Politologas A. Lašas: JAV parama Ukrainai turi parodyti Putinui, kad kare yra atsvara

Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. AINIUS LAŠAS.

Liepos 7 dieną, pirmadienį, JAV paskelbė, kad atnaujins ginklų tiekimą kovojantiems ukrainiečiams. „Turėsime siųsti daugiau ginklų – pirmiausia gynybos“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. O penktadienį Jungtinių Valstijų Senato ginkluotųjų pajėgų komitetas Ukrainai patvirtino 500 mln. JAV dolerių (427,6 mln. eurų) vertės saugumo pagalbą, kuri yra 2026-ųjų fiskalinių metų Nacionalinės gynybos autorizavimo įstatymo dalis. Kaip vertinate JAV ginklų tiekimo atnaujinimą ir naują finansinę paramą Ukrainai?

Visada džiugu, kai skiriama daugiau paramos, tai galima vertinti tik pozityviai. Telieka tikėtis, kad Trumpas šįkart ne susiprato savaitei ar dviem, bet iš esmės suvokė, jog su Rusija reikia kovoti. Rusija savo ambicijų neatsisakys – gerų žodžių neužteks. Putinui ir Kremliui reikia parodyti, kad yra atsvara ir jų užsibrėžti tikslai neįgyvendinami. Galbūt kylant karo kainai Rusija pradės peržiūrėti savo pozicijas.

Kiek tai nuoseklu – kitas klausimas. Džiugu, kad skiriamas dėmesys Kongrese, bet reikia prisiminti, jog parama Ukrainai visada buvo iš Kongreso pusės. Stabdo dažniausiai Trumpo administracija. Dabar matome postūmį, tai pozityvu. Tikėkimės, kad tai ne atsitiktinis sprendimas, o sisteminis strategijos permąstymas ir tam tikra investicija.

Tačiau Trumpo valdžios vertikalė dabar stipriai priklauso nuo jo nuomonės, o ji dažnai keičiasi.

Liepos 9-ąją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su popiežiumi Leonu XIV. Pontifikas pareiškė, kad Vatikanas pasirengęs suteikti aikštelę galimoms Ukrainos ir Rusijos taikos deryboms. Kuo svarbus šis susitikimas?

Vatikanas turi tam tikrą reikšmę Vakarų Europoje, bet tikrai nėra autoritetas Rusijai. Tad tai – simbolinis žingsnis telkiant paramą, parodant, kad Katalikų Bažnyčia remia taikos susitarimą, derybas, Ukrainos pusę.

Jei Bažnyčia imtųsi aktyvesnio vaidmens telkiant paramą Ukrainai ir Vakarų Europoje, ir už jos ribų – kur turi įtaką, – tai galėtų būti reikšmingiau. Tačiau kol kas nematyti aiškios jos iniciatyvos.

Ir šiaip – tokios iniciatyvos kol kas mažai ką keičia. Kaip kadaise Stalinas paklausė: „Kiek tankų turi popiežius?“ – nieko neturi. Šiuo atveju tai irgi simbolinė parama, kuri svarbi tiems, kam Bažnyčia yra autoritetas. Tai gali padėti formuoti viešąją nuomonę, bet proveržio ar esminių pokyčių nesukurs. Tad šį susitikimą vertinu atsargiai – jis iš esmės nekeis žaidimo taisyklių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 7 dieną pareiškė įvesiantis Japonijai ir Pietų Korėjai 25 proc. muitus. Dar pridėjo, kad nuo pirmadienio išsiųs iki 15 laiškų šalims pranešdamas, jog vėl įves griežtus muitus, atidėtus balandį. Kaip vertinate tokį Trumpo pareiškimą?

Tai nestebina. Tokie pareiškimai seniai mėtomi į eterį – vieną kartą vienokie, kitą kartą kitokie. Trumpas nevertina sąjungininkų. Jis dažnai naudoja bepročio kortą – pateikia radikalius pareiškimus, kad supurtytų sąjungininkus ir visą tarptautinę sistemą, tikėdamasis taip išsiderėti geresnius susitarimus ar nuolaidų.

Tai yra Trumpo strategija. Kaip matėme su Kinija: jei atsakas yra skausmingas ir Amerikai, tuomet sprendimai pergalvojami. Tačiau supraskime, kad JAV kartais Rusiją vertina ne taip rimtai, o Kinija laikoma pagrindine konkurente. Konkurencinėje kovoje su Kinija tiek Pietų Korėja, tiek Japonija yra esminės dalyvės – ten veikia JAV karinės bazės, dislokuota technika ir kariai. Šios šalys yra pagrindinės JAV partnerės siekiant išlaikyti įtaką Azijoje. Tradiciškai buvo manoma: jei nori hegemonijos, reikia ką nors duoti ir sąjungininkams.

Kaip Japonija ir Pietų Korėja reaguos, dar sunku pasakyti, bet tai eilinis Trumpo bandymas supurtyti sistemą, prekybą ir diplomatinį peizažą.

Tai šoko terapija – strategija, kuria siekiama išsireikalauti daugiau naudos Jungtinėms Valstijoms – tiek ekonominės, tiek saugumo. Ir iš tiesų, pavyzdžiui, NATO atveju tai suveikė: pažadino kai kurias Europos šalis iš letargo, kai amerikiečiai mokėjo už visų saugumą. Tačiau situacija su Pietų Korėja nėra visiškai analogiška – pati Korėja taip pat investuoja į savo saugumą. Tad strategija veikia, bet ne visur vienodai.

Dėl ketvirtadienį įvykusio Lietuvos oro erdvės pažeidimo iš Baltarusijos, kai į šalį įskrido savadarbė skraidyklė, į priedangas buvo nuvesti premjeras Gintautas Paluckas ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“ – tokius Rusija naudoja kare su Ukraina, bet vėliau Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė, jog, pirminiais duomenimis, Kenos užkardos pasieniečiai fiksavo iš Baltarusijos įskridusią ir ant žemės krentančią į savadarbį lėktuvėlį panašią skraidyklę. Kaip vertinate šią padėtį?

Norint tinkamai įvertinti situaciją, reikia daugiau informacijos. Laikui bėgant galbūt jos atsiras daugiau, ir tada bus galima spręsti, kiek Lietuva, jos saugumo institucijos, pasienio tarnybos, karinės struktūros fiksavo šiuos pažeidimus ir kaip būtų reagavusios, jei grėsmė būtų buvusi rimtesnė.

Gynybos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad viskas kontroliuojama, viskas žinoma, stebima. Jei būtų rimtesnių Baltarusijos veiksmų, būtų ir rimtesnis Lietuvos atsakas. Sunku situaciją vertinti neturint vidinės informacijos, bet akivaizdu – turime ruoštis nebe konvenciniam, o dronų karui. Tai matome Ukrainoje, apie tai kalba daug analitikų.

Šią konkrečią situaciją vertinu kaip simbolinį veiksmą – nieko rimto kol kas neįvyko. Bet ar būtume pasirengę, jei įvyktų? Kyla klausimų. Jei kariuomenė ir visos tarnybos pasiruošusios reaguoti ir informuoti visuomenę – labai gerai. Tačiau vis dar yra požymių, kad prieš būdami visiškai pasirengę turime nuveikti nemažai darbų.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama