Politologas E. Vareikis apie besikeičiančią D. Trumpo retoriką: pagaliau suprantama, kad problema – ne Ukraina, o Rusija

Sirijos vyriausybės pajėgos įžengė į drūzų daugumos gyvenamą Svaidos miestą, siekdamos prižiūrėti paliaubas, dėl kurių buvo susitarta su drūzų bendruomenės lyderiais. Jau šeštadienį laikinasis Sirijos prezidentas Ahmedas al-Sharaa ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu susitarė dėl paliaubų.

Europos Sąjunga patvirtino 18-ąjį naują sankcijų Rusijai paketą, į kurį įtrauktas ir Maskvos naftos eksporto kainų lubų sumažinimas.

Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas EGIDIJUS VAREIKIS. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį liepė Rusijai per 50 dienų išspręsti karą Ukrainoje, arba ji sulauks naujų didelių ekonominių sankcijų, ir išdėstė planus dėl naujų ginklų siuntų Kyjivui. „Jei per 50 dienų nesudarysime susitarimo, ketiname taikyti labai griežtus tarifus, kurie sieks apie 100 proc.“, – sakė Trumpas. Kaip vertinate šį JAV prezidento sprendimą?

Donaldas Trumpas per savo pirmuosius šešis prezidentavimo mėnesius visko prikalbėjo labai daug. 50 dienų nėra trumpas laikotarpis. Per tiek laiko viskas gali pasikeisti ne vieną kartą, tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę. Ypač jei vertinsime, kiek jau pasikeitė JAV vadovybės retorika.

Todėl pirmiausia siūlyčiau šias 50 dienų vertinti su tam tikru atsargumu ir distancija – daug kas dar gali nutikti. Vis dėlto šiandieninėje politikoje, ne tik Trumpo retorikoje, bet ir NATO susitarimuose, Vakarų Europos politikų pasisakymuose, JAV Senato rezoliucijose ir viešosios nuomonės apklausose, jaučiamos ir geros, ir blogos tendencijos.

Pradėkime nuo gerų žinių. Nuotaikos keičiasi. Vis daugiau žmonių, politikų supranta, kad problema yra ne Ukraina – problema yra Rusija. Ir tai pripažįsta net Jungtinės Valstijos. Jos vis geriau sutaria su Ukraina. Pavyzdžiui, kai Putinas skambina Trumpui – nieko nepasiekia, o kai Zelenskis skambina – susitarimų pasiekiama nemažai.

Yra vilties, kad JAV ir Ukraina pradės bendradarbiauti dronų gamyboje. Ukrainos patirtis šioje srityje – tiek gamyboje, tiek dronus naudojant mūšio lauke – yra labai svarbi. Prisiminkime, kad visai neseniai vienas dronas pasiekė Lietuvą – jis didelės žalos nepadarė, bet faktas išlieka: nei NATO, nei JAV dar nėra iki galo pasiruošusios karui su dronais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Haga, Nyderlandai, birželio 25 d. EPA-ELTA nuotrauka

Amerikos kariuomenė vis dar adaptuojasi prie naujos karo realybės, ir, nors amerikiečiai yra pajėgūs kariauti sėkmingai, dabartinio karo pobūdis jiems vis dar kelia iššūkių. Todėl Ukrainos patirtis yra labai vertinga. Tai ir yra viena iš pozityvių žinių – stiprėjantis JAV ir Ukrainos bendradarbiavimas. Net jei dar nežinoma, kiek ginklų ar raketų iš tiesų bus pristatyta, nuotaikos yra pozityvios, o Rusija vis labiau izoliuojama.

Šias pirmąsias 50 dienų JAV politikoje reikėtų vertinti palankiai. Nors viskas dar nėra galutinai nuspręsta, kryptis yra pozityvi.

Kita vertus, yra ir blogų žinių. Ginklų tiekimo Ukrainai planas vis dar miglotas. Iš pradžių paskelbta, kad viskas sutarta, bet vėliau paaiškėjo, jog ne iki galo. Teigta, kad visi prisidės finansiškai, bet realiai nebuvo susitarta. Europos Sąjunga, kaip dažnai būna, įklimpsta į biurokratinius procesus, ir tai stabdo pažangą.

Todėl, kol raketos realiai nepasiekė Ukrainos, negalima sakyti, kad viskas gerai. Sprendimų chaosas kelia nerimą – niekas iki galo nežino, kokie jie bus priimti.

Šias pirmąsias 50 dienų JAV politikoje reikėtų vertinti palankiai. Nors viskas dar nėra galutinai nuspręsta, kryptis yra pozityvi. JAV ir Vakarų Europos santykiai stiprėja, o tai leidžia tikėti, kad pokyčiai bus teigiami.

Yra daug prognozių ir analizių apie šį karą. Dauguma jų teigia, kad be JAV pagalbos Ukrainai nieko nepavyks. Ir jei JAV nusprendžia veikti, veikia greitai – tai pozityvu. Tačiau yra ir niūrių prognozių: apie 90 proc. jų byloja – kad ir kaip baigtųsi karas, Rusija vis tiek išliks. Čia ir glūdi viena iš blogesnių žinių – net patys netikime, kad galime laimėti.

Pirmadienį vykusiame susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte JAV prezidentas Donaldas Trumpas ėmė pasakoti, kad jo sutuoktinė Melania pakeitė jo požiūrį į Rusiją ir Vladimirą Putiną. „Grįžtu namo, sakau pirmajai poniai: šiandien kalbėjausi su Vladimiru. Pokalbis buvo puikus. O ji sako: iš tiesų? Buvo smogta dar vienam miestui [Ukrainoje]“, – kalbėjo Trumpas. Kaip manote, kodėl pasikeitė JAV prezidento retorika Ukrainos atžvilgiu? Ar iš tikrųjų Melania Trump galėjo paveikti jo požiūrį į Putiną?

Iš neformalių pokalbių su amerikiečiais politikais girdėjau, kad Europoje žmonės per daug ieško paslėptų prasmių Trumpo kalboje. Jie sako: „Nedarykit to. Priimkit Trumpą tokį, koks jis yra.“ Jis nekalba kaip tradicinis politikas – jo kalba nekorektiška, nepoliruota, bet ji yra autentiška. Trumpas gali pasakyti: „Nežinau, kas kaltas dėl karo, man tik baisu, kad žūsta žmonės.“ Ir tiek. Mes gal norėtume sudėtingesnio atsakymo, bet jis toks, koks yra.

Dėl pirmosios ponios – ukrainiečiai juokauja, kad atsirado įtakingas asmuo JAV, kuris yra palankus Ukrainai. Ar pirmoji ponia iš tikrųjų turi įtakos Trumpo nuomonei – nežinia, bet jeigu jis pats taip pasako, galbūt tai ir yra svarbu.

Kalbant plačiau apie JAV ir Rusijos santykius – Amerika niekada rimtai neketino būti Rusijos sąjungininke.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka

Trumpas kaip prezidentas nori tvarkytis su didžiaisiais žaidėjais – Kinija, Indija, galbūt net Iranu, o ne su mažomis Europos valstybėlėmis. Didžioji dalis pasaulio nėra demokratiška, neturi laisvos spaudos, nesiremia rinkos ekonomika. Iš dešimties daugiausia gyventojų turinčių valstybių pasaulyje tik viena ar dvi atitinka europietišką demokratijos standartą.

Todėl Trumpui būtina kalbėtis su tokiomis šalimis kaip Rusija ar Kinija – kad ir kokios jos būtų. JAV negali sau leisti ignoruoti tokių galių. Todėl natūralu, kad vyksta bendravimas, bet viltys, jog su Rusija bus greitai susitarta – neišsipildė.

Sirijos vyriausybės pajėgos antradienį įžengė į drūzų daugumos gyvenamą Svaidos miestą, siekdamos prižiūrėti paliaubas, dėl kurių buvo susitarta su drūzų bendruomenės lyderiais. Per drūzų susirėmimus su vietos beduinų gentimis pastarosiomis dienomis žuvo daugiau kaip šimtas žmonių. Šeštadienį JAV specialusis pasiuntinys Sirijai Thomas Barrackas pranešė, kad laikinasis Sirijos prezidentas Ahmedas al-Sharaa ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu susitarė dėl paliaubų, dėl kurių derybas vedė Jungtinės Valstijos. Kaip vertinate šį konfliktą? 

Siriją (kaip ir Iraką, Iraną ar Libaną) mes dažnai suvokiame kaip vienalytę valstybę, kurioje gyvena sirai, irakiečiai ar libaniečiai. Tačiau realybė yra kiek kitokia. Pavyzdžiui, kas yra libaniečiai? Tai Libano krikščionys, musulmonai, drūzai. Taip ir Sirija yra daugiatautė valstybė. Po režimo žlugimo net pasaulis nebesiūlo bet kokia kaina išlaikyti Sirijos teritorinį vientisumą. Visi supranta, kad Sirijoje įvairios tautinės ir religinės grupės turi savų interesų.

Kuo visa tai baigsis, sunku pasakyti. Šiuolaikiniai karai dažnai baigiasi ne taika, o paliaubomis be galutinio sprendimo – pereinama į vadinamąjį žemo intensyvumo konfliktą.

Sirijoje gyvena nemažai krikščionių, ten taip pat yra kurdų – Kurdistanas šiuo metu de facto nepavaldus centrinei valdžiai. Yra ir drūzų bendruomenė – tai tauta, kuri niekada neturėjo savo valstybės, bet turi tvirtą tapatybę ir daugeliu atvejų yra Izraelio sąjungininkė. Izraelis jau anksčiau yra pareiškęs, kad, jei reikės, gins drūzus – galbūt ne tokiu būdu kaip šįkart, bet jo parama šių žmonių atžvilgiu yra nuosekli.

Kuo visa tai baigsis, sunku pasakyti. Šiuolaikiniai karai dažnai baigiasi ne taika, o paliaubomis be galutinio sprendimo – pereinama į vadinamąjį žemo intensyvumo konfliktą, kuris gali bet kada atsinaujinti. Todėl didelio optimizmo čia nerodyčiau.

Damaskas, Sirija. EPA-ELTA nuotrauka

Penktadienį Europos Sąjunga patvirtino 18-ąjį naują sankcijų Rusijai paketą, į kurį įtrauktas ir Maskvos naftos eksporto kainų lubų sumažinimas. Naujos sankcijos patvirtintos po to, kai kelias savaites paketą blokavusi Slovakija atsiėmė veto – tai šalis padarė po derybų su Briuseliu dėl atskiro plano pamažu atsisakyti rusiškų dujų importo. Kas lėmė Slovakijos pritarimą? Kaip sankcijos veikia Rusijos ekonomiką?

Sankcijos – tai lyg neklaužados pastatymas į kampą. Mes jo nenorime bausti fiziškai, bet tikimės, kad pastatytas į kampą jis susimąstys, persigalvos.

Tačiau praktika rodo ką kita – sankcijos dažniausiai mažai ką keičia. Ir ne tik Rusijos atveju. Pavyzdžiui, sankcijos Pietų Afrikai, Šiaurės Korėjai, Iranui dažnai būna neveiksmingos.

Jei vienos mažos šalies nepritarimas gali sustabdyti visos Sąjungos sprendimus, tai reiškia, kad pačioje ES yra sprendimų priėmimo mechanizmo problema.

Kodėl taip yra? Todėl, kad norint, jog sankcijos būtų efektyvios, visos šalys turėtų jų laikytis vienodai. Bet dabar vienos įveda sankcijas, kitos – ne, o trečios net specialiai jas apeina. Su Rusija yra lygiai tas pat: sistema nėra uždara, joje tiek daug spragų, kad Rusija jomis aktyviai naudojasi.

Sankcijos šiuolaikiniame pasaulyje dažnai efektyviai veikia tik ant popieriaus. Jei jau priimame 18-ąjį paketą, tai reiškia, kad einame po truputį, žingsnis po žingsnio. Iš pradžių nubaudžiame vieną banką, paskui penkis. Ir visa tai – lyg simbolinis veiksmas, leidžiantis pasidžiaugti, kad kažką padarėme. Tačiau realus poveikis labai ribotas.

ELTA nuotrauka

Kalbant apie Slovakiją – čia Europos Sąjungos problema. Jei vienos mažos šalies nepritarimas gali sustabdyti visos Sąjungos sprendimus, tai reiškia, kad pačioje ES yra sprendimų priėmimo mechanizmo problema.

Tikrai bus ir 19-asis, ir 20-asis sankcijų paketai, nes mes vis dar nesiimame ryžtingų veiksmų. O kol to nebus, tol viskas tęsis. Aišku, moraline prasme mes atrodome gerai – laikomės principų, rodome vertybinę poziciją. Bet ekonomiškai pralaimime konkurencinę kovą. Kiti užima mūsų rinkas, o naudos iš to mums nedaug. Tad, nors moraliai esame teisūs – ir tai svarbu – ekonominė realybė vis tiek išlieka sudėtinga.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama