Prof. E. Račius: Sirijos grįžimą į pasaulio bendriją lems rinkimai, kurie nebūtinai gali būti demokratiniai

Politologas, islamo ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius. Asmeninio archyvo nuotrauka

Šio žingsnio ėmėsi Jungtinės Amerikos Valstijos. Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė, kad JAV vyriausybė atšaukia sankcijas Sirijai. Pasak Baltųjų rūmų atstovės Karoline Leavitt, „taip siekiama skatinti ir remti šalies kelią į stabilumą ir taiką“.

Dienraščiui „Bernardinai.lt“ situaciją komentuoja politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius EGDŪNAS RAČIUS.

youtube.com video

Gerbiamas profesoriau, naujausios žinios apie Siriją rodo, kad žlugus Basharo al-Assado režimui šalyje vyksta reikšmingi pokyčiai. Kaip jūs juos regite?

Svarbiausias dalykas yra tai, kad Sirijai iš naujo reikia atkurti valstybingumą ir visus su tuo susijusius dalykus. Noriu priminti, kad Sirija buvo sukurta dirbtiniu būdu. Ji yra pokolonijinė valstybė, atsiradusi ne savo piliečių, gyventojų dėka, bet prancūzų, kurie tarpukariu valdė šią teritoriją, valia. Sirijos teritorija buvo padalyta į dvi dalis: suverenią Libano valstybę ir Siriją.

Ilgą laiką, ypač per Šaltąjį karą, taip pat pastaruosius dešimtmečius sirus vienijo supratimas, kad Sirija yra sekuliarios pasaulietinės prigimties visuomenė ir valstybė, kad visi šalies gyventojai yra lygūs, kad ir kokios etninės, konfesinės kilmės būtų.

Dabar matome, kad padėtis kinta. Dabartinė valdžia susiformavo ne demokratiniu būdu – ji atėjo pasitelkusi ginklus. Prigimtimi ji artima islamo atgimimo šalininkams. Šie žmonės nori reislamizuoti Siriją kaip valstybę ir visuomenę. O čia gyvena įvairios etnokonfesinės mažumos, kurių vizija ir supratimas nebūtinai toks, kad Sirijos dabartis ir ateitis turėtų būti islamiška.

Sirija. EPA-ELTA nuotrauka

Tokia padėtis yra didelis iššūkis valdžiai ir apskritai visuomenei. Etnokonfesinės mažumos nebesijaučia saugios kaip anksčiau.

Šaliai svarbu rasti lyderį, kuris sugebėtų suvienyti skirtingas grupes dėl bendro tikslo. Kaip manote, ar juo galėtų būti laikinasis dabartinis šalies vadovas Ahmedas al-Sharaa?

Yra du keliai. Pirmas – demokratinis: skelbti visuotinius laisvus rinkimus, kad piliečiai galėtų balsuoti ir pasirinkti. Nesu tikras, ar Ahmedas al-Sharaa gaus reikiamą palaikymą. Didelė Sirijos visuomenės dalis kelis dešimtmečius gyveno pasaulietinėje atmosferoje ir netroško islamo atgimimo.

Antras kelias, šiame regione dažnai praktikuojamas, yra visuomenę bauginti. Tūlas sakytų, kad tai šiek tiek kvepia viduramžiais, bet šiame regione jis ne kartą išbandytas. Jei Ahmedui al-Sharaai pavyktų įtikinti pirmiausia kurdų bendruomenę, taip pat alavitus, drūzus ir galiausiai krikščionių bendruomenes palaikyti jį ir jo viziją, jis turėtų švelninti reislamizaciją.

Kol kas negalima pasakyti, ar al-Sharaa turi pakankamai galios, nes galvą kelia ne tik minėtos pažeidžiamos grupės, kurios priešinasi reislamizacijai, bet ir radikalesnės islamistinės grupės, kurios ginkluojasi ir stoja į kovą su vyriausybės pajėgomis.

Šventosios Žemės kustodijos pranciškonų susitikimas su naujuoju Sirijos valstybės vadovu Ahmedu al-Sharaa 2024 m. gruodžio 31 d. „Vatican Media“ nuotrauka

Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką panaikinti sankcijas Sirijai, tikėdamasis karo nualintą šalį sugrąžinti į pasaulio ekonomiką. Taip pat JAV pradeda Sirijos išbraukimo iš terorizmą remiančių šalių sąrašo procesą. Kaip pakomentuotumėte šiuos dalykus?

Matome, kad dabartiniai Baltieji rūmai, arba dabartinė Baltųjų rūmų administracija, nebetęsia ilgalaikės tradicijos, kad Jungtinėms Valstijoms svarbiausia yra demokratija, žmogaus teisės ir panašūs dalykai. Matome, kad Jungtinių Valstijų prezidentui labai svarbu sudaryti sandorius, plėtoti verslą. Sankcijų panaikinimu pirmiausia siekiama įtraukti Siriją į aktyvų ekonominį gyvenimą. Ji gausi ne tik iškasenų. Per šią šalį eina ir dujotiekiai, naftotiekiai, svarbūs sausumos keliai.

Nereikia pamiršti, kad Sirija yra Izraelio kaimynė. Visi minėti interesai susiję ne tiek su pačia Sirija ir jos gyventojais, kiek pirmiausia su Izraeliu ir Jungtinių Valstijų verslo interesais, galbūt prezidento kompanijų, jo šeimos interesais. Turime kalbėti apie didžiulius projektus, kurių nebūtų galima įgyvendinti, jeigu sankcijos toliau būtų taikomos.

Sankcijų panaikinimas padėtų Sirijai įsitraukti į pasaulio politikos gyvenimą, kad šalis nebūtų atstumta kaip Basharo al-Assado laikais. Atsiranda galimybė pasauliui įrodyti, kad dabartinė Sirijos valdžia siekia ne izoliuotis, o grįžti į pasaulio bendriją.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama