.
Reikėtų sustiprinti Valstybės sienos apsaugos tarnybą, teikiant jai informaciją ir būtinas priemones. Stiprinti galima ir pačią tarnybą, ir kariuomenę. Gyvename hibridinio karo sąlygomis su nuolatiniais Rusijos užpuolimais, jau nekalbant apie kibernetines atakas, dezinformaciją, nelegalią migraciją, kabelių nukirtimus Baltijos jūroje, Rusijos opozicijos užpuolimus, keistus gaisrus, kurių pagausėjo pastaruoju metu.
Žinome Rusijos tikslus nukariauti Ukrainą ir žygiuoti į Vakarus. Tokie režimai neturi kito kelio. Tokioje aplinkoje turime naudoti visus svertus, stiprindami savo pajėgumus ir įtikindami politinę vadovybę, kad tam reikia skirti lėšų prioritetine tvarka, taip pat apie tai kalbėdami su NATO sąjungininkais. Tokių dronų įskridimai turėtų tapti argumentu įtikinant sąjungininkus investuoti ir prisidėti prie rytinio sparno, turinčio sieną su Rusija ir Baltarusija, apsaugos.
Reikia aktyvinti mūsų sąjungininkus, gyvenančius pasienyje su Rusija: Lenkiją, Latviją, Suomiją, Estiją, Rumuniją, gal net Švediją, ir bendromis pastangomis kitai Vakarų Europos daliai aiškinti, kad giname bendras Europos Sąjungos sienas ir prašome prisidėti investuojant į bendrą gynybą.
Reikia priimti svarbiausią sprendimą: numušti orlaivius, čia negali būti jokių kitų variantų. Nors pas mus ne karo metas, privalome saugotis tokių incidentų. Rusija tokiu būdu gali bandyti visos NATO reakciją.Ar nemanote, kad iki šiol neleistinai delsiame? Eina ketvirti plataus masto karo metai Ukrainoje, ir pas mus jau atskrenda dronai... Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas sakė, kad tarnyba neturi nei techninių galimybių, nei pajėgumų, nei biurokratinių įgaliojimų kovoti su nelegaliais dronais. Kol kas ji gali kovoti su kontrabandiniais balionais, kurių nemažai įskrenda į Lietuvą. Tarnybos atstovai ginkluoti tik lengvais pėstininkų ginklais, netinkamais numušti dronus – tam reikia specializuotos ginkluotės. Pasienis nesustiprintas, procedūros nesutvarkytos, kad pasieniečiai atitinkamai reaguotų. Reikia priimti svarbiausią sprendimą: numušti orlaivius, čia negali būti jokių kitų variantų. Nors pas mus ne karo metas, privalome saugotis tokių incidentų. Rusija tokiu būdu gali bandyti visos NATO reakciją, tad mums reikėtų ryžtingiau elgtis patiems, rodant pavyzdį kitoms NATO valstybėms. Deklaracijos nedaro jokio įspūdžio Putinui. Įspūdį daro tik konkretūs žingsniai ir atgrasymas.
ELTA nuotrauka
Iki „Zapad“ pratybų Baltarusijoje, vyksiančių rugsėjo viduryje, liko du mėnesiai. Kyla minčių, kad liepą vienas ar du Lietuvos sieną kirtę dronai gali būti susiję su jomis tikrinant Lietuvos reakciją. Ką apie tai manote?
Manau, kad tokie dalykai tik intensyvės. Kuo greičiau pradėsime tinkamai reaguoti, tuo geriau bus ir mums, ir NATO, tad reikia prisiimti atsakomybę ir sprendimų nenukelti kitiems politikams.
Apie į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną gyventojai buvo perspėti praėjus kone dviem valandoms. Kaip tai vertinate?
Mes nežinome, ar tai buvo dronas. Bet kyla klausimų, kuo remiantis buvo išplatintas pranešimas gyventojams, jei jokio drono nebuvo. Kažkas skambino telefonu ir sakė, kad matė droną, bet tai pastebėta nepasitelkus patikimų priemonių – radarų ir panašiai. Vadinasi, mus, nepasitikinčius turimomis priemonėmis, galima lengvai apgauti.
Kariuomenės vadas teigia, kad tas dronas lyg ir nufilmuotas Ukrainoje. Kariuomenėje priimta tikrinti gaunamą informaciją, o šiuo atveju atrodo, kad nepatikrinta informacija buvo paskleista gyventojams ir sukėlė jiems nerimą. Žmonės pradėjo klausyti, kas vyksta danguje, siųsti įspėjimus apie neaiškų burzgesį. Matome daug spragų, jas reikia taisyti. Kitą kartą nereikės ir dronų – kas nors paleis antį apie kažką ir stebės, kaip reaguojame. Valstybei ir jos tarnyboms būtina kuo skubiau taisyti padėtį, užtikrinti, kad tokių ančių nebūtų.
Rinato Chairulino / ELTA nuotrauka
Ukrainoje jau ketvirtus metus vykstantis plataus masto karas perėjo į kitą technologinį lygmenį: kariaujama dronais, elektroninėmis priemonėmis. Ukrainoje kovojęs Arūnas Kumpis kalba, kad jos kariuomenė daugiau nei 70 proc. žalos priešui padaro dronais ir jau planuoja, kaip vienam bepilotės sistemos operatoriui suteikti galimybę valdyti ne vieną, o šimtus bepiločių sistemų vienu metu. „O mes didžiuojamės, kad ketvirtais karo metais pagaliau parengėme kelis FPV dronų operatorius, kurie sugebėjo nuskristi porą kilometrų poligone ir detonuoti droną su sprogmenimis“, – feisbuko paskyroje rašė Kumpis. Ar Lietuvoje, NATO valstybėje, perimama ši labai svarbi ukrainiečių patirtis?
Nei Kumpis, nei aš negalime prieiti prie kariuomenės planų. Kariuomenė neužsiima viešaisiais ryšiais, nes ji daro daugiau, nei kalba ar rodo. Mačiau Lietuvos kariuomenės pranešimą, kad dirbama su dronais, vykdomos pratybos, mokomasi iš Ukrainos. Aš pasitikiu mūsų kariuomene, tikiu, kad tos srities ji neapleidžia, integruodama dirbtinį intelektą į dronų pramonę. Tiek Vakarų šalių, tiek mūsų gynybos pramonė gamina dronus ir antidronines sistemas, išbando juos Ukrainoje.
Manau, turime vieną geriausių prieigų prie Ukrainos, tad galime tapti neblogu tiltu tarp jos ir Vakarų. Nemanau, kad reikia kritikuoti mūsų kariuomenę, nes nematome viso vaizdo. Kritikuoti turėtų institucijos, turinčios kontrolės galią.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Rasa
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
