Prisidėti prie krašto gynybos negali: laisvės atėmimo bausmę atlikę žmonės kariuomenėje nereikalingi
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Esamą tvarką kritikuoja Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė DEIMANTĖ JUŠČIŪTĖ. Ji pabrėžia, kad dabar galiojantys ribojimai gali stiprinti stigmas nuteistųjų atžvilgiu, ir tvirtina, jog būtų pravartu spręsti apie kiekvieną klaidą padariusį žmogų individualiai.
Už nuteistųjų resocializaciją atsakinga Teisingumo ministerija taip pat sutinka, kad asmenims, kurie atlikę bausmę sėkmingai sugrįžo į visuomenę, būtų tikslinga numatyti individualaus vertinimo galimybę. Tuo tarpu Krašto apsaugos ministerija (KAM) poreikio keisti įstatymą nemato ir tvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atlikę asmenys būtų šaukiami karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją, tačiau kur ir kaip jie skubiai įgytų tinkamų įgūdžių – neatskleidžia.
KAM: „Valstybėje pakanka neteistų piliečių“
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariais (šauktiniais) negali būti karo prievolininkai, atlikę laisvės atėmimo bausmę. Kaip dienraštį „Bernardinai.lt“ informavo Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba, informacija apie asmenų teistumą gaunama iš Lietuvos Respublikos registrų.
„Jeigu karo prievolininkas yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, jis nėra šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, ir tarnyba jam yra atidedama“, – rašoma atsakyme.
Ervino Rauluševičiaus / ELTA nuotrauka
KAM patikslino, kad įstatymo nuostatas atsirado 2015 m. grupės Seimo narių iniciatyva.
„Tai buvo padaryta motyvuojant tuo, kad tarp tarnybą atliekančių karo prievolininkų turi būti kuo mažiau abejotinos reputacijos asmenų, galinčių daryti neigiamą įtaką ir kelti grėsmę ne tik kitiems tarnybą atliekantiems karo prievolininkams, bet ir visuomenei“, – dėsto ministerija.
Nors durys į kariuomenę laisvės atėmimo bausmę atlikusiems asmenims uždarytos, KAM atsakyme dienraščiui „Bernardinai.lt“ akcentuoja, kad minėti asmenys nėra atleidžiami nuo karo prievolės ir tarnyba jiems atidedama.
„Tai reiškia, kad šie asmenys išlieka karo prievolininkais ir įstatymu nustatytais atvejais (pavyzdžiui, paskelbus mobilizaciją, įvedus karo padėtį) bei esant poreikiui bus (galės būti) šaukiami atlikti tarnybą ir prisidėti prie valstybės ginkluotos gynybos“, – rašoma atsakyme.
Ministerija nepatikslino, kokiu būdu ir ar greitai kritiniu metu tokie asmenys įgytų krašto gynybai būtinų įgūdžių, tačiau atkreipė dėmesį, jog nuo kitų metų įsigalioja įstatymo pakeitimai ir šauktiniais galės tapti žmonės, kurie kažkada buvo areštuoti.
„Manome, kad esamas reguliavimas (su pakeitimais, įsigaliosiančiais nuo 2026 m. sausio 1 d.) yra tinkamas. Jis užtikrina visuomenės saugumo ir piliečių teisių bei pareigų ginklu ginti valstybę balansą. Piliečiai, atlikę laisvės atėmimo bausmę, esant poreikiui būtų šaukiami karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų, taip pat karo komendantūrų ir kartu su kitais ginkluotųjų pajėgų nariais gintų valstybę.
KAM vertinimu, šiuo metu tikrai nėra poreikio keisti Karo prievolės įstatymą ir šaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą teistus asmenis. Valstybėje pakanka neteistų piliečių, kad būtų galima įgyvendinti Lietuvos kariuomenės šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą planus. Komendantūros dar tik formuojasi, todėl per anksti vertinti, ar būtų poreikis leisti tokiems asmenims jungtis ir į šiuos Lietuvos kariuomenės vienetus“, – apibendrina ministerija.
Ervino Rauluševičiaus / ELTA nuotrauka
Teisingumo ministerija: „Tikslinga numatyti individualaus vertinimo galimybę“
Vis dėlto valstybė investuoja į nuteistųjų resocializaciją, tad ar galiojantis įstatymo nuostatas dera su šiuo siekiu – paklausėme Teisingumo ministerijos, besirūpinančios suklydusių visuomenės narių reintegracija.
Ministerijos teigimu, jei asmenys atliko laisvės atėmimo bausmę, bet padarė nesmurtinį nusikaltimą, sėkmingai resocializavosi, dalyvavo elgesio keitimo programose, mokėsi ar dirbo įkalinimo įstaigoje ir po bausmės nepriekaištingai elgiasi visuomenėje, būtų tikslinga numatyti individualaus vertinimo galimybę.
„Atskirais atvejais, įvertinus visus rizikos veiksnius ir asmens elgesio pokyčius, būtų galima leisti prisidėti prie pasirengimo valstybės gynybai – ypač kalbant apie nekovinius vaidmenis, pavyzdžiui, karo komendantūrose, logistikos ar ryšių padaliniuose“, – rašoma Teisingumo ministerijos Komunikacijos skyriaus atsakyme.
„Suprantama, kad statistiškai didelė dalis laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų yra recidyvistai arba padarę sunkius nusikaltimus, tokius kaip gyvybės atėmimas, žmogaus sveikatos sutrikdymas tyčiniu būdu, todėl atsargus požiūris yra būtinas.
Vis dėlto, kai įstatymas ar praktika automatiškai taikomi visiems, net ir aiškiai pasitaisiusiems asmenims, tokia tvarka gali būti laikoma neproporcinga ir neatitinkanti individualaus teisingumo principo“, – pažymima atsakyme
Anot ministerijos, bausmių vykdymo sistema keičiasi – daugėja sėkmingos resocializacijos atvejų, stiprėja programų efektyvumas, todėl svarbu, kad teisinis reguliavimas būtų lankstus ir atspindėtų šiuos pokyčius.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
„Siūlomas balansuotas sprendimo kelias – išlaikyti atsargumą dėl bendrosios taisyklės taikymo, tačiau numatyti išimties galimybę, jei atlikus visapusišką individualų vertinimą asmuo pripažįstamas pasitaisiusiu ir tinkamu atlikti pasirengimo funkcijas, nepriklausančias nuo tiesioginio dalyvavimo ginkluotuose veiksmuose“, – rekomendacija dalijasi ministerija.
„Jeigu atitinkantys amžiaus cenzą atlikę bausmę nuteistieji nebūtų šaukiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, taip galėtų būti skatinamas nusikalstamumas dėl tarnybos vengimo.
Todėl labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp valstybės saugumo, teisingumo ir žmogaus teisėmis grįstos resocializacijos politikos. Tai taip pat turi siųsti aiškų signalą, kad valstybė pasitiki tais, kurie keičiasi, ir suteikia realias galimybes sugrįžti į visavertį gyvenimą bei prisidėti prie bendro gėrio“, – tvirtinama atsakyme.
Automatiniai ribojimai gali stiprinti stigmas nuteistųjų atžvilgiu
Esamą tvarką kritikuoja Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė D. Juščiūtė. Ji komentuodama situaciją dienraščiui „Bernardinai.lt“ pabrėžia, kad Lietuvos Konstitucijos 139 straipsnis įtvirtina tiek valstybės teisę gintis, tiek kiekvieno piliečio teisę ir pareigą prisidėti prie šalies gynybos. Taip pat aiškiai nustato pamatinius teisinės valstybės, proporcingumo ir žmogaus orumo principus.
„Pagal Konstitucijos 29 straipsnį, „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties ar kitokių aplinkybių“. Tai reiškia, kad įstatymai, kurie automatiškai, be individualaus vertinimo eliminuoja tam tikras žmonių grupes – šiuo atveju atlikusiuosius laisvės atėmimo bausmę – iš visuomenės gyvenimo sričių, gali kelti klausimų dėl konstitucinio proporcingumo ir lygiateisiškumo“, – pažymi ji.
Pasak pašnekovės, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) taip pat nuosekliai pabrėžia, kad priemonės, ribojančios žmogaus teises dėl praeities nusikalstamų veikų, negali būti mechaninės ir visiems vienodai taikomos be galimybės įvertinti individualias aplinkybes.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas taip pat yra aiškiai pabrėžęs, kad pilietinių teisių ribojimai dėl teistumo turi būti proporcingi ir atitikti siekiamą teisėtą tikslą.
„Pavyzdžiui, byloje Hirst v. UK (2005) dėl automatinio balsavimo teisės atėmimo visiems kaliniams EŽTT konstatavo, kad toks absoliutus draudimas nesuderinamas su proporcingumo principu pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 1 protokolo 3 straipsnį. Teismas išaiškino, kad valstybės turi plačią diskreciją, bet sprendimai privalo būti proporcingi ir pagrįsti, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, bausmės atlikimo rezultatus bei pasitaisymo ženklus“, – sako ji.
Apie ribojimų proporcingumą dėl teistumo rašoma ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte. „25 straipsnis garantuoja piliečių teisę „dalyvauti valstybės valdyme, tiesiogiai arba laisvai pasirinktų atstovų per savo išrinktus atstovus“, taip pat reikalauja, kad bet kokie ribojimai būtų pagrįsti objektyviais ir proporcingais kriterijais. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas taip pat yra aiškiai pabrėžęs, kad pilietinių teisių ribojimai dėl teistumo turi būti proporcingi ir atitikti siekiamą teisėtą tikslą“, – tvirtina D. Juščiūtė.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Deimantė Juščiūtė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Anot pašnekovės, proporcingumas itin aktualus Lietuvoje, kuri investuoja į resocializaciją. „Veikia nuteistųjų elgesio keitimo programos, mokymai, investuojama į darbinius įgūdžius, įvairius projektus, kuriais siekiama, kad žmogus sėkmingai sugrįžtų į visuomenę ir prisidėtų prie jos gerovės. Jeigu po to tokiam asmeniui automatiškai užkertamas kelias net ruoštis šalies gynybai taikos metu (pavyzdžiui, tapti šauktiniu ar jungtis į karo komendantūras), neatsižvelgiant į tai, ar jis padarė smurtinį, ar nesmurtinį nusikaltimą, ar sėkmingai resocializavosi, ar nepriekaištingai elgiasi po bausmės atlikimo – tokia schema gali būti laikoma pertekline ir priešinga tiek individualaus teisingumo, tiek efektyvios resocializacijos politikos tikslams“, – aiškina Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė.
„Tokie automatiniai ribojimai gali netgi stiprinti stigmas priešingai nei skatinimas kaip tik aktyviai įsitraukti į pilietinį gyvenimą. Todėl gerokai labiau su žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principu suderinta būtų tvarka, leidžianti atlikti individualų vertinimą: svarbu atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį, žmogaus elgesį bausmės metu ir po jos, resocializacijos rezultatus ir tik tuomet spręsti apie jo tinkamumą tarnybai. Tai užtikrintų tiek valstybės gynybos interesus, tiek asmens orumo ir teisės į lygiateisišką dalyvavimą visuomenės gyvenime apsaugą“, – reziumuoja D. Juščiūtė.
L. Šedvydis: asmenų, kurie linkę nusikalsti, šaukimas gali kelti problemų
Dienraštis „Bernardinai.lt“ komentaro kreipėsi ir į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką LAURYNĄ ŠEDVYDĮ. Jis tikina, kad viskas priklauso nuo KAM poreikių į tarnybą pašaukti daugiau žmonių.
„Jei žmogus iki 26 metų yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę (labai retai asmuo iš karto gauna laisvės atėmimo bausmę), gali kilti ir kitų problemų, pirmiausia susijusių su tuo, ar teistumas yra išnykęs. Tarkime, pagal numatytus nuostatus paprastai žmonės, turintys teistumą, negali susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptimis, o to krašto gynyboje yra daug“, – dėsto socialdemokratas.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Tačiau, anot jo, tikslingesnis yra KAM poreikių klausimas. „Asmenų, kurie galbūt linkę nusikalsti, šaukimas į ginkluotąsias pajėgas gali kelti įvairių problemų. Atkreiptinas dėmesys, kad praeitoje kadencijoje buvo padarytas teisės akto pakeitimas, kuriuo nuo karo tarnybos buvo atleisti žmonės, turintys dvigubą pilietybę (Lietuvos ir Rusijos arba Baltarusijos), ir, nors mes kalbame apie vienetus tokių žmonių, kurie papuola į tą imtį, vis dėlto tokių yra. Ir jie nebūtinai liūdi dėl to, kad yra atleisti nuo šaukimo“, – apibendrina politikas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
