Politologas S. Spurga: tapo aišku, kad Rusijos prezidentas šiuo metu nenori jokių derybų

Praėjusią savaitę Ukrainoje vyko protestai prieš įstatymą, numatantį pagrindinių šalies kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumo apribojimus. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusį ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis rugsėjį vyksiančiame Jungtinių Tautų posėdyje oficialiai pripažins Palestinos valstybę.

Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas SAULIUS SPURGA.

Gerbiamas docente, pradėkime nuo geros žinios. Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas pritarė galimam 322 mln. dolerių vertės ginklų pardavimui Ukrainai, pranešė Laisvosios Europos radijas. Šį siūlymą dar turės patvirtinti Jungtinių Valstijų Kongresas, tačiau tai iš tiesų Ukrainos ilgai lauktas sprendimas.

Ilgai lauktas, bet reikėtų atkreipti dėmesį į tokio sprendimo mastelį. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte susitiko su prezidentu Donaldu Trumpu. Buvo sutarta ir paskelbta, kad Ukrainai Europos Sąjunga, taip pat kitos šalys, NATO narės, nupirks karinės įrangos už 10 mlrd. eurų. Iš viso Jungtinės Valstijos Ukrainai paramos iki šiol yra skyrusios už 62 mlrd. dolerių.

Dabar mes kalbame apie 322 mln. dolerių – tai, aišku, mažytis lašelis jūroje, bet labai svarbi ir moralinė pusė, nes iki šiol tiesioginiai Jungtinių Valstijų ginklų pardavimai Ukrainai buvo sustabdyti.

Matome, kad ginklų tiekimas Ukrainai atnaujintas, bet tai padaryta nauja forma – ne tiekiama nemokamai kaip parama, o parduodama. Dėl to galima džiaugtis, bet dar svarbesnis dalykas – kad JAV davė leidimą Ukrainai įsigyti „Patriot“ sistemas ir jau šiuo metu Vokietija perka tokias dvi, Norvegija – vieną.

Manoma, kad Ukraina artimu laiku įgis dar bent keturias ar penkias sistemas „Patriot“.

Liepos 23-iąją Stambule įvyko dar vienas Ukrainos ir Rusijos derybinių grupių susitikimas. Ukrainos delegacija atvyko į Stambulą po vizito Ankaroje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoğanu. Delegacijų susitikimas truko vos valandą. Ukraina ir Rusija per naujausią taikos derybų etapą susitarė dėl dar vieno apsikeitimo belaisviais. Mainuose dalyvaus ir kariai, ir civiliai gyventojai. Aišku, tai svarbus susitarimas, tačiau, pasak apžvalgininkų, minėtas susitikimas jokios pažangos sprendžiant esminius karo užbaigimo klausimus neatnešė. Koks būtų jūsų komentaras?

Šis susitikimas neatnešė jokios pažangos. Galima pridurti, kad niekas jos jau ir nesitikėjo. Galbūt paskutinis, kuris tikėjosi, buvo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, vis dėlto manau, kad ir jis jau nelabai ko tikisi.

To priežastis – Rusijos pozicija. Dabar visiems akivaizdu, kad prezidentas Putinas šiuo metu nenori jokių derybų, jokių paliaubų. Kaip žinome, paskelbtas 50 dienų ultimatumas, kuris baigsis rugsėjo 2 dieną. Rusija į jį nereaguoja.

Trumpas kalbėjo, kad per tą laikotarpį tarp Ukrainos ir Rusijos turi būti pasiektas susitarimas. Niekas to nesiekia, jokios derybos nevyksta, pozicijos nederinamos. Vienintelis pokytis – girdime vis daugiau signalų, kad Jungtinių Valstijų prezidentui vis labiau aiškėja situacija ir priežastis, dėl ko kilo šis karas. Lieka tikėtis, kad ši tendencija stiprės ir galų gale bus padarytos deramos išvados.

Netrukus po šios žinios pasirodė dar viena. Rusams buvo pasiūlyta surengti lyderių susitikimą, kuriame, be Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino, dalyvautų Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentai – Recepas Tayyipas Erdoğanas ir Donaldas Trumpas. Tai spaudos konferencijoje Stambule pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas. Ką jūs manote apie tokio formato susitikimą? Jis įmanomas?

Manau, kad neįmanomas. Kiek anksčiau Donaldas Trumpas sakė, kad tiki, jog Zelenskis ir Putinas susitiks per du–tris mėnesius, bet Rusijos pusė pareiškė, kad toks susitikimas būtų įmanomas tik tuomet, jeigu būtų pažengta derybose, dėl kažko sutarta.

Akivaizdu, kad pažangos nėra, todėl šalių lyderiams nėra prasmės susitikti.

Praėjusią savaitę Ukrainoje vyko protestai prieš įstatymą, numatantį pagrindinių šalies kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumo apribojimus. Mitingai vyko tiek pačioje sostinėje Kyjive, tiek kituose miestuose: Charkive, Odesoje, Dnipre, Sumuose. Prezidentas atšaukė savo paties ranka pasirašytus dokumentus, pateikė naujus pasiūlymus parlamentui – Radai. Docente, ką apskritai parodė šie protestai, vykę karo metu?

Iš tikrųjų mums labai sunku vertinti tuos teisės aktus, juo labiau kad Ukrainos prezidento administracija teisino jų reikalingumą tuo, jog nori išvalyti šalį nuo Rusijos įtakos. Žinoma, čia būnant Lietuvoje neįmanoma pasakyti, ar šis argumentas yra tinkamas ir reikalingas.

Mitingai parodė Ukrainos pilietinės visuomenės gyvybingumą, kad šalyje egzistuoja demokratija ir kad visuomenės balsas yra girdimas. Žinoma, prie to prisidėjo ir tarptautinė bendruomenė, Europos Sąjunga. Jos vadovai kreipėsi į Zelenskį tvirtindami, kad reikia išlaikyti minėtų antikorupcinių agentūrų savarankiškumą. Ukrainos prezidentui teko nusileisti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusį ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis rugsėjį vyksiančiame Jungtinių Tautų posėdyje oficialiai pripažins Palestinos valstybę, tapdama galingiausia Europos šalimi, priėmusia tokį sprendimą. Šiuo metu Palestinos valstybingumą pripažįsta arba planuoja pripažinti mažiausiai 142 šalys, nors Izraelis ir Jungtinės Valstijos tam griežtai priešinasi. Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas, komentuodamas Prancūzijos prezidento paskelbtą sprendimą oficialiai pripažinti Palestinos valstybingumą, žurnalistams sakė, cituoju: „Jis labai geras žmogus, man jis patinka, bet tas pareiškimas neturi reikšmės.“ Koks būtų jūsų komentaras?

Šiuo metu toks pareiškimas iš tikrųjų neturi reikšmės. Kokia šio regiono ateitis ir kokį statusą turės palestiniečiai Izraelio valstybėje – spręs Izraelis, galbūt bus tariamasi su Palestina. Tokiu pareiškimu daromas spaudimas Izraeliui, bet tiesioginio poveikio jis neturės.

Prancūzija, kaip ir daugelis kitų šalių, leidžia suprasti, kad vienintelis sprendimas yra dvi valstybės, kai įkuriama atskira palestiniečių valstybė ir Izraelis formuoja santykius su ja.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama