Naujos Mišios Romos Mišiole: kūrinija laukia žmogaus gailestingumo
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Šis žingsnis nėra tik liturginis formalumas – tai ženklas, kad Katalikų Bažnyčia įsitraukia į globalų rūpinimąsi ekologine pusiausvyra ir kviečia tikinčiuosius atsakingai žvelgti į asmeninį ryšį su kūrinija. Bažnyčia primena, kad žmogus ne tik gyvena Dievo sukurtoje gamtoje, bet ir turi pareigą ją saugoti, išlaikyti jos darną bei gyvybę.
Mišių už kūriniją įtraukimas į Romos Mišiolą yra tarsi liturginis atsakas į šiuolaikinės visuomenės ekologinius iššūkius – kvietimas melstis, susimąstyti ir veikti.
Žmogaus įtaka kūrinijos balansui
Iki šiol Romos Mišiole buvo 49 specialios šv. Mišios. 20 iš jų susijusios su Bažnyčios gyvenimu, 17 – su visuomenės reikalais, o 12 – skirtos įvairioms kitoms progoms. Mišiolo papildymas Mišiomis už kūriniją siunčia tam tikrą žinią pasauliui.
„Tai neabejotinai parodo Bažnyčios dėmesį ekologinei problemai. Ekologija nėra svetima krikščioniškai moralei ir teologijai. Naujų Mišių įtraukimas į Romos Mišiolą nėra labai dažna praktika. Votyvos, arba proginių Mišių, skaičius yra gana apibrėžtas, ir Mišiolas yra tarsi baigtinis kūrinys. Tačiau būna atvejų, kai jis papildomas. Taigi, Mišių už kūriniją įtraukimą galime vadinti tam tikru įvykiu“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškina Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui VYTAUTAS ALIŠAUSKAS.
Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui Vytautas Ališauskas. Gedimino Bartuškos / ELTA nuotrauka
Įvairių ekologinių krizių akivaizdoje Bažnyčia reiškia susirūpinimą. Apaštalo Pauliaus laiške romiečiams rašoma, kad visa kūrinija tebedūsauja laukdama Dievo vaikų apreiškimo (plg. Rom 8, 22). Tarsi tikėtųsi, kol žmogus taps gailestingas.
„Apaštalas Paulius suvokė pavojų, kad kūrinija gali būti žmogaus išderinta. Kiekviena epocha turi savų iššūkių. Šiuolaikine technika gamta nuodijama, naikinami miškai, kurie yra daugelio rūšių namai. Dievo kūriniai, kurie neranda prieglobsčio, išnyksta. Viskas gamtoje susiję – sugriovę vieną, sunaikiname kitą“, – kalba Babriškių šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas PRANCIŠKUS ČIVILIS.
Tik tas, kuris sugriovė gamtos pusiausvyrą, gali ją atkurti. Todėl Bažnyčios dėmesys ekologinėms problemoms rodo žmonijos vaidmens gamtoje svarbą.
„Popiežius Leonas XIV atkreipia dėmesį, kad kūrinija šiandien yra itin svarbi. Žmogaus meilė yra priemonė vėl suderinti gamtą. Mylėdami paukščius, gyvūnus, negriaudami jų namų, mes grąžiname gamtai harmoniją. Tada visa kūrinija skamba taip, kaip ir buvo sukurta skambėti. Juk net nuostabus Stradivarijaus smuikas išderintas rėš ausį. Manau, kad labai laiku Leonas XIV kviečia atkreipti dėmesį į kūriniją, nes šiais laikais puikybė dažnai būna prioritetas“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako kunigas P. Čivilis.
Babariškių šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas Pranciškus Čivilis. Brolių Černiauskų nuotrauka
Laudato sì’ nėra Pranciškaus sugalvota naujiena
Pasak V. Ališausko, Mišios už kūriniją atitinka tradicinę proginių Mišių formą. Yra parengti liturginiai tekstai lotynų kalba ir nurodyti atitinkami skaitiniai. Vyskupų konferencija vėliau išvers lotyniškus tekstus į lietuvių kalbą. Mišios už kūriniją aukojamos ne tik už gamtą, bet ir už tuos, kurie dirba ekologijos srityje ir įsipareigoja kūriniją išsaugoti ir puoselėti.
Anot V. Ališausko, Mišios už kūriniją rodo Bažnyčios solidarumą su geros valios žmonėmis, kurie atsideda šiam darbui.
Profesorius sako, kad Laudato sì’ enciklika, raginanti žmoniją rūpintis žeme kaip visų namais, nėra Pranciškaus sugalvota naujiena – dėmesys ekologinei problemai atkreiptas jau popiežiaus Benedikto XVI laikais. Tada pontifikas pabrėžė, kad ekologija yra ne tik politinis ar techninis klausimas, bet ir moralinė bei dvasinė pareiga.
„Pranciškus pratęsė šias idėjas, ir dabar tai daro popiežius Leonas XIV. Mišios už kūriniją paskelbtos jau jo vardu. Aiškiai matome Bažnyčios dėmesio šiai problemai tęstinumą. Ekologijos akcentų galėtume rasti ir Jono Pauliaus II mokyme, o bendrą kryptį galime įžvelgti ir II Vatikano susirinkimo aptarimuose. Tačiau tuo metu ekologijos problema dar nebuvo tiek iškelta į kasdienio mąstymo erdves“, – aiškina V. Ališauskas.
Skulptūra, vaizduojanti šv. Pranciškų Asyžietį. Pexels.com nuotrauka
Popiežius Leonas XIV jau aukojo Mišias už kūriniją naudodamasis neseniai į Mišiolą įrašytais Mišių už rūpinimąsi kūrinija tekstais. Šios Mišios galės būti aukojamos ir Kūrinijos dieną, ir kitomis progomis.
„Mišios už kūriniją gali būti aukojamos vykstant katalikiškiems su ekologija susijusiems įvykiams, pavyzdžiui, kongresams. Nesvarbu, susirenkama vietiniu, Vatikano ar pasauliniu lygiu. Šios Mišios, kaip ir visos proginės, gali būti pritaikomos susijusiam įvykiui. Tai gražus būdas malda jungtis prie ekologinio rūpesčio. Krikščionys tiki maldos prasmingumu. Tokios Mišios yra krikščioniškas bendruomenės susibūrimo akcentas“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškina V. Ališauskas.
„Gyvūnai yra tarsi Dievo akys“
Kunigas P. Čivilis kalba, kad Pranciškus Asyžietis turbūt pirmasis po tūkstančio krikščionybės metų subalansavo pavargusį ir išsiderinusį pasaulį. Nuo jo prasidėjo atgimimas ir pagarba kūrinijai. Anot kunigo, dažnai pagarbos gamtai nelieka, jei žmogus vadovaujasi puikybe ir yra įsitikinęs esantis aukščiau visko ir galintis daryti, ką tik panorėjęs. Apaštalas Paulius rašė, kad žmogui viskas leistina, bet ne viskas jam naudinga (plg. Kor 10, 23).
Dvasininkas teigia, kad, norint iš veiksmo gauti prasmę ir naudą, prieš jį darant reikia pasitarti su Dievu. Savavaliaudami, elgdamiesi savanaudiškai ir paisydami tik savęs nieko gero nepasieksime. Kunigas pataria, kad melsdamiesi turėtume prašyti Viešpaties pagalbos priimti teisingus sprendimus su meile.
Babriškių šv. arkangelo Mykolo parapijoje kun. Pranciškus Čivilis yra priglaudęs apie šimtą gyvūnų. Varėnos savivaldybės nuotrauka
„Savo gyvenime vadovaujuosi Jėzaus žodžiais: „Ateinančio pas mane aš neatstumsiu“ (Jn 6, 37). Negalima nieko atstumti – nei skruzdėlytės, nei žmogaus. Taip, kartais mes padarome nuostolių ir netyčia užlipame ant mažesnių už save būtybių, tačiau jokiu būdu negalime tyčia žaloti. Visiems vietos žemėje užtenka.
Pats esu priglaudęs daug šunelių ir katinėlių. Turiu apie šimtą gyvūnų. Visi jie yra pamestinukai. Jų neveisiu, jie yra sterilizuoti. Neseniai priglaudžiau dar vieną šunelį, kurio šeimininkė mirė. Kaimynai atsisakė jį priglobti, todėl šuo blaškėsi apylinkėse. Jau buvo siūlymų gyvūną užmigdyti, tačiau veterinaras atsisakė, nes šunelis – visiškai sveikas. Taigi, jis atsidūrė pas mane“, – apie savo globojamus Dievo kūrinius kalba kunigas P. Čivilis.
Pasak jo, augintiniai džiaugiasi, ilgisi ir verkia. Jie yra tarsi išbandymas žmogui – kaip pasielgsi su gyvūnu, taip gyvenimas elgsis su tavimi, įsitikinęs dvasininkas.
„Dažnai sakau, kad gyvūnai yra tarsi Dievo akys. Jeigu pagailėsi Dievo kūrinėliui kąsnelio, gali visą gyvenimą pats likti alkanas. Kuo toliau su gyvūnais gyvenu, tuo labiau suprantu, kad jie yra mūsų mokytojai. Jų niekas neapgaus, jie iki mirties liks ištikimi. Būna, kad žmonės net nuspiria gyvūnus, bet jie vis tiek ištikimai grįžta pas šeimininką. Tai sunku suprasti pagadintame žmogiškame mūsų būvyje“, – apgailestauja kunigas P. Čivilis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui Vytautas Ališauskas. Gedimino Bartuškos / ELTA nuotrauka
Įvairių ekologinių krizių akivaizdoje Bažnyčia reiškia susirūpinimą. Apaštalo Pauliaus laiške romiečiams rašoma, kad visa kūrinija tebedūsauja laukdama Dievo vaikų apreiškimo (plg. Rom 8, 22). Tarsi tikėtųsi, kol žmogus taps gailestingas.
„Apaštalas Paulius suvokė pavojų, kad kūrinija gali būti žmogaus išderinta. Kiekviena epocha turi savų iššūkių. Šiuolaikine technika gamta nuodijama, naikinami miškai, kurie yra daugelio rūšių namai. Dievo kūriniai, kurie neranda prieglobsčio, išnyksta. Viskas gamtoje susiję – sugriovę vieną, sunaikiname kitą“, – kalba Babriškių šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas PRANCIŠKUS ČIVILIS.
Tik tas, kuris sugriovė gamtos pusiausvyrą, gali ją atkurti. Todėl Bažnyčios dėmesys ekologinėms problemoms rodo žmonijos vaidmens gamtoje svarbą.
„Popiežius Leonas XIV atkreipia dėmesį, kad kūrinija šiandien yra itin svarbi. Žmogaus meilė yra priemonė vėl suderinti gamtą. Mylėdami paukščius, gyvūnus, negriaudami jų namų, mes grąžiname gamtai harmoniją. Tada visa kūrinija skamba taip, kaip ir buvo sukurta skambėti. Juk net nuostabus Stradivarijaus smuikas išderintas rėš ausį. Manau, kad labai laiku Leonas XIV kviečia atkreipti dėmesį į kūriniją, nes šiais laikais puikybė dažnai būna prioritetas“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako kunigas P. Čivilis.
Babariškių šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas Pranciškus Čivilis. Brolių Černiauskų nuotrauka
Laudato sì’ nėra Pranciškaus sugalvota naujiena
Pasak V. Ališausko, Mišios už kūriniją atitinka tradicinę proginių Mišių formą. Yra parengti liturginiai tekstai lotynų kalba ir nurodyti atitinkami skaitiniai. Vyskupų konferencija vėliau išvers lotyniškus tekstus į lietuvių kalbą. Mišios už kūriniją aukojamos ne tik už gamtą, bet ir už tuos, kurie dirba ekologijos srityje ir įsipareigoja kūriniją išsaugoti ir puoselėti.
Anot V. Ališausko, Mišios už kūriniją rodo Bažnyčios solidarumą su geros valios žmonėmis, kurie atsideda šiam darbui.
Profesorius sako, kad Laudato sì’ enciklika, raginanti žmoniją rūpintis žeme kaip visų namais, nėra Pranciškaus sugalvota naujiena – dėmesys ekologinei problemai atkreiptas jau popiežiaus Benedikto XVI laikais. Tada pontifikas pabrėžė, kad ekologija yra ne tik politinis ar techninis klausimas, bet ir moralinė bei dvasinė pareiga.
„Pranciškus pratęsė šias idėjas, ir dabar tai daro popiežius Leonas XIV. Mišios už kūriniją paskelbtos jau jo vardu. Aiškiai matome Bažnyčios dėmesio šiai problemai tęstinumą. Ekologijos akcentų galėtume rasti ir Jono Pauliaus II mokyme, o bendrą kryptį galime įžvelgti ir II Vatikano susirinkimo aptarimuose. Tačiau tuo metu ekologijos problema dar nebuvo tiek iškelta į kasdienio mąstymo erdves“, – aiškina V. Ališauskas.
Skulptūra, vaizduojanti šv. Pranciškų Asyžietį. Pexels.com nuotrauka
Popiežius Leonas XIV jau aukojo Mišias už kūriniją naudodamasis neseniai į Mišiolą įrašytais Mišių už rūpinimąsi kūrinija tekstais. Šios Mišios galės būti aukojamos ir Kūrinijos dieną, ir kitomis progomis.
„Mišios už kūriniją gali būti aukojamos vykstant katalikiškiems su ekologija susijusiems įvykiams, pavyzdžiui, kongresams. Nesvarbu, susirenkama vietiniu, Vatikano ar pasauliniu lygiu. Šios Mišios, kaip ir visos proginės, gali būti pritaikomos susijusiam įvykiui. Tai gražus būdas malda jungtis prie ekologinio rūpesčio. Krikščionys tiki maldos prasmingumu. Tokios Mišios yra krikščioniškas bendruomenės susibūrimo akcentas“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškina V. Ališauskas.
„Gyvūnai yra tarsi Dievo akys“
Kunigas P. Čivilis kalba, kad Pranciškus Asyžietis turbūt pirmasis po tūkstančio krikščionybės metų subalansavo pavargusį ir išsiderinusį pasaulį. Nuo jo prasidėjo atgimimas ir pagarba kūrinijai. Anot kunigo, dažnai pagarbos gamtai nelieka, jei žmogus vadovaujasi puikybe ir yra įsitikinęs esantis aukščiau visko ir galintis daryti, ką tik panorėjęs. Apaštalas Paulius rašė, kad žmogui viskas leistina, bet ne viskas jam naudinga (plg. Kor 10, 23).
Dvasininkas teigia, kad, norint iš veiksmo gauti prasmę ir naudą, prieš jį darant reikia pasitarti su Dievu. Savavaliaudami, elgdamiesi savanaudiškai ir paisydami tik savęs nieko gero nepasieksime. Kunigas pataria, kad melsdamiesi turėtume prašyti Viešpaties pagalbos priimti teisingus sprendimus su meile.
Babriškių šv. arkangelo Mykolo parapijoje kun. Pranciškus Čivilis yra priglaudęs apie šimtą gyvūnų. Varėnos savivaldybės nuotrauka
„Savo gyvenime vadovaujuosi Jėzaus žodžiais: „Ateinančio pas mane aš neatstumsiu“ (Jn 6, 37). Negalima nieko atstumti – nei skruzdėlytės, nei žmogaus. Taip, kartais mes padarome nuostolių ir netyčia užlipame ant mažesnių už save būtybių, tačiau jokiu būdu negalime tyčia žaloti. Visiems vietos žemėje užtenka.
Pats esu priglaudęs daug šunelių ir katinėlių. Turiu apie šimtą gyvūnų. Visi jie yra pamestinukai. Jų neveisiu, jie yra sterilizuoti. Neseniai priglaudžiau dar vieną šunelį, kurio šeimininkė mirė. Kaimynai atsisakė jį priglobti, todėl šuo blaškėsi apylinkėse. Jau buvo siūlymų gyvūną užmigdyti, tačiau veterinaras atsisakė, nes šunelis – visiškai sveikas. Taigi, jis atsidūrė pas mane“, – apie savo globojamus Dievo kūrinius kalba kunigas P. Čivilis.
Pasak jo, augintiniai džiaugiasi, ilgisi ir verkia. Jie yra tarsi išbandymas žmogui – kaip pasielgsi su gyvūnu, taip gyvenimas elgsis su tavimi, įsitikinęs dvasininkas.
„Dažnai sakau, kad gyvūnai yra tarsi Dievo akys. Jeigu pagailėsi Dievo kūrinėliui kąsnelio, gali visą gyvenimą pats likti alkanas. Kuo toliau su gyvūnais gyvenu, tuo labiau suprantu, kad jie yra mūsų mokytojai. Jų niekas neapgaus, jie iki mirties liks ištikimi. Būna, kad žmonės net nuspiria gyvūnus, bet jie vis tiek ištikimai grįžta pas šeimininką. Tai sunku suprasti pagadintame žmogiškame mūsų būvyje“, – apgailestauja kunigas P. Čivilis.
Filosofiškai žmogaus siela apibrėžiama kaip Anima rationalis – išvertus iš lotynų kalbos tai reiškia „protingą gyvūną“.Babriškių šv. arkangelo Mykolo parapijoje lakstantys keturkojai pamaitinti ir laimingi. Kunigas P. Čivilis sako, kad kasdien įvyksta tarsi dykumos stebuklas ir Dievas parūpina maisto ir žmonėms, ir gyvūnams. Mišiose surinkta auka dalijamasi ir su žmonėmis, ir su augintiniais. Neretai geraširdžiai paaukoja maisto. Kunigas džiaugiasi stebuklu, kad pavyksta visiems drauge sugyventi. Dvasininkas įsitikinęs – kiekvieną Dievo kūrinį reikia mylėti. Kartais mėginama sakyti, esą žmonės skiriasi nuo gyvūnų tuo, kad pastarieji neturi sielos, tačiau taip teigti, anot jo, negalima, nes tas, kuris neturi sielos, nieko nereiškia. Iš tiesų Dievas gyvūnams įkvėpė gyvybės kvapą. „Seminarijoje mokydamasis ontologijos supratau, kad siela gali būti vegetatyvinė (ją turi augalai), juslinė (ją turi gyvūnai) ir mąstančioji (ją turi žmonės). Teologiškai ir filosofiškai žmogaus siela apibrėžiama kaip Anima rationalis – išvertus iš lotynų kalbos tai reiškia „protingą gyvūną“. Taigi svarbu, kad žmogus naudotųsi protu Dievo garbei. Mūsų siela yra dieviškos prigimties pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Viešpats su mumis pasidalijo kūrybine galia. Turime išsaugoti pagarbą kitoms rūšims, nes visa kūrinija turi Dievo dvelkimą“, – samprotauja kunigas P. Čivilis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
