„Tuščių narvų“ vadovė G. Vaitkevičiūtė: vietoj griežtesnių bausmių geriau uždrauskime legalius gyvūnų kankinimo būdus

Nevyriausybinės organizacijos „Tušti narvai“ vadovė GABRIELĖ VAITKEVIČIŪTĖ sako teigiamai vertinanti šias diskusijas, tačiau siūlo svarstyti ne apie griežtesnes bausmes, o apie įstatymuose įrašytus legalius gyvūnų kankinimo būdus.

„Kastruoti gyvūnus be nuskausminamųjų – žiaurus elgesys. Nebent tai būtų septynių dienų arba jaunesni paršeliai – tokius kastruoti be nuskausminamųjų leidžiama. Jūs man paaiškinkite, kodėl tai nėra žiaurus elgesys su gyvūnais?“ – pavyzdį pateikia gyvūnų gerovės aktyvistė.

youtube.com video

Viešojoje erdvėje diskutuojama, kad reikėtų griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Kokia jūsų nuomonė?

Visada būsiu už tai, kas geriau gyvūnams. Smagu, kad vyksta diskusija, tačiau man atrodo, jog greičiausiai niekas nesikeis. Juk kiek kartų bandyta griežtinti bausmes ir niekas nepasikeitė. Pasaulyje visada bus sadistų, kurie žiauriai uždaužys šunį arba užkas jį gyvą. Tokia realybė, nors tokių žmonių yra vienetai.

Kur kas baisiau, kad mes kaip valstybė įstatymuose įrašome legalius gyvūnų kankinimo būdus ir paverčiame tai nebežiauriu elgesiu. Pateiksiu keletą pavyzdžių. Kastruoti gyvūnus be nuskausminamųjų – žiaurus elgesys. Nebent tai būtų septynių dienų arba jaunesni paršeliai – tokius kastruoti be nuskausminamųjų leidžiama. Jūs man paaiškinkite, kodėl tai nėra žiaurus elgesys su gyvūnais?

Jeigu tai žiauru šuniukui, kačiukui, kumeliukui ar kitam gyvūnui, kaip tai tampa nebežiauru paršeliui? Jeigu žiauru kastruoti aštuonių dienų amžiaus paršelį, kaip tai daryti gali būti nežiauru šešių dienų paršeliui? Jeigu paimtume kačiuką ir įmestume uždusinti į dujų kamerą, tai būtų skandalas. Tačiau įstatymuose aprašyta, kaip į dujų kameras mėtyti audines ir kokia turi būti dujų koncentracija.

Tai yra baisiausi dalykai, ir mes juos leidžiame įstatymais. Kalbu ne apie vieną šunį, kurį buvo bandyta žiauriai užmušti. Tūkstančiams, o kartais ir milijonams gyvūnų tai daroma kiekvieną dieną – ir tai leidžia mūsų įstatymai.

Šuo Gausas. „Nuaras Lietuva“ nuotrauka

Kitaip tariant, raginate atkreipti dėmesį į savo išvardytus dalykus, o ne diskutuoti apie baudų ir kitų dalykų griežtinimą?

Sakyčiau, gal pirmiausia susitarkime, kas yra žiaurus elgesys ir kodėl mes leidžiame tiek daug žiaurių dalykų. Taip besielgiantiems žmonėms mes sakome: jūs blogai pasielgėte ir būsite baudžiami, bet kodėl kitas žmogus fermoje elgiasi lygiai taip pat blogai ir nėra baudžiamas? Tai nelygybė.

Galbūt prisiminsite, kaip keli medžiotojai (tarp jų ir vienas politikas) šernui be nuskausminamųjų karpė iltis. Visi jie gavo kelių tūkstančių eurų baudas, nes tai yra žiaurus elgesys. Jeigu taip pat būtų elgęsi su paršeliu iki septynių dienų amžiaus, tai jau nebūtų žiaurus elgesys, nes tokio amžiaus paršeliai yra labiausiai skriaudžiami gyvūnai, ir yra daugybė išimčių, kaip juos galima kankinti. Jeigu mes sakome, kad šernui taip daryti negalima, o paršeliui – galima, tai jau moralinė šizofrenija, tačiau pati valstybė, atrodo, nėra to supratusi.

Kalbant apie paršelių kastravimą be nuskausminamųjų, kodėl jūs šią kampaniją sugalvojote dabar?

Nežinau, ar yra atsakymas, kodėl būtent dabar. 2024-aisiais – rinkimų metais – buvome susikoncentravę, kad jiems vykstant būtų kalbama apie gyvūnų gerovę, kad partijos savo programose į tai atkreiptų dėmesį. Per šį laiką rengėme visuomenės apklausas ir pamatėme, kad paršelių kastravimo be nuskausminamųjų klausimas yra vienas labiausiai remiamų visuomenėje. 78 proc. lietuvių pritaria, kad tai turi būti sustabdyta.

Kai „Tuščiuose narvuose“ sprendžiame, ką daryti toliau, vienas iš svarbių kriterijų yra visuomenės noras. Juk norint tvarių pokyčių, iniciatyva turi eiti iš visuomenės.

Kastravimas be nuskausminamųjų yra neįsivaizduojamai žiauru, ir tam yra daugybė alternatyvų. Kai kurios šalys jau uždraudė šį dalyką. Tai nėra kokia nors inovacija, kurios dar niekas nebūtų išbandęs.

Kitas momentas – kastravimas be nuskausminamųjų yra neįsivaizduojamai žiauru, ir tam yra daugybė alternatyvų. Kai kurios šalys jau uždraudė šį dalyką. Tai nėra kokia nors inovacija, kurios dar niekas nebūtų išbandęs. Jeigu negalime uždrausti pačių žiauriausių praktikų, tai apie ką tada galime kalbėti?

Kaip jums atrodo, kokiais argumentais vadovavosi leidusieji kastruoti jaunesnius nei septynių dienų paršelius?

Bandėme išsiaiškinti. Tai leista labai seniai, prieš aštuoniolika metų. Reikalavimai buvo pasirašyti net ne Lietuvoje – tai, rodos, Europos Sąjungos direktyva. Ji buvo tiesiog pritaikyta ir išversta į lietuvių kalbą.

2025 m. birželio 16 d. vykęs protestas prieš paršelių kastravimą be nuskausminamųjų „Klykiantys paršeliai, tylinti VMVT“. ELTA nuotrauka 2025 m. birželio 16 d. vykęs protestas prieš paršelių kastravimą be nuskausminamųjų „Klykiantys paršeliai, tylinti VMVT“. ELTA nuotrauka

Greičiausiai buvo parašyta, kad draudžiama visus gyvūnus kastruoti be nuskausminamųjų. Tai pamatė kiaulių industrijos atstovai, kurie nuolat kastruodavo be nuskausminamųjų, tada atėjo jų lobistai ir išsireikalavo tokios išimties.

Norite pasakyti, kad tai ne logiškais argumentais paremtas sprendimas, o naudos siekimas konkrečiai grupei?

Čia nėra jokių mokslinių ar loginių argumentų. Nėra taip, kad gyvūnai nejaučia skausmo. Iki septynių dienų amžiaus paršeliai, kaip ir kiti gyvūnai, jaučia skausmą. Lygiai tokį patį, kaip ir aštuonių ar devynių dienų paršeliai. Kiaulių augintojams reikėjo, kad procedūra būtų pigesnė ir paprastesnė. Tais laikais gal ir nebuvo kitų alternatyvų. Reikalavimai parašyti labai seniai, ir daug metų niekas nieko nekeitė, nes turime instituciją – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), – kuri nedirba savo darbo.

VMVT, kurią minite jūs, sakė, kad rugsėjį formuos darbo grupę ir svarstys šį klausimą, tačiau jūs tai pavadinote laiko vilkinimu. Kodėl?

Nes nereikia darbo grupės, kad vadovas galėtų priimti sprendimą. Jeigu tarnyba iš tiesų būtų norėjusi sudaryti darbo grupę, būtų galėjusi tai daryti nuo vasario, kai tik pradėjome šia tema diskusijas. Tą dieną, kai vyko protestas, pusvalandį iki jo pradžios VMVT paskelbė, kad po dviejų mėnesių sudarys darbo grupę.

Jeigu tarnyba nori pokyčių, kas jai trukdo tai daryti dabar? Sako, kad toji grupė aiškinsis, kuriuos teisės aktus reikia keisti. Atsiprašau, ar jums reikia darbo grupės, kad žinotumėte reikalavimą, kurį reikia pakeisti?

Jeigu tarnyba nori pokyčių, kas jai trukdo tai daryti dabar? Sako, kad toji grupė aiškinsis, kuriuos teisės aktus reikia keisti. Atsiprašau, ar jums reikia darbo grupės, kad žinotumėte reikalavimą, kurį reikia pakeisti? Tai aš jums galiu parodyti. Absurdas.

VMVT užduotis yra uždrausti žiaurų verslininkų elgesį su gyvūnais. Sugalvoti, kokias alternatyvas verslas taikys vėliau, nebėra šios tarnybos užduotis. Verslininkai dažniausiai patys gerai išsisprendžia problemas.

Savo socialiniame tinkle esate sakiusi, kad norėtumėte dalyvauti paršelių kastracijoje, viską nufilmuoti ir parodyti žmonėms, tada jau jie nuspręstų – tai skausminga ar neskausminga. Tačiau nei mes, nei jūs, nei kiaulių augintojai nėra buvę gyvūnų kailyje, tad negalime žinoti, skauda jiems ar ne.

Tiesa. Čia jau filosofinis klausimas. Jeigu aš ir jūs įkištume ranką į ugnį ir po to ją ištrauktume, mūsų abiejų reakcija būtų tokia pat. Bet kaip man žinoti, kad jums skauda? Kaip man žinoti, kad jums skauda tiek pat kiek man? Geras klausimas, tačiau tokie dalykai yra tiriami, ir, kalbant apie paršelius, moksliniais tyrimais įrodyta, kad jiems skauda.

Pavyzdžiui, gyvūną iškastravus be nuskausminamųjų, galima matuoti kortizolio (streso hormono) kiekį jo kraujyje. Jeigu gyvūno organizmas dėl skausmo patyrė didelį šoką, šio hormono būna daugiau. Dar galima matuoti klykimo garso lygį. Kiaulių augintojai sako, kad paršeliai visada žviegia imami į rankas, tačiau buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, jog jie žviegia kur kas garsiau ir stipriau, kai jiems išpjaunamos sėklidės.

2025 m. birželio 16 d. vykęs protestas prieš paršelių kastravimą be nuskausminamųjų „Klykiantys paršeliai, tylinti VMVT“. ELTA nuotrauka

Jeigu kada nors esate įsipjovę skalpeliu, žinote, kad vos tai padarę nieko nejausite (dėl skalpelio aštrumo), skausmą pajusite tik po sekundės. Kiaulių augintojai pasidalijo vaizdo įrašu iš paršelių kastracijos. Matyti, kad paršeliai po skalpelio pjūvio praėjus sekundei pradeda klykti taip, kaip anksčiau neklykdavo.

Suprantu šį filosofinį argumentą, kad mes niekada negalėsime žinoti, ar gyvūnui skauda, taip pat niekada negalėsime žinoti, ar skauda ir kitam žmogui.

Kiaulėms taip pat be nuskausminamųjų kerpamos uodegos ir traukiamos iltys. Kodėl protestuojate tik dėl kastravimo?

Patikslinsiu, kad uodegos negali būti kerpamos nuolat. Galima kirpti tik tada, jeigu fermose yra kokių nors kanibalizmo požymių. Iltys yra dildomos arba kerpamos.

Mes vienu metu bandome išspręsti vieną klausimą – toks „Tuščių narvų“ veikimo principas. Jeigu bandai aprėpti labai daug, dažniausiai lieki kaip Buridano asilas, kuris negalėjo nuspręsti, iš kurios šieno krūvos ėsti, todėl nugaišo iš bado. Jei kalbi tik vienu klausimu, lengviau pasieksi rezultatą. O prie kitų klausimų galima eiti žingsnis po žingsnio.

Jeigu būtų priimtas sprendimas, kad paršeliams prieš kastruojant būtina suleisti nuskausminamųjų, kas užtikrintų, jog tai būtų daroma kiekvienam?

Yra keletas alternatyvų, jeigu nėra norima nuskausminti prieš kastraciją. Kiaules galima auginti ir nekastruotas, nes jos įprastai skerdžiamos nesulaukusios lytinės brandos, todėl neišsivysto mėsos kvapas. Jei kvapas kai kuriems gyvuliams vis tiek atsiranda, tokią mėsą galima brokuoti skerdykloje. Šis būdas ūkininkams galbūt net ekonomiškai naudingiausias.

Kita alternatyva – imuninė kastracija. Tai lytinę brandą atidedančių vaistų suleidimas. Oficialiuose žurnaluose tai vadinama skiepais.

Jei kastruojama naudojant nuskausminamuosius, procedūrą turėtų atlikti veterinaras arba kvalifikuotas asmuo, nors įstatymas neapibrėžia, kas jis yra. Veterinaras procedūras fiksuoja veterinarijos procedūrų žurnaluose. Nuskausminamųjų naudojimas turėtų būti dokumentuojamas ir vaistų pirkimo dokumentuose, ir procedūrų žurnaluose. Kontrolės metu būtų galima patikrinti, ar prieš kastruojant gyvūnais buvo tinkamai pasirūpinta. Visus šiuos dalykus turėtų kontroliuoti VMVT atlikdama patikrinimus.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama