Tolerancijos žmogus Z. Vitkus: „Nesu tikras, ar žmogaus prilyginimas šiukšlei dera Kristaus sekėjo lūpoms“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono, šalies vadovas parlamentarą pavadino „sena politine šiukšle“. Tokia retorika sukėlė pasipiktinimą viešojoje erdvėje – įvairūs politikai ir visuomenininkai kelia klausimą, ar prezidentui dera taip kalbėti, ir svarsto, kad šalyje nebeliko politinės kultūros.
Apžvalgininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius VIRGIS VALENTINAVIČIUS tvirtina – politinės kultūros mūsų šalyje mažai, todėl prezidentas turėtų rodyti pavyzdį, kad jos būtų daugiau, tačiau daro priešingai.
Nors gali pasirodyti, kad prezidento patarėjo žodžiai – pasikarščiavimas, komunikacijos ekspertas LIUTAURAS ULEVIČIUS mano, jog tokia retorika neatsitiktinė ir sąmoningai apgalvota.
E. Gentvilas: „Tikiu, kad tai – Nausėdos žodžiai“
Praėjusią savaitę vertindamas prezidento G. Nausėdos sprendimą į skandalus įsivėlusiam premjerui duoti dvi savaites pasiaiškinti arba įsivertinti likimą Vyriausybės vadovo poste, opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos narys E. Gentvilas sakė, kad tokie sprendimai byloja apie šalies vadovo ir socialdemokratų lyderio cinizmą. Signataras pabrėžė – prezidentas praleido progą pareikšti savo tvirtą poziciją G. Palucko atžvilgiu.
„Tai tik dar labiau rodo dviejų valstybės vadovų cinizmą, kurie laukia – gal per tą laiką išlįs kokia Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada, kad nieko blogo, gal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvada... O greičiausiai išlįs Tapinas ir Černiauskas kaip Pilypai iš kanapių ir pasakys, ką žino“, – naujienų agentūrai ELTA sakė E. Gentvilas.
„Prezidentas, mano manymu, praleido paskutinę progą parodyti savo stuburą. Jis ir toliau demonstruoja savo minkštakūniškumą“, – dėstė jis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Antradienį į tokius signataro žodžius sureagavo ir Prezidentūra.
„Aš tik galiu perduoti, cituodamas prezidento žodžius apie poną Eugenijų Gentvilą, kad ponas Eugenijus Gentvilas yra sena politinė šiukšlė, kurią rinkėjai kol kas pamiršo pakelti ir išmesti į šiukšlių dėžę. Citatos pabaiga“, – Žinių radijui sakė F. Jansonas.
Politikas prezidentui atsikirto – po šių žodžių jis teigė, kad šalies vadovas – bailys, ir apkaltino jį nesprendžiant valstybės problemų.
„Nausėda yra bailys. Ką galvoju apie Nausėdą, aš pasakau savo žodžiais, neprašau patarėjų pagalbos. <...> Tikiu, kad tai – Nausėdos žodžiai. Nepaisant to, ką jis apie mane pasakė, problema, dėl kurios aš apie jį nepagarbiai šneku, lieka. Tai yra valstybės ir Vyriausybės stabilumo problema“, – naujienų agentūrai BNS sakė E. Gentvilas.
Istorikas Zigmas Vitkus. Gintarės Grigėnaitės nuotrauka
Anot Z. Vitkaus, prie tokios būklės prisidėjo socialiniai tinklai ir galimybė juose komentuoti. „Kadangi prieš akis nėra gyvo žmogaus veido, socialiniuose tinkluose kai kurie leidžia sau labai daug. Šiuo atveju pasisakyta gyvai, bet irgi per mediatorių. Kitaip žiūrėdamas į akis žmogus nebūtų pasakęs.
Šiukšlė... Vaizduoti teisuolius nereikia. Visi esame pasakę bjaurių žodžių, klausimas, kam, kokiomis aplinkybėmis ir kaip paskui jauteisi.
Kokį asmenį galėtumėte daugmaž ramiai pavadinti šiukšle? Nežinau, vaikų prievartautoją, smurtautoją, asmenį už pinigus ar dėl įsiteikimo valdžiai išdavusį besislapstančią nuo mirties šeimą; kariškį, sąmoningai nukreipusį raketą į ligoninę ar mokyklą... Galima sugalvoti daug baisių situacijų“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ vardija istorikas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus / Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka
Istorikas tikina, kad realybei, kurioje politinė kultūra sumenkusi, įtakos turi „gebėjimas išskelti bajerį iš visko“.
„Paminėjau akivaizdžią viešo žodžio ir atsakomybės už jį devalvaciją, galėjimą pasakyti bet ką ir nejausti diskomforto. Svarstau, kada tai prasidėjo? Chamiškumo, aišku, būta visais laikais, bet šiandien, man atrodo, tai susiję su visas gyvenimo sferas persmelkusia masine pramogų, parodijos, memų kultūra, kurią varo gebėjimas išskelti bajerį iš visko, absoliučiai visko, ir taip pritraukti dėmesio.
Šiuo atveju prezidentas nesiekė to dėmesio, bet išgiežė pyktį štai tokia forma. Žmogiška, bet nežinau, ar prezidentiška. Šiaip man labai įdomu, kaip bus išsisukinėjama. Nors ką ten, apžaidžiami ir ne tokie dalykai. Kalba iškenčia viską. O gal ir neišsisukinės. Pratylės, ir ką tu padarysi... Arba atsiųs tarpininką. O gal atsiprašys?“ – retoriškai klausia tolerancijos žmogumi tapęs pašnekovas.
Mykolo Romerio universiteto profesorius, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Prezidentas turėtų rodyti pavyzdį
Pasak profesoriaus, tokį politinės kultūros supratimą prezidentas demonstravo ir savo pirmosios kadencijos metu dirbdamas su konservatoriais. „Konservatoriams pralaimėjus rinkimus santechnikų žodynas pritaikomas visiems, kurie bent kiek kritikuoja prezidentą“, – teigia jis ir priduria, kad vienintelis būdas puoselėti politinę kultūrą Lietuvoje būtų lyderystė ir pavyzdžio rodymas, tačiau nei prezidentas, nei jo patarėjas, deja, to nedaro.
„Kol tai yra politikų pasišpilkavimas, galbūt ir nieko tokio, bet tai vyksta įtemptame Lietuvos saugumo kontekste, kai tęsiasi karas Ukrainoje, kai turime NATO problemų, o oranžinių plaukų veikėjas, atrodo, yra pasiryžęs viską sugriauti. Tokioje situacijoje suvedinėti asmenines sąskaitas, mano galva, yra tiesiog pražūtingas dalykas“, – atkreipia dėmesį V. Valentinavičius.
Jo tvirtinimu, G. Nausėdai svarbu, kad nė vienas aštresnį žodį apie Prezidentūrą pasakęs žmogus neliktų nenubaustas. „Tas popiežiško neklystamumo sindromas turi pasekmes. Mes žinome, kad neseniai prezidentas davė interviu vokiečių laikraščiui „Bild“, kuriame leido sau stipriai kritikuoti Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, o tai, švelniai tariant, buvo kvaila.
Kritikuoti lyderį, kuris yra didžiausia Europos Sąjungos ir Lietuvos viltis, dabartiniame transatlantinių santykių kontekste yra, sakyčiau, labai įdomus pasirinkimas.
Kiek žinau, prezidentas Merzo atsiprašė ir paaiškino, esą laikraštis iškreipė jo žodžius. Tačiau Lietuvos žmonių prezidentas neatsiprašė – mes turime gyventi su neklystančiu prezidentu...“ – įžvalgomis dalijasi MRU profesorius.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas spaudžia ranką Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai. Vilnius, 2025 m. gegužės 22 d. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
L. Ulevičius: „Tai tikrai nebuvo atsitiktinis dalykas“
Komunikacijos ekspertas L. Ulevičius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuodamas situaciją teigia manantis, kad prezidento patarėjo žodžiai buvo neatsitiktiniai ir sąmoningai apgalvoti.
„Frederikas nėra naujokas ir turi patirties komunikacijoje, tad tai tikrai nebuvo atsitiktinis dalykas, tokie žodžiai pasirinkti sąmoningai. Galime tik spekuliuoti, kodėl taip buvo padaryta, tačiau, regis, viešas įžeidimas yra ankstesnių santykių tąsa. Meilės tarp Liberalų sąjūdžio ir prezidento tikrai nėra, viskas suaktyvėjo, nes kritikos pastarosiomis dienomis Prezidentūros pusėn dėl Gintauto Palucko buvo išties daug.
Šioje vietoje tai buvo sąmoninga grąža aštrinant situaciją ir didinant įtampą. Tai tolesnė dviejų viešosios erdvės lyderių kova.
Akivaizdu, kad prezidentui tokia leksika netinka, bet yra patarėjas, kuris neva įgarsina prezidento žodžius, tačiau jis nėra pats prezidentas. Jeigu tai būtų nuskambėję tiesiogiai iš Nausėdos lūpų, poveikis būtų buvęs kur kas didesnis. Tačiau ir dabar tai garbės nedaro, klausimas, ar Gentvilo kritika buvo tokia skaudi prezidentui“, – pastebi jis.
Komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius. Audriaus Gavėno nuotrauka
Nors viešojoje erdvėje daug žinomų žmonių ir politikų diskutuoja apie itin žemą politinės kultūros lygį, komunikacijos ekspertas L. Ulevičius sako, kad politikų esama įvairių, tad ir jų retorika skirtinga.
„Mūsų politinė sistema nekelia jokių reikalavimų politikų žinioms, išsilavinimui, kompetencijai. Užtenka rinkėjų balso. Tokiu būdu mes galime išrinkti ir Petrą Gražulį, ir nusikaltėlį. Nenustebčiau, jei Henrikas Daktaras galėtų kandidatuoti rinkimuose – mes jį irgi galėtume išrinkti į Seimą...
Šioje vietoje tikėtis, kad vidutinybių rinkinys gali pasiekti aukštesnį moralės ir etiketo lygį, būtų per didelis lūkestis, – tiesiog žmonės renka tokius politikus, kokie jie patys yra. Visi mes norėtume, kad mūsų atvaizdai būtų gražesni, kita vertus, Seimas yra visuomenės atspindys“, – apibendrina L. Ulevičius.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Antradienį į tokius signataro žodžius sureagavo ir Prezidentūra.
„Aš tik galiu perduoti, cituodamas prezidento žodžius apie poną Eugenijų Gentvilą, kad ponas Eugenijus Gentvilas yra sena politinė šiukšlė, kurią rinkėjai kol kas pamiršo pakelti ir išmesti į šiukšlių dėžę. Citatos pabaiga“, – Žinių radijui sakė F. Jansonas.
Politikas prezidentui atsikirto – po šių žodžių jis teigė, kad šalies vadovas – bailys, ir apkaltino jį nesprendžiant valstybės problemų.
„Nausėda yra bailys. Ką galvoju apie Nausėdą, aš pasakau savo žodžiais, neprašau patarėjų pagalbos. <...> Tikiu, kad tai – Nausėdos žodžiai. Nepaisant to, ką jis apie mane pasakė, problema, dėl kurios aš apie jį nepagarbiai šneku, lieka. Tai yra valstybės ir Vyriausybės stabilumo problema“, – naujienų agentūrai BNS sakė E. Gentvilas.
Išties stebime akivaizdžią viešo žodžio ir atsakomybės už jį devalvaciją bei chamiškumo normalizavimą įvairiose gyvenimo sferose. Pasakau bet ką... Ir ką tu man padarysi?Z. Vitkus: stebime chamiškumo normalizavimą įvairiose gyvenimo sferose Istorikas Z. Vitkus šioje situacijoje įžvelgia viešo žodžio ir atsakomybės už jį devalvaciją. „Pirma mintis, kilusi išgirdus prezidento ištarą, tegu ir perduotą per tarpininką – ar tai prezidento lygio šneka? Antra mintis – bet juk nemažai prezidentų šiandien leidžia sau ir dar baisesnes ištaras. Tad gal visgi tai ir norma? Tas pirmasis klausimas – ar tai prezidento lygio šneka – siaubingai senamadiškas. Įsitikinimas, kad valstybės vadovas turi elgtis solidžiai, kaip džentelmenas, būti aukštumoje. Tokių valstybės vadovų tikrai buvo ir yra. Antras klausimas – iš realybės. Išties stebime akivaizdžią viešo žodžio ir atsakomybės už jį devalvaciją bei chamiškumo normalizavimą įvairiose gyvenimo sferose. Pasakau bet ką... Ir ką tu man padarysi?“ – svarsto pašnekovas.
Istorikas Zigmas Vitkus. Gintarės Grigėnaitės nuotrauka
Anot Z. Vitkaus, prie tokios būklės prisidėjo socialiniai tinklai ir galimybė juose komentuoti. „Kadangi prieš akis nėra gyvo žmogaus veido, socialiniuose tinkluose kai kurie leidžia sau labai daug. Šiuo atveju pasisakyta gyvai, bet irgi per mediatorių. Kitaip žiūrėdamas į akis žmogus nebūtų pasakęs.
Šiukšlė... Vaizduoti teisuolius nereikia. Visi esame pasakę bjaurių žodžių, klausimas, kam, kokiomis aplinkybėmis ir kaip paskui jauteisi.
Kokį asmenį galėtumėte daugmaž ramiai pavadinti šiukšle? Nežinau, vaikų prievartautoją, smurtautoją, asmenį už pinigus ar dėl įsiteikimo valdžiai išdavusį besislapstančią nuo mirties šeimą; kariškį, sąmoningai nukreipusį raketą į ligoninę ar mokyklą... Galima sugalvoti daug baisių situacijų“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ vardija istorikas.
Prezidentas deklaruoja ir demonstruoja esantis krikščionis, todėl jam keliami dar aukštesni bendravimo reikalavimai. Nesu tikras, ar žmogaus prilyginimas šiukšlei dera Kristaus sekėjo lūpoms.Klausimas – ar taip kalbėti krikščioniška? Istorikas Z. Vitkus stebisi, kad politine šiukšle pavadintas prezidento kolega politikas, kuris viešumoje išlaiko taktą. „Gentvilo ištarta frazė apie prezidento minkštakūniškumą, bestuburiškumą neskamba maloniai, bet tai nėra žmogaus prilyginimas šiukšlei. Juolab kad prezidentas išties demonstruoja stebėtiną supratingumą valdančiajai partijai ir gudragalviui jos vadovui, lyginant su tuo, kaip reaguodavo į ankstesnius valdančiuosius ar toleruodavo tikrus parlamento nepraustaburnius. O frazė apie kelmo ir grybo simbiozę galėtų nuskambėti ir britų parlamente. Joje labiau pabrėžiamas simbiozės faktas, o ne tai, kad prezidentas yra kelmas, o ministras pirmininkas – grybas. Ar atvirkščiai. Tai ne tas pats, kas sakyti, kad tu esi šiukšlė. Atkreipčiau dėmesį ir į tai, kad prezidentas deklaruoja ir demonstruoja esantis krikščionis, todėl jam keliami dar aukštesni bendravimo reikalavimai. Nesu tikras, ar žmogaus prilyginimas šiukšlei dera Kristaus sekėjo lūpoms“, – svarsto Z. Vitkus.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus / Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka
Istorikas tikina, kad realybei, kurioje politinė kultūra sumenkusi, įtakos turi „gebėjimas išskelti bajerį iš visko“.
„Paminėjau akivaizdžią viešo žodžio ir atsakomybės už jį devalvaciją, galėjimą pasakyti bet ką ir nejausti diskomforto. Svarstau, kada tai prasidėjo? Chamiškumo, aišku, būta visais laikais, bet šiandien, man atrodo, tai susiję su visas gyvenimo sferas persmelkusia masine pramogų, parodijos, memų kultūra, kurią varo gebėjimas išskelti bajerį iš visko, absoliučiai visko, ir taip pritraukti dėmesio.
Šiuo atveju prezidentas nesiekė to dėmesio, bet išgiežė pyktį štai tokia forma. Žmogiška, bet nežinau, ar prezidentiška. Šiaip man labai įdomu, kaip bus išsisukinėjama. Nors ką ten, apžaidžiami ir ne tokie dalykai. Kalba iškenčia viską. O gal ir neišsisukinės. Pratylės, ir ką tu padarysi... Arba atsiųs tarpininką. O gal atsiprašys?“ – retoriškai klausia tolerancijos žmogumi tapęs pašnekovas.
Prezidentas ir jo visų reikalų patarėjas mano turintys teisę įžeidinėti absoliučiai visus, nes yra aukščiau visko ir vieninteliai neklystantys, kaip Romos popiežius.V. Valentinavičius: toks žodynas labiau tiktų stipriai išgėrusiems santechnikams MRU profesorius V. Valentinavičius sako – politinės kultūros mūsų šalyje mažai, todėl prezidentas turėtų rodyti pavyzdį, kad jos būtų daugiau, tačiau daro priešingai. Pašnekovas kritikuoja aštrius prezidento žodžius ištransliavusį jo patarėją F. Jansoną, esą jam tokia kalba yra artima. „Jis kilęs iš bulvarinės spaudos, ir jo kalbos standartas yra bulvarinis. Tai prasivardžiavimų ir patyčių kalba, matyt, atitinkanti prezidento Nausėdos politinės komunikacijos poreikius. Nuolat stebime oponentų įžeidinėjimą nesirenkant žodžių. Prezidentas ir jo visų reikalų patarėjas mano turintys teisę įžeidinėti absoliučiai visus, nes yra aukščiau visko ir vieninteliai neklystantys, kaip Romos popiežius. Jie mano turintys teisę įsižeisti dėl menkiausios kritikos ir paleisti į trasą žodyną, kuris labiau tiktų stipriai išgėrusiems santechnikams“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ nuomonę dėsto apžvalgininkas.
Mykolo Romerio universiteto profesorius, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Prezidentas turėtų rodyti pavyzdį
Pasak profesoriaus, tokį politinės kultūros supratimą prezidentas demonstravo ir savo pirmosios kadencijos metu dirbdamas su konservatoriais. „Konservatoriams pralaimėjus rinkimus santechnikų žodynas pritaikomas visiems, kurie bent kiek kritikuoja prezidentą“, – teigia jis ir priduria, kad vienintelis būdas puoselėti politinę kultūrą Lietuvoje būtų lyderystė ir pavyzdžio rodymas, tačiau nei prezidentas, nei jo patarėjas, deja, to nedaro.
„Kol tai yra politikų pasišpilkavimas, galbūt ir nieko tokio, bet tai vyksta įtemptame Lietuvos saugumo kontekste, kai tęsiasi karas Ukrainoje, kai turime NATO problemų, o oranžinių plaukų veikėjas, atrodo, yra pasiryžęs viską sugriauti. Tokioje situacijoje suvedinėti asmenines sąskaitas, mano galva, yra tiesiog pražūtingas dalykas“, – atkreipia dėmesį V. Valentinavičius.
Jo tvirtinimu, G. Nausėdai svarbu, kad nė vienas aštresnį žodį apie Prezidentūrą pasakęs žmogus neliktų nenubaustas. „Tas popiežiško neklystamumo sindromas turi pasekmes. Mes žinome, kad neseniai prezidentas davė interviu vokiečių laikraščiui „Bild“, kuriame leido sau stipriai kritikuoti Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, o tai, švelniai tariant, buvo kvaila.
Kritikuoti lyderį, kuris yra didžiausia Europos Sąjungos ir Lietuvos viltis, dabartiniame transatlantinių santykių kontekste yra, sakyčiau, labai įdomus pasirinkimas.
Kiek žinau, prezidentas Merzo atsiprašė ir paaiškino, esą laikraštis iškreipė jo žodžius. Tačiau Lietuvos žmonių prezidentas neatsiprašė – mes turime gyventi su neklystančiu prezidentu...“ – įžvalgomis dalijasi MRU profesorius.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas spaudžia ranką Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai. Vilnius, 2025 m. gegužės 22 d. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
L. Ulevičius: „Tai tikrai nebuvo atsitiktinis dalykas“
Komunikacijos ekspertas L. Ulevičius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuodamas situaciją teigia manantis, kad prezidento patarėjo žodžiai buvo neatsitiktiniai ir sąmoningai apgalvoti.
„Frederikas nėra naujokas ir turi patirties komunikacijoje, tad tai tikrai nebuvo atsitiktinis dalykas, tokie žodžiai pasirinkti sąmoningai. Galime tik spekuliuoti, kodėl taip buvo padaryta, tačiau, regis, viešas įžeidimas yra ankstesnių santykių tąsa. Meilės tarp Liberalų sąjūdžio ir prezidento tikrai nėra, viskas suaktyvėjo, nes kritikos pastarosiomis dienomis Prezidentūros pusėn dėl Gintauto Palucko buvo išties daug.
Šioje vietoje tai buvo sąmoninga grąža aštrinant situaciją ir didinant įtampą. Tai tolesnė dviejų viešosios erdvės lyderių kova.
Akivaizdu, kad prezidentui tokia leksika netinka, bet yra patarėjas, kuris neva įgarsina prezidento žodžius, tačiau jis nėra pats prezidentas. Jeigu tai būtų nuskambėję tiesiogiai iš Nausėdos lūpų, poveikis būtų buvęs kur kas didesnis. Tačiau ir dabar tai garbės nedaro, klausimas, ar Gentvilo kritika buvo tokia skaudi prezidentui“, – pastebi jis.
Komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius. Audriaus Gavėno nuotrauka
Nors viešojoje erdvėje daug žinomų žmonių ir politikų diskutuoja apie itin žemą politinės kultūros lygį, komunikacijos ekspertas L. Ulevičius sako, kad politikų esama įvairių, tad ir jų retorika skirtinga.
„Mūsų politinė sistema nekelia jokių reikalavimų politikų žinioms, išsilavinimui, kompetencijai. Užtenka rinkėjų balso. Tokiu būdu mes galime išrinkti ir Petrą Gražulį, ir nusikaltėlį. Nenustebčiau, jei Henrikas Daktaras galėtų kandidatuoti rinkimuose – mes jį irgi galėtume išrinkti į Seimą...
Šioje vietoje tikėtis, kad vidutinybių rinkinys gali pasiekti aukštesnį moralės ir etiketo lygį, būtų per didelis lūkestis, – tiesiog žmonės renka tokius politikus, kokie jie patys yra. Visi mes norėtume, kad mūsų atvaizdai būtų gražesni, kita vertus, Seimas yra visuomenės atspindys“, – apibendrina L. Ulevičius.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
