Švietimo ministerijos sprendimo pridėti papildomus balus prie egzaminų rezultatų pasekmės: kaip atkurti teisingumą?

Todėl šių metų abiturientų stojamieji balai yra kur kas aukštesni nei anksčiau įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą. Galimybės įstoti į universitetus – taip pat nelygios. Papildomų taškų negavo ir tarptautinio bakalaureato bei užsienyje vidurinį išsilavinimą įgiję moksleiviai, dėl to jie taip pat kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM). Siūlymas atkurti teisingumą Siekdama atkurti teisingumą aukščiausius valstybinių brandos egzaminų rezultatus pasiekusiems abiturientams, ŠMSM siūlo taikyti korekcijas: skaičiuojant dvyliktokų konkursinius balus stojant į valstybės finansuojamas studijų programas – daliai jų pridėti papildomų balų. Kaip informavo ministerija, abiturientams, kurie per egzaminus surinko po 95-is ir daugiau taškų, papildomų balų vertinimo komitetai nepridėjo – t. y. visi šie dvyliktokai gavo šimtukus. Siūloma, kad šiems moksleiviams stojant į aukštąsias mokyklas ir vertinant konkretaus egzamino reikšmę konkursinio balo sandaroje būtų pridedama dešimt balų. „Tokia pati korekcija būtų taikoma įgijusiesiems vidurinį išsilavinimą pagal tarptautinio bakalaureato programas, užsienyje arba pagal užsienio šalių ugdymo programas ir išlaikiusiesiems tarptautinius užsienio kalbų egzaminus“, – skelbia ŠMSM. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka Abiturientai, per egzaminus surinkę nuo 86 iki 94 taškų, taip pat buvo įvertinti šimtu balų – tačiau jiems buvo pridėtas nevienodas papildomas taškų skaičius. Todėl, ministerijos teigimu, visų jų egzaminų įvertinimai bus diferencijuojami taikant formulę – prie jų gauto rezultato pridedant nepridėtus papildomus taškus. Vis dėlto planuojamos korekcijos nepalies abiturientų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė ir surinko iki 85-ių taškų. Be to, pakeitimai nebus taikomi lietuvių kalbos ir literatūros bei gimtosios kalbos egzaminų rezultatams perskaičiuoti. ŠMSM tvirtina, kad siūlomas sprendimas nekoreguotų brandos atestato rezultatų ir neturėtų įtakos sprendžiant, ar dvyliktokai atitinka minimalius reikalavimus stoti į aukštąją mokyklą – pokyčiai turėtų poveikį tik konkursinio balo skaičiavimo etape. Buvęs švietimo ministras G. Jakštas – apie pasekmes ir galimus sprendimo būdus „Atkreipiau dėmesį į vidutinius egzaminų balus – kaip jie šiemet skiriasi laikant skirtingus egzaminus, lyginant su praėjusiais ir 2023 metais. Pavyzdžiui, informatikos egzamino vidutinis balas šiemet – 70 proc., o 2024 m. jis buvo 34, 2023 m. – 33 procentai. Tai reiškia, kad balas daugiau nei dukart padidėjo. Ir čia ne vienintelis toks atvejis. Mažiausias augimas, kiek pastebėjau, buvo anglų kalbos egzamino – tik devyniais taškais. Tai rodo, kad ir be pridėtų papildomų balų šiemet rezultatai yra geresni. Suprantama – struktūra pasikeitė, tarpinių atsiskaitymų sistema veikia, už kažką atsiskaityta iš anksto – tai savaime galėjo pakelti rezultatus. Bet pridėjus dar dešimt balų situacija, sakyčiau, tampa labai bloga“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja buvęs švietimo, sporto ir mokslo ministras GINTAUTAS JAKŠTAS. Pasak jo, yra ne viena neigiama balų pridėjimo pasekmė. „Pirma – nuskriaudžiami geriausieji. Tie, kurie patys surinko šimtą balų, dabar atsiduria vienoje eilėje su tais, kurie surinko 90 balų, bet išsilygino su pirmaisiais dėl pridėtų taškų. Tokių mokinių pastangos nuvertinamos. Dabar, kai ką nors paskelbiu socialiniuose tinkluose, man parašo atsitiktiniai abiturientai – vieni pasakoja, kad gavo šimtuką, bet jau nebegaus savivaldybės premijos, nes ji duodama tik už du šimtukus ar daugiau. O tas, kuris gavo du kartus po 90 balų (bet pridėjus papildomų taškų tapo šimtukininku), premiją gauna“, – abiturientų nuoskaudas vardija G. Jakštas. Buvęs švietimo, sporto ir mokslo ministras Gintautas Jakštas. Vilniaus universiteto nuotrauka Buvęs švietimo, sporto ir mokslo ministras sako, kad šimtukininkai nuskriaudžiami įvairiomis prasmėmis. „Šiandien vienas parašė: „Būčiau gavęs 59-is iš matematikos, bet pridėjo dešimt – vadinasi, 69, išlaikyta.“ Tačiau pabrėžė: „Turėjau metinį penketą, nemokėjau gerai matematikos, prieš egzaminą daug mokiausi, stengiausi, ir dabar atrodo, kad išlaikiau ne dėl to, kad išmokau, o dėl to, kad kažkas pridėjo balų.“ Tokie mokiniai jaučiasi nuvertinti ir net nuskriausti“, – įsitikinęs G. Jakštas. Jo nuomone, taip pat iškyla teisingumo tarp abiturientų kartų problema. „Kai kurie šios kartos mokiniai padarys pertrauką, stos studijuoti kitais metais ar dar vėliau. Tai reiškia, kad šiųmetis neteisingumas neišsisems – jis tęsis keletą metų. Neaišku, kaip bus su kitomis laidomis, kaip tų abiturientų egzaminai atrodys. Situacija dabar tokia, kai teisingumas tarp kartų yra išbalansuotas“, – tikina buvęs ministras. G. Jakšto teigimu, taip pat išsikreipia konkurencija: „Tie, kurie nesiekė egzamino išlaikymo minimumo, bet jį išlaikė dėl pridėtų balų, dabar prilyginami tiems, kurie būtų išlaikę egzaminą ir be tų balų. Konkursinis balas skaičiuojamas pagal keturis brandos egzaminus – jei žmogus gerai mokėjo tris dalykus, bet vieno egzamino neišlaikė, tai galėjo būti jo strategija. O kitas, viską mokėjęs vidutiniškai, gavęs papildomų taškų išlaikė visus egzaminus.“ Anot buvusio švietimo ministro, taip pat krenta pasitikėjimas sistema, nes egzaminų rezultatai turi būti objektyvūs. Tokie sprendimai – pridedant papildomų balų – kuria nelygybės precedentą. „Dar viena pasekmė – iškreiptas tarptautinis palyginimas. Mūsų abiturientų priėmimas į užsienio aukštąsias mokyklas gali komplikuotis. Jau dabar kai kurios šalys Lietuvoje gautą šimtuką prilygina 90-iai balų savo sistemoje. Gali būti, kad mūsų šimtukas bus prilyginamas 80-iai balų ir mokiniai į užsienio aukštąsias mokyklas tiesiog neįstos. Kai moksleiviai iš kitų švietimo sistemų, pavyzdžiui, iš tarptautinio bakalaureato, stoja studijuoti pas mus, jų balai konvertuojami pagal aiškią sistemą. Tos sistemos niekas nekeitė. Tokiems moksleiviams nepridėta dešimt balų“, – lygina G. Jakštas. Išeitys, specialisto teigimu, yra kelios, pavyzdžiui, grąžinti tikruosius balus: „Tai atkurtų sąžiningumą. Bet tada dalis abiturientų, kuriems buvo paskelbta, kad išlaikė egzaminus, juos liktų neišlaikę. Balai sumažėja beveik visiems. Skandalas – garantuotas. Toks sprendimas – labai sudėtingas, bet iš esmės vienintelis, galintis atkurti teisingumą. Tikėtina, kad dabartinė švietimo komanda tokiu atveju nebegalėtų tęsti darbo.“ Pasak G. Jakšto, galima bandyti normalizuoti stojimo į aukštąsias mokyklas balus pagal mokinių laidą. „Tokiu atveju reikėtų skaičiuojant konkursinį balą koreguoti išpūstą šios moksleivių laidos konkurencingumą. Bet tada nukentėtų tikrieji šimtukininkai, nes jiems taip pat sumažėtų balai.
Be to, tokio sprendimo net negalima priimti – pagal teisės aktus konkursinio balo skaičiavimo taisykles galima keisti likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki stojimo į aukštąsias mokyklas. Vadinasi, toks sprendimas būtų ne tik neteisingas, bet ir neteisėtas. Viena klaida būtų taisoma kita klaida“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ nurodo jis. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka Buvęs švietimo ministras teigia, kad vienas iš būdų taisyti padėtį taip pat galėtų būti konkurencinio pranašumo tikriesiems šimtukininkams suteikimas, tačiau iš atestatų neįmanoma pasakyti, kuris šimtukas yra tikrasis, o kuris – ne. Dar vienas variantas, G. Jakšto tikinimu – nedaryti nieko. „Galima apsimesti, kad klaidos nepadaryta. Laikytis savo, kaltinti buvusią valdžią, aplinką, orą ar dar ką nors ir sakyti, kad tai buvo geriausias įmanomas sprendimas. Iš esmės tai būtų mažesnė blogybė nei antras ar trečias variantas, nes bent jau nebūtų įvedamos naujos klaidos. Tačiau tada lieka visi tie penki neteisingumai“, – tvirtina jis. R. Komičius: priėmimo sistema nėra pasiruošusi užtikrinti visų mokinių lygybės  Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, ISM Švietimo lyderystės programos vadovas RYTIS KOMIČIUS dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia, kad sprendimas prie egzaminų rezultatų pridėti papildomų balų buvo vertybiškai labai sunkus. „Manau, tai buvo bandymas išsisukti iš sudėtingos situacijos, vengiant galimų neigiamų vertinimų. Tačiau jų vis tiek sulaukta, tiesa? Vienus šis sprendimas gelbsti, o kitus – baudžia. Tokia mano pozicija. Toks sprendimas iškreipia švietimo sistemos esmę. Juk siekiame skatinti mokinius stengtis, parodyti, ką jie moka geriausiai. O dabar nebėra aišku, kurie mokiniai iš tikrųjų yra geriausi, o kurie – kaip patys abiturientai sako – pritempti. Jie patys mato, kad kai kurie šimtukai nebėra tikrieji šimtukai“, – tikina R. Komičius. Gimnazijos direktorius pažymi, kad reikėtų kalbėti apie tai, jog dabar stojant į universitetus tarp kartų sudaromos nelygios galimybės, ir labiausiai tai, anot jo, išryškėja lyginant šių metų abiturientų egzaminų rezultatus su praėjusių ar dar ankstesnių metų mokinių, kurie taip pat gavo šimtukus, arba tarptautinio bakalaureato programos mokinių balais. „Tokiems mokiniams tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje sistemoje nebuvo pridėta jokių papildomų balų, todėl būtent jie šioje situacijoje labiausiai nukenčia. Šis sprendimas iškreipia visą stojimo į aukštąsias mokyklas vaizdą“, – įsitikinęs R. Komičius. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, ISM Švietimo lyderystės programos vadovas Rytis Komičius. ISM nuotrauka Anot Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus, ypač problemiška padėtis yra dėl populiarių studijų programų – tų, į kurias stojant vyksta didžiausi konkursai. „Kalbant apie patį sprendimą pridėti balų – nuoširdžiai manau, kad dėl to kyla daug sudėtingumų. Žinau, kad tiek mokinių savivalda, tiek Tarptautinio bakalaureato mokyklų asociacija kreipėsi į ministeriją dėl balų koregavimo, bet kol kas jokio sprendimo nėra“, – teigia R. Komičius. Jis svarsto, kad pagrindinis trukdis, norint kompensuoti balus anksčiau baigusiems ar tarptautinio bakalaureato mokiniams, būtų pati LAMA BPO sistema, nes rezultatai sistemoje suvedami automatiškai iš mokinių registro. „Jei sprendimai būtų buvę priimti anksčiau, galbūt būtų buvę galima koreguoti 2024 metų abiturientų balų konvertavimą ir jiems priskirti kokį nors kompensacinį koeficientą. Juk tų mokinių egzaminai buvo kitokie nei šiemet. Gal būtų buvę įmanoma leisti perlaikyti egzaminą ir taip gauti tuos pačius papildomus dešimt balų“, – sako R. Komičius. Pasak jo, galbūt universitetai, norėdami bent iš dalies kompensuoti šią nelygybę, galėtų skirti papildomą balą tiems, kurie pernai gavo šimtukus ar labai aukštus balus arba mokėsi tarptautinio bakalaureato programoje. R. Komičiaus tikinimu, ŠMSM sprendimas buvo labai skubotas, o universitetų studijų priėmimo sistema nėra pasiruošusi užtikrinti lygybės tarp visų mokinių, kurie pretenduoja šiemet stoti į tas pačias studijų programas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka „Juk universitetai neįgyvendina priėmimo individualiai – visa sistema yra centralizuota, jie vis tiek susikomplektuos studentų grupes. Tačiau esminis klausimas – vertybinis: kas yra teisinga, o kas ne? Ar tikrai atsirinksime pačius stipriausius į tas specialybes, kuriose reikalingos konkrečios kompetencijos? Tarkime, medicina – į ją stojant svarbūs labai geri matematikos, biologijos, chemijos egzaminų rezultatai. Bet ar tikrai šių metų šimtukininkai yra tie patys stipriausi kandidatai? Gal geresni būtų tie, kurie gavo šimtuką be papildomų balų? Nors, žinoma, egzaminas nėra vienintelis kriterijus“, – kelia klausimus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius R. Komičius. G. Sarafinas: čiuožiame žemyn visomis prasmėmis ir sėdime apačioje „Mūsų valstybė švietimą griovė nuosekliai daugybę metų ir atidarė tiek Pandoros skrynių, kad dabar vis atsiduriame naujame akligatvyje ir tenka griebtis desperatiškų išeičių“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia švietimo ekspertas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius GINTARAS SARAFINAS. Anot jo, šių metų dvyliktokams besimokant keitėsi labai daug visko – įvestas naujas egzamino būdas, ištemptas per dvejus metus, naujos ugdymo programos, mokymasis be vadovėlių, pakelta normalios sistemos, o ir egzamino išlaikymo kartelė. „Kai mūsų švietimo strategai pamatė tikruosius egzaminų rezultatus – išsigando, nes 7400 jaunuolių, turėdami juos tokius, būtų negalėję stoti į aukštąsias mokyklas. Tai būtų drastiška – tiek jiems, tiek jų šeimoms, tiek pačioms aukštosioms mokykloms. Ieškant desperatiškų išeičių, buvo pridėti tie dešimt balų. Prastas sprendimas? Taip. Bet padėtį jis koreguoja – galinčiųjų įstoti padaugėja“, – svarsto G. Sarafinas. Švietimo ekspertas nurodo, kad pasirinktas būdas ydingas, bet geresnis nei joks. „Pasiekėme tokią būklę, kai turime rinktis tarp blogo ir blogesnio sprendimo. Šiemet pasirinkome blogą. Bet ateityje, kitais metais rinksimės jau tarp blogesnio ir blogiausio. Mes tiek viską sujaukėme, kad atskirų metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai tapo nebepalyginami. Egzaminai prarado savo misiją, jie išsikraipė – nebeaišku, ką rodo: kažkokius pripaišymus, vertinimus, bet tai neturi nieko bendro su tuo, kam egzaminai sukurti“, ­– tvirtina jis. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius, švietimo ekspertas Gintaras Sarafinas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka G. Sarafino teigimu, šiais metais stojančiųjų į aukštąsias mokyklas bus nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio daugiau nei pernai. Tuo patenkinti ir universitetai, ir kolegijos. Nepatenkinta valstybė. „Kitais metais ministerija vėl turės ieškoti išeičių, kad stodami į aukštąsias nenukentėtų kitos kartos abiturientai. Visą savaitę aukštosios mokyklos sėdi, svarsto, nagrinėja, ieško indeksavimo būdų, kaip padaryti, kad šiemet stodami į aukštąsias nenukentėtų ankstesniais metais egzaminus laikę abiturientai. Sprendimų dar nėra, bet jų ieškoma“, – apie išeičių, kaip padaryti, kad po ŠMSM sprendimo liktų kuo mažiau nukentėjusių mokinių, būtinybę aiškina švietimo ekspertas. Pasak G. Sarafino, stojamųjų balų lyginti negalima, todėl skirtingų laidų abiturientams reikėtų sukurti skirtingas stojimo salygas, kad nenukentėtų vidurinį išsilavinimą įgijusieji anksčiau. „Kai visa šita sujaukta sistema buvo kurta, niekas nei klausė patarimų, nei pripažino, kad daro nesąmones. Dabar tie kūrėjai sėdi užkrosny – jų nei matyti, nei girdėti. Mane tai glumina. Sukūrė nesąmonę ir dabar tyli. O mes – mokiniai, tėvai, mokytojai, mokyklos – turime semti viso to pasekmes ir kažkaip bandyti išsisukti. Dar dvejus trejus metus užtruks, kol viską sutvarkysime. Tai ne pabaiga. Kiekvienais metais vis stebimės – turbūt jau nebeliko Lietuvoje žmogaus, kuris sakytų, kad mūsų švietimo sistema yra pažangi ar pasigerėtina. Čiuožiame žemyn visomis prasmėmis ir sėdime apačioje“, – kritikos negaili G. Sarafinas. Prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas šiais metais vyksta iki rugpjūčio 6 d. Kvietimas studijuoti skelbiamas rugpjūčio 11 d. iki 12 val. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama