L. Kojala: JAV sprendimas parduoti ginklus Ukrainai nuteikia pozityviai, tačiau griežtesnes sankcijas Rusijai gaubia nežinomybė
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Dienraščiui „Bernardinai.lt“ šį svarbų dokumentą iš JAV Aspeno mieste vykstančios saugumo konferencijos komentuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas, politologas LINAS KOJALA.
youtube.com videoKaip apskritai vertinate Amerikos prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą ultimatumą Rusijai?
Tai yra žingsnis teisinga linkme. Matome pasikeitusią Donaldo Trumpo administracijos retoriką, taip pat konkrečius veiksmus. Toks yra sprendimas leisti ukrainiečiams įsigyti ginkluotę. Kalbos apie papildomas sankcijas ir tarifus Rusijai kol kas gana miglotos. Neaišku, kaip jos bus įgyvendintos, kaip paveiks Rusiją.
Daug kas neaišku, sprendimas nėra detalizuotas, nepaaiškinta, ką reikštų antrinės sankcijos, ar jos tikrai sąlygotų didelių tarifų įvedimą tokioms svarbioms Jungtinių Valstijų prekybos partnerėms kaip Kinija ar Indija. Neaiškumo daug. Bet grasinimas yra žingsnis teisinga linkme, rodantis, kad Jungtinių Valstijų politika artimiausiu metu bus palankesnė ukrainiečiams.
Donaldas Trumpas nustatė 50 dienų terminą, per kurį Rusija turi pradėti taikos derybas, tačiau šį laikotarpį Kremlius gali išnaudoti ir kaip langą dar intensyviau spausti Ukrainą – jau dabar tai matoma. Jungtinės Valstijos kol kas susilaikė nuo griežtų veiksmų ir pasiliko savotiškus diplomatijos manevrus. Kaip tai pakomentuotumėte?
Prezidentas Trumpas užsiminė, kad 50 dienų terminas – nebaigtinis, kitaip tariant, jis gali būti ir sutrumpintas, jeigu bus poreikis. Esminė dilema yra ne terminas, o Rusijai keliamos sąlygos. Trumpas sako, kad Rusija turi parodyti norą derėtis, turi pradėti derybas, kurios vestų susitarimo link, bet neapibrėžia, kokiais principais vadovaujantis tos derybos galėtų vykti ir ko iš Rusijos būtų tikimasi, kad Jungtinės Valstijos tai traktuotų kaip pasikeitusią Kremliaus laikyseną.
Prieš kelis mėnesius Jungtinių Valstijų administracija kalbėjo, kad galėtų net teisiškai pripažinti Krymo aneksiją kaip vieną iš derybų sąlygų. Ukrainai toks pasiūlymas visiškai nepriimtinas, Europos šalims – taip pat. Dabar esminis neatsakytas klausimas, nedetalizuotas ir paties prezidento Trumpo, – kokios sąlygos keliamos Rusijai, kad ji išvengtų papildomų tarifų, ir kiek tos sąlygos atitinka Ukrainos prioritetus ir lūkesčius.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka
Grįžkime prie muitų. Donaldas Trumpas pareiškė, kad jei per 50 dienų nebus sudarytas susitarimas, JAV ketina taikyti labai griežtus tarifus, kurie sieks apie 100 procentų, ir pridūrė, kad tai bus antriniai muitai, nukreipti prieš likusius Rusijos prekybos partnerius, taip siekiant pakenkti Maskvos gebėjimui atlaikyti jau dabar ir taip plataus masto Vakarų šalių sankcijas. Kiek paveikus gali būti šis žingsnis, jeigu jis iš tiesų bus žengtas?
Sunku įsivaizduoti 100 procentų siekiančius tarifus, kurie būtų įvesti Kinijai, žinant, kad Jungtinės Valstijos su Kinija veda derybas dėl prekybos, visiškai nesusietas su padėtimi Ukrainoje.
Pastaruoju metu pastebima, kad nuo pačių aukščiausių tarifų, kuriuos buvo įvedusi Trumpo administracija prieš kelis mėnesius, pereinama prie tam tikro stabilesnio Jungtinių Valstijų ir Kinijos prekybos etapo. Tai rodo, kad papildomas sprendimas, susijęs su situacija Ukrainoje, sunkiai tikėtinas ir realizuotinas.
Neapibrėžtumo, ką prezidentas Trumpas turėjo galvoje kalbėdamas apie antrines sankcijas, išlieka daug, kaip ir abejonių, ar tos antrinės sankcijos galėtų būti apskritai įvestos.
Rusija tikėsis išvengti pačių griežčiausių priemonių net tuo atveju, jeigu derybos per artimiausius du mėnesius, per 50 dienų, nepasistūmės į priekį.
Šios aplinkybės verčia manyti, kad Rusija tikėsis išvengti pačių griežčiausių priemonių net tuo atveju, jeigu derybos per artimiausius du mėnesius, per 50 dienų, nepasistūmės į priekį.
Nepaisant bandymų daryti spaudimą, Rusijos vadovas toliau kelia ultimatumus: pripažinti aneksuotas teritorijas, Ukrainai atsisakyti narystės NATO ir apriboti jos ginkluotąsias pajėgas. Visa tai nepriimtina Ukrainai ir Vakarams. „Karas yra istorinė būtinybė“, – skelbia Putinas ir nerodo jokių ženklų, kad ketintų keisti savo strategiją. Kas toliau?
Jeigu Putinas nekeis savo strategijos, tikėkimės, kad naujos krypties nekeis ir Trumpo administracija. O ta kryptis pastaruoju metu rodo didesnį spaudimą Rusijai. Laukiama tolesnių ir ryžtingesnių Jungtinių Valstijų žingsnių, kurie rodytų, kad pažadai, grasinimai Kremliui būtų pradėti įgyvendinti regimais sprendimais.
Minėjau, kad amerikiečiai sutinka ukrainiečiams parduoti reikalingą ginkluotę, tai yra žingsnis teisinga linkme. Prieš kelis mėnesius mažai kas būtų tikėjęs, kad toks sprendimas galėtų būti įgyvendintas. Tačiau yra neišsemtas arsenalas kitų veiksmų, kuriuos galėtų ir turėtų padaryti Jungtinės Valstijos stiprindamos Ukrainos pozicijas. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose įšaldyta apie kelis milijardus dolerių vertės Rusijos turto. Didesnė dalis yra Europoje, bet keli milijardai įšaldyta ir Jungtinėse Valstijose.
Netoli Dobropilijos, miestelio, esančio netoli fronto linijos Rytų Ukrainoje, pakelėje matyti suniokotas automobilis su sunaikintu varikliu ir skeveldrų suvarpytomis durelėmis. Į jį pataikė nedidelis nuotoliniu būdu valdomas dronas. Tai – priminimas, kodėl Ukraina skuba tinklais uždengti tiekimo maršrutus į plačiai nusidriekusią fronto liniją, taip mėgindama apsaugoti juos nuo Rusijos atakų iš oro, 2025 m. liepos 16 d. EPA-ELTA nuotrauka
Tai galėtų būti vienas iš išteklių, kurį būtų galima panaudoti tolesnei pagalbai Ukrainai. Be abejo, labai svarbūs ir kiti veiksmai, susiję su energetikos sektoriumi, ne tik antrinės sankcijos, didesnis spaudimas šešėliniam laivynui ir kitkam, kas leidžia Rusijos ekonomikai vis dar balansuoti ir išvengti skaudžiausių pasekmių.
Trumpo administracija turi potencialą įrodyti, kad Putinas persistengė, perspaudė tikėdamasis pasiekti maksimalius tikslus, net ir sulaukęs gana palankių pirminių Jungtinių Valstijų pasiūlymų, ir kad už tai jis turės sumokėti.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Jurga
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
