Edukologė G. Valaitienė apie tėvų spaudimą renkantis studijas: „Jaunuoliai nėra tėvų svajonių pildymo mašina“

„Galvojant apie pašaukimą, verta prisiminti ir akcentuoti savęs pažinimą – nebijoti išbandyti įvairią veiklą ir tiesiog nespausti savęs“, – kaip lengviau pasirinkti gyvenimo kelią, pataria Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė, edukologė GIEDRĖ VALAITIENĖ.

Ekspertė sako, kad studijų rinka labai plati ir šiandieniams jaunuoliams gali būti sunku jas išsirinkti. Skuba padėti ir tėvai, tik, pasak G. Valaitienės, svarbu, kad tokia pagalba netaptų vienakrypčiu spaudimu, kad vyktų konstruktyvus dialogas.

Norint pasirinkti tinkamai, reikia pažinti save ir suprasti savo poreikius, tikina specialistė. Tai padaryti gali padėti vadinamieji laisvieji metai, tačiau net ir pasirinkus netinkamas studijas baimintis nereikėtų – daugelis žmonių dirba kitokį darbą, nei studijavo, tad svarbiausia nesikankinti ir bandyti dar kartą.

Didelė pasiūla – vargas stojantiesiems

Edukologė atkreipia dėmesį, kad išsirinkti norimas studijas šiais laikais gali būti rimtas iššūkis. Palyginti su situacija prieš porą dešimtmečių, dabar stojantieji susiduria su didele studijų programų pasiūla ir nemenku išoriniu spaudimu nesuklysti.

Padėties nelengvina ir ugdymo įstaigos – jos studijų programas pristato taip, tarsi kito geresnio varianto nebūtų. Reikėtų neskubėti ir apmąstyti – ar ši kryptis tikrai yra mano aistra, o gal tik trumpalaikis susidomėjimas?

Karjeros specialistų asociacijos vadovė sako, kad pašaukimas gali aplankyti visai netikėtai, pavyzdžiui, išbandžius kokią nors veiklą arba atsidūrus ten, kur neturėtume būti. „Galvojant apie pašaukimą, verta prisiminti ir akcentuoti savęs pažinimą – nebijoti išbandyti įvairią veiklą ir tiesiog nespausti savęs. Visi bręstame skirtingai, ir kai kuriems vertėtų neskubėti siekiant atrasti save“, – pataria G. Valaitienė.

Kai kurių psichologų teigimu, žmogaus misiją žemėje galima užčiuopti jau nuo trejų metų amžiaus. Edukologė akcentuoja, kad savęs atradimo procesas kiekvienam asmeniui gali būti labai savitas, tai priklauso nuo brandos, todėl geriausia kuo anksčiau pradėti galvoti apie ateitį.

„Norėdamas suprasti, kuo galiu būti, pirmiausia turiu atsakyti, kas aš esu. Kuo anksčiau jaunas žmogus pradės ieškoti savęs užsiimdamas konkrečia veikla, tuo tvirčiau galės atmesti tai, kas jam netinka, arba atvirkščiai“, – aiškina Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė.

Tėvų kišimasis – spaudimas ar rekomendacija?

Formuojantis jauno žmogaus asmenybei, nemažą įtaką turi tėvai. Tačiau jų dalijami patarimai ilgainiui gali peraugti į spaudimą studijuoti tai, ko nori tėvai, o ne jaunuolis. Tokiu atveju edukologė abiem pusėms pataria kalbėtis ir stengtis suprasti vienai kitą.

„Jaunuoliai nėra tėvų svajonių pildymo mašina. Jie – savarankiškos asmenybės. Kartais gali prireikti karjeros specialisto – žmogaus, į situaciją žvelgiančio iš šalies, – pagalbos sudėlioti mintis ir išgirsti vieniems kitus. Tai nėra paprasta, bet įmanoma“, – komentuoja karjeros specialistė.

Vis dėlto G. Valaitienė atkreipia dėmesį, kad tokius tėvų raginimus ne visada galima vadinti spaudimu. Jų žodžiai neretai rodo susirūpinimą, nerimą. „Labai svarbu suprasti, kada daromas spaudimas, o kada kalbama apie jauno žmogaus ateitį“, – pataria edukologė.

Laisvieji metai skirti tam, kad žmogus susivoktų arba turėtų laiko subręsti ir nesistengtų būti į ką nors panašus.

Kada laisvieji metai gali būti žalingi?

Kalbant apie stojimą į aukštąsias mokyklas, negalima nepaminėti populiarėjančių vadinamųjų laisvųjų metų (angl. gap year). Tai dažniausiai yra vieni metai vos baigus mokyklą – šiuo laikotarpiu užsiimama įvairia veikla, leidžiančia geriau pažinti save, pasirinkti ateities tikslus. Laisviesiems metams pasibaigus, teoriškai jaunuolis turėtų geriau suvokti savo poreikius.

Edukologė sako tai vertinanti palankiai, jeigu šie metai skiriami įvairiai veiklai išbandyti, savanorystei arba koją kišantiems egzaminams perlaikyti.

„Bet jeigu tai daroma neturint konkretaus laisvųjų metų plano, tik norint pailsėti – tuomet ne. Geriau to nedaryti, nes bus prarasti metai“, – perspėja specialistė.

Kokią įtaką tolesnei žmogaus karjerai gali turėti šis laikas nieko neveikiant? Edukologė G. Valaitienė pateikia pavyzdį – jeigu esame nusistatę ribą, tarkime, sulaukę dvidešimties eiti atitinkamas pareigas, tada natūraliai laisvieji metai sutrumpina šio tikslo įgyvendinimo laikotarpį. Tačiau tokių metų tikrai negalima laikyti prarastais, jeigu stengiamasi suprasti savo poreikius ir vėliau įstojama ten, kur širdis geidžia.

„Laisvieji metai skirti tam, kad žmogus susivoktų arba turėtų laiko subręsti ir nesistengtų būti į ką nors panašus“, – pabrėžia karjeros reikalų žinovė.

Ne visi jaunuoliai laisvuosius metus renkasi norėdami atrasti save. Kiti puikiai žino, ką konkrečiai nori veikti gyvenime, tačiau susiduria su finansiniais sunkumais. Tokią laisvųjų metų priežastį pateisina ir karjeros specialistė, tik siūlo neturėti perdėtų lūkesčių.

Tikrai nebus taip, kad per tuos vienus metus pavyks uždirbti visus pasaulio pinigus, nusipirkti svajonių automobilį ar keliauti neribojant savęs.

„Tikrai nebus taip, kad per tuos vienus metus pavyks uždirbti visus pasaulio pinigus, nusipirkti svajonių automobilį ar keliauti neribojant savęs. Kadangi nėra patirties ar kvalifikacijos, pirminis bazinis atlyginimas nebūna toks patrauklus atskaičius kasdienes išlaidas“, – aiškina ji.

Svarbu nebijoti pokyčių

Nemažai dėmesio sulaukia ir įvairūs kelių mėnesių kursai, kuriuos baigus galima gauti tam tikrą specializaciją, kvalifikaciją. Ekspertės G. Valaitienės nuomone, ir aukštasis mokslas, ir profesinis mokymas skirti ambicingam žmogui, suvokiančiam savo poreikius.

„Tiems, kurie ketina gilintis į amatą, praktinę veiklą ar kurie galbūt mokyklos suole yra pervargę nuo akademinių žinių, be abejonės, aktualus profesinis mokymas. Jei ateityje bus reikalingas strateginis mąstymas, svarbi mokymosi kompetencija, tam tikros bendro išprusimo tendencijos – būtinas aukštasis mokslas“, – pataria G. Valaitienė.

Pasirinkimo kryžkelėje kyla tikimybė suklysti ir pasirinkti tai, kas nebūtinai yra žmogaus gyvenimo aistra, tačiau kai nepatinkanti studijų programa nekeičiama, būna apmaudu dėl prarasto laiko. Vis dėlto edukologė perspėja, kad blogiausias sprendimas panašioje situacijoje – kankintis laimės neteikiančioje veikloje.

Pašnekovės teigimu, geriausia nutraukti nepatinkančias studijas. Kas kartą supratęs, kad konkreti išbandyta veikla netinka, žmogus artėja prie tikrojo savo kelio atradimo. „Nereikia bijoti, kad bus sugaišti metai. Svarbu prisiminti, kad pirmos studijos turi būti įdomios. Vėliau jos keisis, bet bazė, nuo kurios pradedame, turi būti įdomi“, – atkreipia dėmesį ji.

G. Valaitienė pateikia statistiką, kuri byloja, kad apie 60–70 procentų žmonių darbuojasi kitoje srityje, nei studijavo: „Tai natūralu, kaip ir pats gyvenimas. Sunku užtikrintai tvirtinti, kad tai, ką darome šiandien, darysime ir po dešimties metų.“

Anot karjeros specialistės, gyvenimas keičiasi gana greitai, ir kiekvienas turime gebėti sustoti bei suprasti savo poreikius. Todėl patartina visad išlikti savimi ir viską daryti drąsiai, neieškant stebuklingų receptų.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama