Politologas: „Žiūrime serialą, kuriame kasdien parodoma premjerui nepalanki serija“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
„Dėl šios situacijos vis labiau susinervina ir prezidentas, nes klausimai galiausiai grįžta jam“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas IGNAS KALPOKAS.
Kalbėdamas apie galimas alternatyvas G. Paluckui, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. AINIUS LAŠAS tvirtina, kad socialdemokratai galėtų prisiminti ir senuosius politikus.
„Dabar reikia saugumo ir stabilumo, nes tik pradėjus darbą daryti pokyčius iš principo nėra lengva“, – teigia jis.
Aptarė politinę ateitį
Paaiškėjus naujai informacijai apie premjero įmonę „Garnis“ ir kilus naujai klausimų bangai, ketvirtadienį savo politinę ateitį G. Paluckas aptarė su prezidentu. Pastarasis jam davė dvi savaites apsispręsti, kaip elgtis – arba argumentuotai atsakyti į visuomenei kylančius klausimus dėl savo verslo ir praeities, arba apsvarstyti sprendimą trauktis iš pareigų. Pavakare dėl to numatytas ir Socialdemokratų partijos prezidiumo posėdis.
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad šalies vadovo pasitikėjimas ministru pirmininku yra gerokai susvyravęs. Trečiadienį Gitanas Nausėda paskambino G. Paluckui ir pasiūlė pasitikrinti politinį pasitikėjimą Seime.
„Teisėsaugos institucijų atliekami tyrimai, tikiu, duos atsakymus į esminius klausimus, tačiau kartu svarbu žinoti, ar premjeras ir ši Vyriausybė tebeturi pakankamą palaikymą Seime. Artėja itin svarbi Seimo rudens sesija, kurios metu bus tvirtinamas 2026 metų valstybės biudžetas ir rekordinės išlaidos gynybai, esame sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, todėl politinis neapibrėžtumas nėra priimtinas“, – sakė prezidentas.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Pats G. Paluckas visuomenei kylančius klausimus pavadino tebesitęsiančiomis koordinuotomis oponentų atakomis, kurios nėra pagrįstos faktais, tačiau pasitikėjimą žada tikrintis.
„Norėdamas užtikrinti sklandų tolesnį Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos darbą, esu tvirtai apsisprendęs pasitikrinti politinį pasitikėjimą Lietuvos Respublikos Seime. Neabejoju, kad šis vertinimas prisidės prie tolesnio konstruktyvaus ministrų kabineto darbo“, – Lietuvos socialdemokratų partijos pranešime trečiadienį cituojamas ministras pirmininkas.
„Jau kelis mėnesius matome sutelktą oponentų ataką siekiant destabilizuoti Vyriausybės darbą ir pakeisti esamą valdžią“, – sako G. Paluckas.
Po susitikimo su prezidentu ministras pirmininkas pažadėjo visuomenei išsamiau paaiškinti situaciją ir atsakyti į klausimus.
„Kaip buvo paminėta, tai nutiko man jau einant ministro pirmininko pareigas, todėl būtina pateikti informaciją visuomenei apie visas aplinkybes, kaip buvo gauta parama, kaip buvo perleistos akcijos, ar projektas yra realizuojamas gyvybingas, kaip to projekto įgyvendimo rėmuose atsirado „Garnis“, – kalbėjo G. Paluckas.
Klausimai galiausiai grįžta prezidentui
Kad galėtų perimti ministro pirmininko kėdę, jau spėjo pareikšti Seimo pirmasis vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas. Vis dėlto jis teigė, kad socialdemokratai dar spręs, kaip atkurti pasitikėjimą valdžia, ir lauks tarnybų tyrimų dėl premjero išvadų.
„Jeigu būtų toks prezidento, politinės bendruomenės pasitikėjimas, tai reikėtų tą pareigą atlikti. Manau, esu pasiruošęs savo gyvenimiška, politinio darbo patirtimi, <...> bet pirma pamėginkime išsispręsti problemas, kurios čia dabar iškilusios“, – Žinių radijui trečiadienį sakė politikas.
Pasak I. Kalpoko, kantrybė dėl premjero pradeda trūkinėti ir partijos senbuviams.
„Na o Olekas užuodė paskutinę galimybę politinėje savo karjeroje pretenduoti į aukščiausią poziciją. Jei alternatyvus galios centras stiprės, o visos neskaidrios istorijos nesibaigs, galiausiai svarstyklės turės persisverti“, – tikina politologas.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka
„Klausimas, kiek turi galios tie socdemai, kurie pradeda kalbėti, kad jau laikas ieškoti kitų kandidatų, – vis dėlto senasis klanas buvo patrauktas nuo valdžios. Žiūrime serialą, kuriame kasdien parodoma premjerui nepalanki serija, todėl dabartinė partijos strategija pasislėpti neveiks amžinai. Tikrai atsiras nuovargis ir svarstymai, kiek dar galima, ir būtent tai prives prie pokyčių“, – tvirtina jis.
Pasak pašnekovo, dėl šios situacijos vis labiau susinervina ir prezidentas, nes klausimai galiausiai sugrįžta jam.
„Kol buvo galima žaisti galios žaidimus – kuo silpnesnis premjeras, tuo stipresnis prezidentas, – viskas buvo gerai, ir Prezidentūra už Palucką stojo mūru. Tačiau kai paties prezidento autoritetas kenčia ir keliami klausimai, koks šioje istorijoje Nausėdos vaidmuo, netenkama kantrybės, ir gali kilti minčių ieškoti alternatyvų premjerui“, – teigia I. Kalpokas.
VDU docentas pabrėžia, kad prezidentas itin atlaidus socialdemokratams. „Jei tai būtų konservatorių premjeras, jau po pirmo tyrimo būtų išmušti visi įmanomi saugikliai, o dabar tik po virtinės žurnalistinių tyrimų pasakoma, kad tai nedaro įspūdžio“, – atkreipia dėmesį jis.
A. Lašas: „Galas ne arti, o atėjo“
Kad ministras pirmininkas gali netekti pareigų, įsitikinęs ir A. Lašas – anot jo, pabaiga jau atėjo. „Sakyčiau, kad galas ne arti, o atėjo, tačiau viskas priklauso nuo prezidento ir paties premjero pozicijos. Man jau sunku įsivaizduoti, ko dar reikėtų, kad prezidentas nepriimtų ryžtingo sprendimo ir nenutrauktų šios epopėjos“, – sako jis.
„Galima argumentuoti, kad laukiama tarnybų išvadų, bet tai reiškia, jog tarnybos užtruks, o per šį laikotarpį dar labiau sumažės visuomenės pasitikėjimas premjeru, ir reputacinė žala teks prezidentui. Įmanoma, bet būtų keista, jeigu prezidentas sutiktų kartu skęsti su premjeru, nes istorijų jau yra per daug“, – tvirtina politologas.
Politologas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas. Jono Klėmeno nuotrauka
I. Kalpokas apie galimą atsistatydinimą kalba kiek atsargiau. „Iš nedidelės sumos lažinčiausi, kad premjeras pasitrauks, tačiau viskas šioje situacijoje priklauso nuo didelio kintamųjų skaičiaus. Jeigu tai būtų vienetinis atvejis, tada būtų vieni skaičiavimai, tačiau dabar negalime žinoti, kiek tų skeletų dar yra Palucko spintoje ir kiek kantrybės reikės Prezidentūrai“, – akcentuoja jis.
„Vos ne kiekvieną kartą atsivertęs naujienų portalą gali sužinoti dar ką nors blogo apie ministrą pirmininką, tad labai atsargiai lažinčiausi, kad naujus mokslo metus pradėsime turėdami naują premjerą“, – spėja pašnekovas.
Kaip galimas alternatyvas įvardija M. Sinkevičių, R. Duchnevičių
Nors J. Olekas pirmas viešai pasiskelbė galintis perimti ministro pirmininko kėdę, I. Kalpokas mano, kad jos neatsisakytų ir į pareigas po „čekiukų“ skandalo grįžęs Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
„Olekas tapo pirmuoju savanoriu, tačiau neatmesčiau Sinkevičiaus varianto, nes akivaizdu, kad jis nori grįžti į pozicijas, kuriose buvo prieš čekiukų skandalą, kai buvo filtruojama galimybė jam kandidatuoti į partijos pirmininkus. Sinkevičius yra vienas pirmųjų ant atsarginių suolelio, bet yra ir kitų, dar nespėjusių susikompromituoti, jaunosios kartos socdemų, pavyzdžiui, Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius“, – tvirtina politologas.
Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
„Pagrindinis klausimas – kuri stovykla nusvers. Jei prisiminsime praėjusį Palucko vadovavimą partijai – tada buvo prieita prie išvados „bandėme atsijauninti, nepavyko, todėl grįžtame prie senų, patikrintų politikų“, o konkrečiai – Vilijos Blinkevičiūtės. Nenustebčiau, jeigu ir dabar laivas pasvirtų į priešingą pusę ir vietoj jaunesnių socdemų būtų pasirinktas patikrintas kandidatas, kad ir tas pats Olekas“, – svarsto I. Kalpokas.
A. Lašas dėl M. Sinkevičiaus tapimo premjeru kalba kiek atsargiau. „Žinome Sinkevičiaus istorijų foną, kuris nėra labai teigiamas, o Olekas turi daug politinės patirties, yra buvęs ministru, dirbęs įvairiose institucijose, tad šiuo atveju jis būtų saugesnis variantas užimti premjero postą.
Dabar reikia saugumo ir stabilumo, nes tik pradėjus darbą daryti pokyčius iš principo nėra lengva, o kelti klausimus su nauju kandidatu būtų mirties nuosprendis patiems socdemams, kurie nori išlaikyti reputacijos likučius“, – aiškina politologas.
Klausimai dėl premjero verslų
Trečiadienį visuomenininkas Andrius Tapinas savo tinklaraštyje paskelbė, kad pernai Klaipėdos rajone įsteigta „Dankora“ gavo beveik 173 tūkst. eurų paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamos programos „Leader“. Ji buvo skirta plėsti elektromobilių ir laivų įkrovimo infrastruktūrai Drukių kaime.
Iš pradžių įmonės akcininku buvo Kostas Mikalajūnas, vėliau jis pardavė savo akcijas premjero brolio Dano sutuoktinei Virginijai Paluckienei, dirbančiai Palangos kurorto muziejaus direktore.
2025 m. vasarį „Dankora“ paskelbė perkanti baterijų sistemas su dviem inverteriais. Pirkimą laimėjo vienintelė konkurse dalyvavusi įmonė „Garnis“, kurioje G. Paluckas turi 49 proc. akcijų.
Jau skelbta, kad pernai įsteigta įmonė „Garnis“, kurios likusias akcijas valdo premjero verslo partneris Mindaugas Milašauskas, figūruoja ir anksčiau skelbtame žurnalistiniame tyrime, kuriame žurnalistinių tyrimų centras „Siena“ ir A. Tapino įkurta „Laisvės TV“ atskleidė, jog minima bendrovė G. Paluckui būnant premjeru gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.
Premjeras Gintautas Paluckas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Ministrui pirmininkui ir M. Milašauskui priklauso ir kita panašioje srityje ilgiau veikianti įmonė „Emus“, todėl kelta klausimų, ar paskolos „Garniui“ lėšos nebuvo neteisėtai panaudojamos „Emus“, negalėjusios gauti lengvatinės paskolos iš ILTE dėl per ilgos veiklos trukmės, naudai.
Dėl šios istorijos ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo ruožtu aiškinasi, ar premjeras neturėjo nusišalinti, kai Vyriausybėje buvo priimami su ILTE susiję sprendimai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba atskirame tyrime aiškinasi premjero ryšius su verslininku Darijumi Vilčinsku, aplinkybes G. Paluckui praeitame dešimtmetyje perkant nekilnojamąjį turtą ir plėtojant įmonę „Sagerta“, kurią finansavo D. Vilčinsko atstovaujama bendrovė „Uni Trading“.
Praėjusią savaitę „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ taip pat pranešė, kad atlyginti priteistą 16,5 tūkst. žalą Vilniaus savivaldybei vadinamojoje žiurkių byloje premjeras baigė tik šių metų liepą, pervedęs likusius 4,9 tūkst. eurų.
O „Redakcija“ paviešino istoriją, kad 2009–2014 m. G. Paluckas buvo patekęs į miglotą sklypo Laurų gatvėje, Vilniuje, įsigijimo istoriją. Didžiąja dalimi valstybiniame miške buvo suformuotas penkių arų sklypas ir į jį atkurtos nuosavybės teisės. Paskui sklypą skubiai įsigijo G. Paluckas ir Genovaitė Arlauskienė, jame norėdami vykdyti statybas. Gindami viešąjį interesą, prokurorai per teismą valstybės mišką grąžino valstybei.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Pats G. Paluckas visuomenei kylančius klausimus pavadino tebesitęsiančiomis koordinuotomis oponentų atakomis, kurios nėra pagrįstos faktais, tačiau pasitikėjimą žada tikrintis.
„Norėdamas užtikrinti sklandų tolesnį Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos darbą, esu tvirtai apsisprendęs pasitikrinti politinį pasitikėjimą Lietuvos Respublikos Seime. Neabejoju, kad šis vertinimas prisidės prie tolesnio konstruktyvaus ministrų kabineto darbo“, – Lietuvos socialdemokratų partijos pranešime trečiadienį cituojamas ministras pirmininkas.
„Jau kelis mėnesius matome sutelktą oponentų ataką siekiant destabilizuoti Vyriausybės darbą ir pakeisti esamą valdžią“, – sako G. Paluckas.
Po susitikimo su prezidentu ministras pirmininkas pažadėjo visuomenei išsamiau paaiškinti situaciją ir atsakyti į klausimus.
„Kaip buvo paminėta, tai nutiko man jau einant ministro pirmininko pareigas, todėl būtina pateikti informaciją visuomenei apie visas aplinkybes, kaip buvo gauta parama, kaip buvo perleistos akcijos, ar projektas yra realizuojamas gyvybingas, kaip to projekto įgyvendimo rėmuose atsirado „Garnis“, – kalbėjo G. Paluckas.
Klausimai galiausiai grįžta prezidentui
Kad galėtų perimti ministro pirmininko kėdę, jau spėjo pareikšti Seimo pirmasis vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas. Vis dėlto jis teigė, kad socialdemokratai dar spręs, kaip atkurti pasitikėjimą valdžia, ir lauks tarnybų tyrimų dėl premjero išvadų.
„Jeigu būtų toks prezidento, politinės bendruomenės pasitikėjimas, tai reikėtų tą pareigą atlikti. Manau, esu pasiruošęs savo gyvenimiška, politinio darbo patirtimi, <...> bet pirma pamėginkime išsispręsti problemas, kurios čia dabar iškilusios“, – Žinių radijui trečiadienį sakė politikas.
Pasak I. Kalpoko, kantrybė dėl premjero pradeda trūkinėti ir partijos senbuviams.
„Na o Olekas užuodė paskutinę galimybę politinėje savo karjeroje pretenduoti į aukščiausią poziciją. Jei alternatyvus galios centras stiprės, o visos neskaidrios istorijos nesibaigs, galiausiai svarstyklės turės persisverti“, – tikina politologas.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka
„Klausimas, kiek turi galios tie socdemai, kurie pradeda kalbėti, kad jau laikas ieškoti kitų kandidatų, – vis dėlto senasis klanas buvo patrauktas nuo valdžios. Žiūrime serialą, kuriame kasdien parodoma premjerui nepalanki serija, todėl dabartinė partijos strategija pasislėpti neveiks amžinai. Tikrai atsiras nuovargis ir svarstymai, kiek dar galima, ir būtent tai prives prie pokyčių“, – tvirtina jis.
Pasak pašnekovo, dėl šios situacijos vis labiau susinervina ir prezidentas, nes klausimai galiausiai sugrįžta jam.
„Kol buvo galima žaisti galios žaidimus – kuo silpnesnis premjeras, tuo stipresnis prezidentas, – viskas buvo gerai, ir Prezidentūra už Palucką stojo mūru. Tačiau kai paties prezidento autoritetas kenčia ir keliami klausimai, koks šioje istorijoje Nausėdos vaidmuo, netenkama kantrybės, ir gali kilti minčių ieškoti alternatyvų premjerui“, – teigia I. Kalpokas.
VDU docentas pabrėžia, kad prezidentas itin atlaidus socialdemokratams. „Jei tai būtų konservatorių premjeras, jau po pirmo tyrimo būtų išmušti visi įmanomi saugikliai, o dabar tik po virtinės žurnalistinių tyrimų pasakoma, kad tai nedaro įspūdžio“, – atkreipia dėmesį jis.
A. Lašas: „Galas ne arti, o atėjo“
Kad ministras pirmininkas gali netekti pareigų, įsitikinęs ir A. Lašas – anot jo, pabaiga jau atėjo. „Sakyčiau, kad galas ne arti, o atėjo, tačiau viskas priklauso nuo prezidento ir paties premjero pozicijos. Man jau sunku įsivaizduoti, ko dar reikėtų, kad prezidentas nepriimtų ryžtingo sprendimo ir nenutrauktų šios epopėjos“, – sako jis.
„Galima argumentuoti, kad laukiama tarnybų išvadų, bet tai reiškia, jog tarnybos užtruks, o per šį laikotarpį dar labiau sumažės visuomenės pasitikėjimas premjeru, ir reputacinė žala teks prezidentui. Įmanoma, bet būtų keista, jeigu prezidentas sutiktų kartu skęsti su premjeru, nes istorijų jau yra per daug“, – tvirtina politologas.
Politologas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas. Jono Klėmeno nuotrauka
I. Kalpokas apie galimą atsistatydinimą kalba kiek atsargiau. „Iš nedidelės sumos lažinčiausi, kad premjeras pasitrauks, tačiau viskas šioje situacijoje priklauso nuo didelio kintamųjų skaičiaus. Jeigu tai būtų vienetinis atvejis, tada būtų vieni skaičiavimai, tačiau dabar negalime žinoti, kiek tų skeletų dar yra Palucko spintoje ir kiek kantrybės reikės Prezidentūrai“, – akcentuoja jis.
„Vos ne kiekvieną kartą atsivertęs naujienų portalą gali sužinoti dar ką nors blogo apie ministrą pirmininką, tad labai atsargiai lažinčiausi, kad naujus mokslo metus pradėsime turėdami naują premjerą“, – spėja pašnekovas.
Kaip galimas alternatyvas įvardija M. Sinkevičių, R. Duchnevičių
Nors J. Olekas pirmas viešai pasiskelbė galintis perimti ministro pirmininko kėdę, I. Kalpokas mano, kad jos neatsisakytų ir į pareigas po „čekiukų“ skandalo grįžęs Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
„Olekas tapo pirmuoju savanoriu, tačiau neatmesčiau Sinkevičiaus varianto, nes akivaizdu, kad jis nori grįžti į pozicijas, kuriose buvo prieš čekiukų skandalą, kai buvo filtruojama galimybė jam kandidatuoti į partijos pirmininkus. Sinkevičius yra vienas pirmųjų ant atsarginių suolelio, bet yra ir kitų, dar nespėjusių susikompromituoti, jaunosios kartos socdemų, pavyzdžiui, Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius“, – tvirtina politologas.
Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
„Pagrindinis klausimas – kuri stovykla nusvers. Jei prisiminsime praėjusį Palucko vadovavimą partijai – tada buvo prieita prie išvados „bandėme atsijauninti, nepavyko, todėl grįžtame prie senų, patikrintų politikų“, o konkrečiai – Vilijos Blinkevičiūtės. Nenustebčiau, jeigu ir dabar laivas pasvirtų į priešingą pusę ir vietoj jaunesnių socdemų būtų pasirinktas patikrintas kandidatas, kad ir tas pats Olekas“, – svarsto I. Kalpokas.
A. Lašas dėl M. Sinkevičiaus tapimo premjeru kalba kiek atsargiau. „Žinome Sinkevičiaus istorijų foną, kuris nėra labai teigiamas, o Olekas turi daug politinės patirties, yra buvęs ministru, dirbęs įvairiose institucijose, tad šiuo atveju jis būtų saugesnis variantas užimti premjero postą.
Dabar reikia saugumo ir stabilumo, nes tik pradėjus darbą daryti pokyčius iš principo nėra lengva, o kelti klausimus su nauju kandidatu būtų mirties nuosprendis patiems socdemams, kurie nori išlaikyti reputacijos likučius“, – aiškina politologas.
Klausimai dėl premjero verslų
Trečiadienį visuomenininkas Andrius Tapinas savo tinklaraštyje paskelbė, kad pernai Klaipėdos rajone įsteigta „Dankora“ gavo beveik 173 tūkst. eurų paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamos programos „Leader“. Ji buvo skirta plėsti elektromobilių ir laivų įkrovimo infrastruktūrai Drukių kaime.
Iš pradžių įmonės akcininku buvo Kostas Mikalajūnas, vėliau jis pardavė savo akcijas premjero brolio Dano sutuoktinei Virginijai Paluckienei, dirbančiai Palangos kurorto muziejaus direktore.
2025 m. vasarį „Dankora“ paskelbė perkanti baterijų sistemas su dviem inverteriais. Pirkimą laimėjo vienintelė konkurse dalyvavusi įmonė „Garnis“, kurioje G. Paluckas turi 49 proc. akcijų.
Jau skelbta, kad pernai įsteigta įmonė „Garnis“, kurios likusias akcijas valdo premjero verslo partneris Mindaugas Milašauskas, figūruoja ir anksčiau skelbtame žurnalistiniame tyrime, kuriame žurnalistinių tyrimų centras „Siena“ ir A. Tapino įkurta „Laisvės TV“ atskleidė, jog minima bendrovė G. Paluckui būnant premjeru gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.
Premjeras Gintautas Paluckas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Ministrui pirmininkui ir M. Milašauskui priklauso ir kita panašioje srityje ilgiau veikianti įmonė „Emus“, todėl kelta klausimų, ar paskolos „Garniui“ lėšos nebuvo neteisėtai panaudojamos „Emus“, negalėjusios gauti lengvatinės paskolos iš ILTE dėl per ilgos veiklos trukmės, naudai.
Dėl šios istorijos ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo ruožtu aiškinasi, ar premjeras neturėjo nusišalinti, kai Vyriausybėje buvo priimami su ILTE susiję sprendimai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba atskirame tyrime aiškinasi premjero ryšius su verslininku Darijumi Vilčinsku, aplinkybes G. Paluckui praeitame dešimtmetyje perkant nekilnojamąjį turtą ir plėtojant įmonę „Sagerta“, kurią finansavo D. Vilčinsko atstovaujama bendrovė „Uni Trading“.
Praėjusią savaitę „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ taip pat pranešė, kad atlyginti priteistą 16,5 tūkst. žalą Vilniaus savivaldybei vadinamojoje žiurkių byloje premjeras baigė tik šių metų liepą, pervedęs likusius 4,9 tūkst. eurų.
O „Redakcija“ paviešino istoriją, kad 2009–2014 m. G. Paluckas buvo patekęs į miglotą sklypo Laurų gatvėje, Vilniuje, įsigijimo istoriją. Didžiąja dalimi valstybiniame miške buvo suformuotas penkių arų sklypas ir į jį atkurtos nuosavybės teisės. Paskui sklypą skubiai įsigijo G. Paluckas ir Genovaitė Arlauskienė, jame norėdami vykdyti statybas. Gindami viešąjį interesą, prokurorai per teismą valstybės mišką grąžino valstybei.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
