Vienkartines elektronines cigaretes uždrausti siūlantis S. Čaplinskas: būtų mano valia – uždrausčiau visas

„Elektroninės cigaretės tapo priemone platinti įvairias psichotropines medžiagas. Kuo toliau, tuo lengviau jas sintetinti ir tada vis sunkiau tai reguliuoti. Bet kuris chemiją išmanantis asmuo gali garaže susintetinti sudėtingus narkotikus. Jaunimas greitai užkibo ant šių priemonių“, – interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako Seimo narys.

Jis atkreipia dėmesį, kad tokios cigaretės surūkomos gana greitai ir tada atsiduria sąvartynuose.

„Įsivaizduokite pasaulio mastu, kokie dideli kiekiai plastiko su ličio baterijomis išmetami ir patenka į atliekų perdirbimo įmones, aplinką, gamtą. Ne veltui daroma prielaida, kad galbūt Lietuvos atliekų pertvarkymo įmonėse kilę gaisrai galėjo būti susiję su išmestomis elektroninėmis cigaretėmis“, – pabrėžia socialdemokratas S. Čaplinskas.

Papildomai mokyklose parlamentaras siūlo steigti klasės be dūmų konkursą ir priklausomybių prevencijos klases, kuriose specialistai galėtų pasakoti jaunimui apie žalingus įpročius ir jų pasekmes.

Pone Čaplinskai, sužinojus apie tokį siūlymą iškart norisi klausti – kodėl siūlote uždrausti tik vienkartines cigaretes?

Jeigu būtų mano valia, norėčiau, kad nelegalios būtų absoliučiai visos cigaretės: konvencinės, elektroninės, kaitinamojo tabako, įvairūs nikotino maišeliai, kurie dedami po lūpa (snusai), ir visa kita. Tačiau reikia būti realistu – to tikrai nebus, nes daug šių medžiagų jau yra legalios, o mes esame Europos Sąjungos nariai, kur galioja tabako direktyva ir laisvas ne tik žmonių, bet ir prekių judėjimas, tad visi šie veiksmai turėtų būti derinami tarpusavyje.

Kodėl siūlau uždrausti vienkartines elektronines cigaretes? Pirma, jos kelia ypatingą dvigubą pavojų. Mane labiausiai jaudina ir domina sveikatai, ypač vaikų ir paauglių, keliamas pavojus, nes vienkartinės elektroninės cigaretės yra palyginti pigios. Jos kainuoja penkis ar šešis eurus ir yra bene du ar tris kartus pigesnės už įprastą dvidešimties cigarečių pakelį: rūkant vienkartinę cigaretę galima išpūsti iki 3–9 tūkst. dūmų. Iš esmės tai prilygsta 300 įprastų cigarečių.

Antra, vienkartines elektronines cigaretes galima surūkyti per savaitę ir paskui išmesti. Įsivaizduokite pasaulio mastu, kokie dideli kiekiai plastiko su ličio baterijomis yra išmetami ir patenka į atliekų perdirbimo įmones, aplinką, gamtą. Ne veltui daroma prielaida, kad Lietuvos atliekų pertvarkymo įmonėse kilę gaisrai galėjo būti susiję su išmestomis elektroninėmis cigaretėmis. Kai kuriose šalyse taip pat kilo panašių gaisrų ir konstatuota, kad būtent šios cigaretės buvo pagrindinė jų priežastis.

Kuo vienkartinės cigaretės skiriasi nuo daugkartinių elektroninių? Pirmiausia ličio baterijos apsauga vienkartinėse cigaretėse yra daug silpnesnė. O jeigu dar bandoma jas krapštyti ir paversti daugkartinėmis, kad būtų galima pildyti skysčiu, tuomet tikimybė, kad cigaretės perkais, – labai didelė.

Vertindamas visa tai nė kiek neabejoju, kad kuo toliau, tuo griežčiau bus imamasi reguliuoti visas elektronines cigaretes, ypač vienkartines.

Belgija ir Prancūzija jau priėmė ir su Europos Komisija suderino teisės aktus, draudžiančius šių prietaisų prekybą tose šalyse. Panašia kryptimi eina ir kitos valstybės. Manau, Lietuvoje neturėtume paskutiniai prisidėti prie šios iniciatyvos.

Kokį dar šalutinį poveikį gali sukelti vienkartinės elektroninės cigaretės?

Noriu pradėti nuo žalos mažinimo koncepcijos, kurią taikiau AIDS prevencijos srityje. Ši koncepcija reiškia – jeigu žmogus neatsisako žalingo elgesio, reikia, kad bent rinktųsi kuo mažiau žalingą. Tačiau svarbu, kad žalos mažinimo priemonės nesukeltų didesnės žalos nei ta, kurią bandome sumažinti.

Žmonija per 50–70 metų suprato konvencinio tabako žalą sveikatai. Anksčiau rūkyti buvo leidžiama net lėktuvuose, kavinėse, restoranuose. Kai paaiškėjo, kad konvencinis tabakas yra žalingas, atsirado kaitinamojo tabako priemonių – mažiau žalingų, be degančių dervų. Vėliau elektroninių cigarečių – garinant skystį.

Bet kuris chemiją išmanantis asmuo gali garaže susintetinti sudėtingus narkotikus. Jaunimas greitai užkibo ant šių priemonių.

Tačiau atsiranda kita problema – kas yra tame skystyje? Elektroninės cigaretės tapo priemone platinti įvairias psichotropines medžiagas. Kuo toliau, tuo lengviau jas sintetinti ir tada vis sunkiau tai reguliuoti. Bet kuris chemiją išmanantis asmuo gali garaže susintetinti sudėtingus narkotikus. Jaunimas greitai užkibo ant šių priemonių. Lietuvoje tyrimai rodo, kad paauglių, pabandžiusių elektronines cigaretes, procentas viršija ES vidurkį.

Elektronines cigaretes yra išbandęs daugiau nei kas antras paauglys, o trečdalis nuolat jas rūko. Tai kelia ypatingą susirūpinimą, ypač po dviejų tragiškų šių metų įvykių Lietuvoje – kai, tikėtina, paaugliai mirė dėl rūkomų elektroninių cigarečių su neaiškiomis medžiagomis.

Jūsų siūlymui pritaria vidaus reikalų ministras, sakydamas, kad tai būtų nepopuliarus, bet reikalingas sprendimas, tačiau buvusi Seimo narė Morgana Danielė kalba, jog su šia problema kovoti reikia ne draudimais, o šviečiant visuomenę. Ką apie tai manote?

Aš naujoje politinėje veikloje stengiuosi kuo mažiau kritikuoti, o ypač ad hominem, bet, sakyčiau, labai gerai, kad tokių žmonių kaip ponia Danielė Seime nebėra, ir būtų labai gerai siūlantiems tokias idėjas suteikti kuo mažiau eterio.

Siekiame sistemingos veiklos. Pirmiausia – nelegalios ir legalios medžiagos turi būti kuo mažiau prieinamos vaikams ir jaunimui. Antra, reikia sumažinti norą ir poreikį išbandyti psichotropines medžiagas. Pažvelkime į faktus – Lietuvoje kas trečia paauglė vartoja raminamuosius. Vadinasi, yra blogai šeimoje, mokykloje, draugų bendruomenėje ar kur nors kitur. Reikia gydyti ne vaiką, o aplinką, kurioje jis gyvena.

Norėdami sumažinti elektroninių cigarečių, raminamųjų, kitų pavojingų produktų paklausą, turime bendradarbiauti su vaikais, jaunimu, tėvais, mokyklomis, treneriais. Patys vaikai galėtų būti ambasadoriais ir pasiūlyti, kas būtų veiksmingiausia. Vienam vaikui sunku išsiskirti iš draugų. Jeigu tokių atsiras daugiau ir tarp jų bus kieta sportuoti, gerai mokytis, nesikeikti, o ypač rusiškai, – kiti ims pavyzdį iš šio naujo elgsenos branduolio.

Siūlau kreiptis į jaunimą, organizacijas, mokyklas ir sukurti klasės be dūmų konkursą. Kaip tai įgyvendinti, turi pasakyti patys vaikai. Mes, suaugusieji, turime galvoti, kaip juos už tai pagerbti ir apdovanoti.

Siūlote rengti klasės be dūmų konkursus ir steigti priklausomybių prevencijos klases. Kaip įsivaizduojate jų veiklą?

Dėl klasės be dūmų, kaip ir kalbėjome, aš laukiu idėjų ir pasiūlymų. Mudu galime prikalbėti ką tik norime, bet jeigu tai neveiks, bus tuščias reikalas.

Kai šnekame apie priklausomybių prevencijos klasę, turėkime galvoje, kad mokyklų padėtis yra skirtinga. Vienos – perpildytos ir turi mažai laisvų patalpų. Kitose jų daugiau. Ten, kur yra galimybė, mano supratimu, būtų idealu turėti daugiau metodinės vaizdinės medžiagos, vieną ar kitą pedagogą ir ypač mokykloje dirbantį visuomenės sveikatos specialistą, kuris būtų sukaupęs žinių ir galėtų įtaigiai bei vaizdžiai vaikams papasakoti apie šiuos dalykus.

Ar nekyla pavojus, kad uždraudus vienkartines elektronines cigaretes visi toliau svaiginsis tokiomis pat kenksmingomis medžiagomis, tik jau rūkydami ne vienkartines, o daugkartines elektronines cigaretes?

Be abejo, nebus taip, kad tiek vienkartinės, tiek daugkartinės elektroninės cigaretės iš karto dings. Svarbiausia, kad būtų aiškiai pasiųsta žinia ne tik paaugliams, bet ir jų tėvams. Juk dabar, deja, situacija tokia, kad ne vienas tėvas ar motina patys perka daugkartines elektronines cigaretes, kad neva vaikai vartotų mažiau žalingas medžiagas. Tai labai didelė klaida.

Į elektronines cigaretes pilamų skysčių nikotino koncentracija gali būti ypač didelė – kai kur ir dvidešimt kartų didesnė nei įprastų cigarečių. Ką toks nikotino kiekis reiškia žmogaus organizmui?

Prieš mūsų pokalbį su gerbiamu Vytautu Markevičiumi apie tai pajuokavome. Jis pateikė pavyzdį, kad dirbdamas mokykloje rūkantiems sakydavo: jeigu jau rūkote, surūkykite visą ar du pakelius per dieną, tuo norėdamas parodyti, jog tada žmogus greičiau pajus žalingą poveikį. Kartais pačioje rūkymo pradžioje po vienos cigaretės kai kurie dažnai nepajunta šio poveikio. Geriausiu atveju galbūt kam nors nepatinka arba supykina.

Trumpai kalbant, nikotinas kiekvieną veikia skirtingai. Jūs teisingai paminėjote, kad neaišku, kokia gali būti šios medžiagos koncentracija. O kiekvienam žmogui ir ypač vaikui jos poveikis gali būti skirtingas. Pirmiausia tai pakenkia nervų ir širdies kraujagyslių sistemai. Jeigu nikotino kiekis bus labai didelis, tai gali baigtis koma, traukuliais ir mirtimi.

Kai tik atsirado elektroninės cigaretės, jų skystyje nebuvo narkotinių medžiagų, arba jų buvo bent jau ne tiek daug. Galbūt mūsų visuomenės problema, kad mes tiesiog norime svaigintis?

Tai ne tik mūsų, bet ir visų visuomenių problema, arba galbūt žmogaus prigimties dalykas. Vėlgi yra skirtingos to priežastys. Kai kurie svaiginasi norėdami įgauti drąsos, kitiems galbūt reikia nusiraminti. Tai viena medalio pusė, ji tokia buvo, yra ir bus.

Svarbu, kokia aplinka – sveika ar žalinga – skatina ieškoti kitų bendravimo būdų. Pramonė gana greitai suprato, kad gali išnaudoti šį naują technologinį elektroninių cigarečių žingsnį ir pateikti savo pagamintas ar kur nors įsigytas medžiagas gaudama labai didelį viršpelnį. Pasaulis yra dinamiškas, svarbu spėti kartu su juo, nors iš esmės niekada nespėsime, ypač kalbant apie naujas technologijas ir blogus dalykus. Jie veikia greičiau, jiems skiriama daugiau resursų, todėl reikia kuo greičiau į tai reaguoti.

Vos ne kasdien atsiranda įvairių psichiką veikiančių medžiagų, ir mėgėjai eksperimentuoti tuo pasinaudoja labai greitai, gudriai ir subtiliai. Deja, mūsų prevencija atsilieka, ir kai kalbame, kaip geriau apsaugoti savo jaunimą, – nebūkime prie paskutinių.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama