Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke: „Vienybės mums reikia ir pačioje Lietuvoje, ir svetur“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Šiemet Lietuvos Respublikos Seimas į Dainų šventės renginių programą oficialiai įtraukė Pasaulio lietuvių vienybės dieną, kurioje dalyvauja užsienio lietuvių bendruomenės ir jų vaikų, jaunimo, suaugusiųjų meno kolektyvai.
Apie tai dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbina ketvirtai kadencijai perrinktą Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkę DALIĄ HENKE.
„Grįžtant prie referendumo, prie pilietybės išsaugojimo klausimo – aš asmeniškai šioje naujoje kadencijoje, kuri truks trejus metus, nepritarsiu jokiam trečiam referendumui. Šis formatas, pasirinktas spręsti seną problemą – ją įvardiju kaip pilietybės, gautos gimimu, išsaugojimą mūsų sesėms, broliams lietuviams, – nepasiteisino. Referendumu problemos neišspręsime“, – tvirtina ji.
Pirmiausia leiskite pasveikinti jus perrinktą ketvirtai kadencijai vadovauti Pasaulio lietuvių bendruomenei. Kaip jaučiatės? Kokie pagrindiniai numatomi žingsniai?
Džiaugiuosi. Kartu tai – naujas iššūkis, labai didelė atsakomybė, kurią patikėjo XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo atstovai. Balsuojantiems reikėjo pasirinkti vieną iš dviejų variantų – amerikietišką ar europietišką. Pasirinktas tęstinumas. Darbai bus tęsiami, ir jų iš tiesų labai daug. Visus juos vainikuoja lietuvybės išsaugojimo klausimai, kurie jau 70 metų yra Pasaulio lietuvių bendruomenės dienotvarkėje: mūsų tradicijų, kalbos išlaikymas ir perdavimas iš kartos į kartą.
Esant dabartinei geopolitinei padėčiai, į pirmą vietą iškyla klausimai, susiję su rengimusi galimai dienai X. Turiu galvoje pilietinį neginkluotą pasipriešinimą. Mums reikia deramai pasirengti, jeigu vėl reikėtų susitelkti ir ginti Lietuvą. Kiekviena bendruomenė, kiekvienas narys turėtų žinoti, kuo gali prisidėti ir kokie galimi žingsniai.
Esame išskyrę keturias sritis. Pirma būtų politinė parama. Antra – humanitarinė sritis, kurios atstovai rūpintųsi galimu pabėgėlių srautu iš Lietuvos. Trečia sritis apimtų finansų kaupimą. Ketvirtoji – darbas su jaunimu, kad jis suprastų, ką reiškia ginti Lietuvą, jeigu joje ir nebūtų gimęs.
Šios temos plėtojamos atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę padėtį, kurios mes negalime pasirinkti.
Svarbus išlieka grįžimo į Lietuvą klausimas. Mes sustiprinome savo pajėgumus: valdyboje yra dvi naujos pareigybės. Dabar joje bus dvylika narių. Vienas atstovas tiesiogiai bendradarbiaus su Lietuvos regionais, savivaldybėmis. Statistika byloja, kad per pastaruosius penkerius metus iš kitų valstybių į Lietuvą grįžta daugiau lietuvių, negu išvažiuoja. Tai geras ženklas. Mes norime užsitikrinti ir užtikrinti, kad grįžusieji į Lietuvą turėtų galimybę vaikus saugiai leisti į mokyklas, kad būtų darbo vietų, garantuotos socialinės paslaugos. Šioje srityje dėsime dideles pastangas.
Šiuo metu mūsų bendruomenės įsikūrusios 56-iose valstybėse, visuose žemynuose. Veikia daugiau kaip 250 lituanistinių mokyklų, chorai, šokių kolektyvai, lietuvių fondai, sporto klubai. Visi jie vienija užsienyje gyvenančius lietuvius. Kai šokame tautinius šokius, dainuojame lietuviškame chore, sportuojame ar užsiimame kita veikla – veikiame kaip lietuviai, nors šiuo metu gyvename ne geografinėje Lietuvoje.
Dar viena veiklos sritis – mažųjų bendruomenių stiprinimas, ypač tų, kurios bene labiausiai nutolusios nuo Lietuvos, kurios neturi tokios patirties kaip, pavyzdžiui, JAV, Kanados ar Vokietijos lietuviai.
Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Kalbamės Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga. Ar pridėję ranką prie širdies galime sakyti, kad esame vieningi? Taip, esame vieningi Dainų šventėje, giedodami „Tautišką giesmę“, o ar buvome vieningi balsuodami dėl pilietybės išsaugojimo? Kaip čia suprasti mūsų vienybę?
Lietuvių vienybė užsienyje remiasi buvimu bendruomenėse. Tų žmonių, kuriuos mes pasiekiame, kurie įsitraukia į lietuvišką gyvenimą, veda vaikus į lituanistines mokyklas, širdyse ir šeimose gyvena Lietuva, ten kalbama lietuviškai, tęsiamos mūsų tradicijos.
Tačiau statistika rodo, kad beveik 90 procentų Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, nepasiekia nei programos, nei rinkimai ar referendumai, nei mūsų šventės. Jie neįsitraukia į mūsų junginius. Vadinasi, vienybės mums reikia ir pačioje Lietuvoje, ir svetur.
Mokslininkai yra ištyrę, kad tautas ir žmones labiausiai vienija du dalykai. Pirmas – tai sportas. Ką tik turėjome gražų renginį – XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynes Palangoje. Čia buvo atvykę beveik trys tūkstančiai lietuvių iš bene 35 pasaulio valstybių. Mes ne tik sportavome, tikslas buvo ne tik gauti medalį. Mes bendravome, jautėme bendrystę. Buvo atvykę daug šeimų, kurių vaikai jau gimę užsienyje ir nebuvę Lietuvoje. Tai rodo, kad galime susivienyti, jeigu mums tai svarbu ir įdomu.
Kitas momentas, kurį jūs paminėjote, yra Dainų šventės. Na, ir dar – ką sako mokslininkai, – žmones labai vienija karai. Tikiuosi, kad Rusijos karas Ukrainoje mus taip pat suvienijo. Parodėme, kad galime kaupti lėšų Ukrainai, politiškai remti. Tikiuosi, užsienio lietuviai ir toliau rems Ukrainą.
Grįžtant prie referendumo, prie pilietybės išsaugojimo klausimo – aš asmeniškai šioje naujoje kadencijoje, kuri truks trejus metus, nepritarsiu jokiam trečiam referendumui. Šis formatas, pasirinktas spręsti seną problemą – ją įvardiju kaip pilietybės, gautos gimimu, išsaugojimą mūsų sesėms, broliams lietuviams, – nepasiteisino. Referendumu problemos neišspręsime.
Tačiau ką parodė ir pirmasis, ir antrasis referendumai? Labai didelį Lietuvos Respublikos piliečių pritarimą. Milijonas šimtas tūkstančių balsų buvo „už“. Nesvarbu, kad buvo įvairių sunkumų. Gal dalis nesuprato formuluotės, gal nebuvo pakankamai informacijos apie referendumo svarbą. Tačiau Lietuvos Respublikos piliečių palaikymas yra didžiulis signalas ir pareiga Lietuvos prezidentui, institucijoms, Seimui ir Vyriausybei spręsti šią problemą, nes Lietuva kasmet praranda apie tūkstantį savo žmonių.
Tikiu, kad Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga mes dar labiau vieni kitus gerbsime, mylėsime ir telksimės Lietuvos labui. Nesvarbu, kur gyvename, net nesvarbu, kokią pilietybę šiuo metu turime.
Ne kartą užsiminėte apie jaunąją kartą, kuri išvažiuoja gyventi į kitą šalį. Ar matote, ar turite viziją, idėją, kaip tuos žmones įtraukti į Pasaulio lietuvių bendruomenės gyvenimą, veiklą, kad jie nenutoltų nuo Lietuvos?
Ne kartą minėjau – labai svarbu, kad išvykę iš Lietuvos žmonės neprarastų Lietuvos paso. Tai – svarbiausia.
Kalbant apie jaunimą, tie vaikai ar jaunuoliai, kurie dabar gyvena Lietuvoje ir planuoja, tarkim, kitais metais sulaukę aštuoniolikos išvažiuoti studijuoti, jeigu po studijų ras gerą darbą, pavyzdžiui, Britanijoje, ir jiems prireiks tos šalies pilietybės, tada šie žmonės praras Lietuvos pilietybę pagal tą patį įstatymą. Svarbiausia, kad neprarastume to jaunimo. Todėl Pasaulio lietuvių bendruomenė jau prieš 70 metų įkūrė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą. Ji turi savo struktūrą, formatus, kaip bendrauti, vienyti jaunus lietuvius iki 35 metų amžiaus.
Pasaulio lietuvių bendruomenė yra atvira. Turime tokius formatus kaip, pavyzdžiui, mažąją Dainų šventę, kuri, beje, vyks šį rudenį, rugsėjo pabaigoje, Briuselyje. Čia susitinka chorai, chorų vadovai, šokėjai, šokių kolektyvai. Į Briuselį jie vyks ne tik sušokti šokio ar sudainuoti bendros dainos, bet ir pabūti, pabendrauti, megzti mūsų bendruomenių, gyvenančių užsienyje lietuvių, ryšių. Kartu kviesime į forumą. Į jį atvyks įvairių institucijų, dirbančių su diaspora, atstovai. Tai vienija.
Kiekvienas išvykęs į užsienį savo mieste (ne kiekvienas miestas turi bendruomenę, bet jeigu jos nėra, galima ją įkurti) gali prisijungti. Mūsų tinklas labai platus. Ką tik pasibaigęs XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas buvo pats didžiausias, gausiausias. Atvyko lietuvių, rinktų atstovų iš beveik 40 valstybių. Tai rodo didelį susidomėjimą Pasaulio lietuvių bendruomenės veikla, priklausymą plačiam tinklui. Žmonės aktyviai diskutavo apie Lietuvą, jaunimą, pilietybę, šalies saugumą ir kitais klausimais.
Čia labai tiktų mūsų himno žodžiai: „Vienybė težydi“. Ko palinkėtumėte mums visiems Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga?
Mūsų tautos galia užkoduota žodžiuose. Dirbame vardan tos. Vardan tos esame nepažeidžiami ir nenugalimi, kai esame vieningi. Tikiu, kad Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga mes dar labiau vieni kitus gerbsime, mylėsime ir telksimės Lietuvos labui. Nesvarbu, kur gyvename, net nesvarbu, kokią pilietybę šiuo metu turime.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
