Klimatologas: gyvename tipišką, itin žalią lietuvišką vasarą

Poilsiaujantieji mūsų pajūryje ir verslininkai taip pat laukia saulės ir šilumos. Taigi, yra ir patenkintų, ir nepatenkintų lietuviška vasara. O kokia ji mokslininkų, klimatologų akimis?

Įžvalgomis su dienraščiu „Bernardinai.lt“ dalijasi žinomas klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius ARŪNAS BUKANTIS.

Gerbiamas profesoriau, daug kas kalba, kad pagaliau Lietuvoje – tipiška lietuviška vasara. Šilta, dažnai palyja, kai kam tai primena vaikystę, jaunystę. Ar ši vasara išties yra statistiškai tipiška lietuviška?

Jau praėjo pusantro vasaros mėnesio. Pirmasis šio sezono mėnuo birželis iš tikrųjų buvo vėsesnis pagal vidutinius daugiamečius rodiklius – temperatūra buvo žemesnė maždaug vienu laipsniu. Kritulių iškrito labai įvairiai. Kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, pietvakariuose ir pietuose, buvo fiksuojama sausra, o šiaurės rytiniai, rytiniai rajonai gavo net dvigubą kritulių kiekį. Temperatūros požiūriu birželis buvo vėsesnis, o kritulių požiūriu – įvairus.

Liepos pirmąją pusę temperatūra buvo aukštesnė, liūtys – labai stiprios. Kai kuriuose rajonuose per valandą ar dvi iškrisdavo viso mėnesio norma, tai yra net 30–50 litrų, į kvadratinį metrą. Šiuo požiūriu liepos pirmoji pusė buvo drėgna, lietinga, bet šilta.

Kokie pagrindiniai meteorologiniai reiškiniai lemia šios vasaros orus?

Viskas priklauso nuo atmosferos cirkuliacijos. Rytų Europoje buvo įsitvirtinusi gana didelė žemo slėgio sritis, o Lietuva patenka į šios srities vakarinį pakraštį. Dėl to gegužę ir birželį vyravo oro masių pernaša iš šiaurės, buvo žema temperatūra, ilgai truko šalnos. Birželį taip pat buvo labai daug vėsių dienų, nes vyravo oro masės iš Skandinavijos, Arkties regiono. Šiuo požiūriu vasaros pradžia nebuvo visiškai tipinė.

Mes jau įpratome, kad birželį ir liepą pasitaiko ilgalaikės kaitros, kai temperatūra dvi, tris, keturias ar penkias dienas laikosi aukštesnė nei 30 laipsnių. Tokių dienų kol kas turėjome nedaug. Liepos 3-iąją temperatūra buvo pakilusi iki 35 laipsnių ir daugiau, birželį taip pat porą dienų ji šoktelėjo iki 30-ies. Ilgalaikių karščio bangų nebuvo.

Dabar, liepą, nusistovėjo žemesnio slėgio sritis, apimanti visą Baltijos regioną ir Vidurio Europą. Dėl to joje susidaro labai palankios sąlygos formuotis kamuoliniams lietaus debesims, vyksta intensyvi vadinamoji konvekcija – stiprūs šilto oro srautai kyla į viršų, o tai lemia liūčių susidarymą, net krušą. Dažni būna žaibai, škvalas.

Nors ši vasara mums atrodo tipinė, pasitaiko ir netipinių reiškinių. Matome tam tikrų anomalijų. Kaip paaiškintumėte ledėkų susidarymą ir jų iškritimą čia, Lietuvoje, ir gretimoje Latvijoje?

Krušos reiškinys susijęs su labai galingais storais kamuoliniais debesimis, kurių viršūnės dažnai pakyla į 10–15, net į 17 kilometrų aukštį.

Viršutinėse šių debesų dalyse būna labai žema temperatūra – žemiau -50°C, o debesyje vyraujantys kylantys oro srautai nešioja ledo kristalus aukštyn. Jie aplimpa naujais lietaus lašeliais, tada leidžiasi žemyn, vėl pagaunami ir keliami į viršų, vėl apauga nauju ledo sluoksniu, ir taip susidaro ledėkai, kurie neišsilaiko debesyje ir galiausiai iškrinta.

Jeigu ledėkai krisdami nespėja ištirpti, tuomet fiksuojame krušos atvejį. Lietuvoje šiemet buvo ir centimetro, poros, užfiksuota ir didesnių – trijų, keturių centimetrų, skersmens ledėkų. Tai yra šiltojo laikotarpio reiškinys.

Lietuvoje kruša iškrinta daugiausia nuo gegužės iki liepos. Vėliau, rugpjūtį, šių atvejų mažėja. Tai susiję su kamuolinių debesų formavimusi, jiems susidaryti šiemet yra itin palankios sąlygos, nes labai drėgna atmosfera, šilta, aukšta temperatūra. Todėl šie debesys užauga labai stori.

Hidrologai nuogąstavo, kad dirvožemis buvo sausas, senka ežerai, upės, įvairūs kiti vandens telkiniai. Tačiau dabar drėgmės ne tik užtenka, bet ir yra per daug, nes lyja beveik kasdien. Ar taip bus ir toliau – šiluma kaitaliosis su lietumi? Tokia ir bus mūsų lietuviška vasara?

Atrodo, net iki liepos pabaigos išsilaikys būtent toks orų tipas. Dabar galima sakyti, kad tai tikrai tipiška lietuviška liepos mėnesio temperatūra: dienomis aukščiausia 21–26, o naktimis – 12–17 laipsnių. Taip pat nemažas kritulių kiekis. Paskutinę liepos savaitę turėtų būti truputį sausiau, kritulių sumažės. Taigi, sulauksime šiek tiek sausesnių, bet ne karštų orų.

O ką mums žada rugpjūtis?

Pirminės prognozės rodo, kad vidutinė rugpjūčio temperatūra turėtų būti artima daugiametei. Vyraujanti vidutinė paros temperatūra bus 17–18 laipsnių, o dienomis, kaip ir turėtų būti pagal daugiamečius rodiklius, maksimali temperatūra – apie 21–24 laipsnius.

Jau gerokai įšyla vanduo (turiu galvoje Kuršių marias ir Baltijos jūrą), todėl pajūryje temperatūra bus apie 16–18 laipsnių. Kitur Lietuvoje – jau šiek tiek žemesnė, 12–16 laipsnių.

Rugpjūtį, palyginti su liepa, dienos gerokai trumpesnės, o naktys – vėsesnės, todėl susidarys rūkai – tai pirmas rudens pranašas. Kritulių kiekis, temperatūra turėtų būti artimi daugiamečiam vidurkiui. Konkrečiomis dienomis temperatūra gali būti ir aukštesnė, ir žemesnė, bet ilgalaikių anomalijų nenumatoma.

Ar galima sakyti, kad mūsų vasara, išskyrus birželį, yra tipiška lietuviška?

Taip, ir dar reikėtų pridėti, kad ši vasara yra žalia, nes pastarosiomis vasaromis krituliai buvo labai netolygūs ir buvo ilgų sausringų laikotarpių. Šiemet kritulių yra pakankamai ir net daugiau – dvigubai daugiau negu vidutiniškai šiaurės rytiniuose rajonuose.

Taigi tai šilta lietuviška, būdinga devintajam–dešimtajam XX amžiaus dešimtmečiams, vasara. O mes jau buvome įpratę prie karštesnių...

Autorius: Ugnė Gavelytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama