Su kokiais iššūkiais susiduria globėjai?

Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacijos valdybos narė INGA VEŽEVIČIENĖ pasakoja, kokių sunkumų patiria tie, kurie atiduoda savo širdis vaikams, netekusiems šeimų.

Globos būdai – nuo budėjimo iki visateisio šeimos nario

Pašnekovė išskiria tris pagrindines globos formas, kurių skirtumai dažnai kelia klausimų.

Budintys globotojai pagal sutartį su globos centrais laikinai prižiūri vaikus savo namuose. Jų tikslas – paruošti juos nuolatinei globai arba įvaikinimui. Ši forma pasiteisino, tačiau darbas yra emociškai sudėtingas.

Nuolatiniai globėjai priima vaiką į šeimą ir augina jį kaip savą, prisiimdami visą atsakomybę. Skirtingai nuo įsivaikinusiųjų, nuolatiniams globėjams gali reikėti užtikrinti vaiko bendravimą su biologiniais tėvais, jeigu tai nekenkia vaiko interesams.

Jei vaikas įvaikinamas, jis teisiškai tampa lygiavertis biologiniam vaikui, gauna įtėvių pavardę ir kitas teises. Nutraukiami visi teisiniai ryšiai su biologine šeima.

Didžiausias iššūkis – stiprinti biologinę šeimą

Valdybos narė I. Veževičienė atskleidžia, kad didžiausią iššūkį globėjai patiria dėl biologinės šeimos įsitraukimo. „Remiantis sistema teikiama daugybė paslaugų, siekiant padėti tėvams atsigauti ir susigrąžinti vaikus, tačiau problema kyla, jei biologiniai tėvai vėl paslysta“, – įvardija pašnekovė.

Ji teigia žinanti atvejų, kai vaikai pakartotinai paimami iš šeimų, todėl atsiranda ne viena, o kelios tos pačios šeimos vaikų grupės.

„Tokie vaikai įgyja daug didesnę neigiamą patirtį ir nepasitiki suaugusiaisiais, todėl juos globoti norinčių šeimų mažėja“, – aiškina I. Veževičienė.

Ji mano, kad reikėtų nustatyti terminą tėvams susitvarkyti, o jei nepavyksta, vaikams turėtų būti suteikiama teisė augti mylinčiose šeimose.

Globos namų reforma: nuo institucijų prie šeimyninių namų

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo uždaryti paskutiniai vaikų globos namai, o globotiniai perkelti į šeimyninius namus. Juose jie gyvena kaip kitos šeimos – patys daro valgyti ir eina į mokyklą.

Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacijos valdybos narė sako, kad reformos pradžioje visuomenėje vyravo perdėtas nerimas dėl šeimyninių globos namų kūrimo bendruomenėse – buvo baiminamasi, kad vaikai yra kitokie, kad jie gadins turtą.

„Kai gyventojai pamatė, kad šie vaikai yra tokie patys kaip visi kiti, baimė sumažėjo“, – reformos pradžią prisimena pašnekovė.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama