S. Skvernelis apie istorinės atminties politiką: matau bandymą persekioti meno žmones
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Parlamento vadovas kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimą skirti po dešimt papildomų taškų egzaminus laikiusiems abiturientams.
„Tokie vienkartiniai sprendimai kaip taškų pridėjimas pagrindinių problemų nesprendžia“, – tikina jis.
Kalbėdamas apie skandalą dėl premjero Gintauto Palucko, S. Skvernelis skatina palaukti institucijų išvadų. „Svarbiausia, kad visos institucijos, kurios tik yra Lietuvoje, atlieka tyrimus ir pateiks vertinimus. Palaukime jų, ir tada matysime bendrą vaizdą“, – teigia pašnekovas.
Seimo pirmininkas, savaitgalį dalyvavęs Druskininkuose atidengiant paminklą Justinui Marcinkevičiui atminti, tvirtina, kad šį poetą šiandien bandoma diskredituoti.
„Mano buvimas Druskininkuose šeštadienį buvo sąmoningai pasirinktas sprendimas. Matau bandymus sumenkinti tautos dainių – poetą, vertėją, kuris sunkiu laikotarpiu daug kūrė, rašė ir laviravo, žinant sovietinę cenzūrą, – ideologizuoti jį ir sakyti, kad nevertas pagarbos bei dėmesio“, – interviu pabrėžia jis.
Pradėsiu mūsų pokalbį nuo karščiausios aktualijos – trečiadienį moksleiviai rengė piketo akciją dėl matematikos egzamino rezultatų. Jo neišlaikė per 15 proc. abiturientų – daugiau nei pernai. Kalbėdama apie egzaminų rezultatus švietimo ministrė Raminta Popovienė pranešė, kad abiturientams pridės po dešimt taškų. Kaip Jūs tai vertinate?
Manau, kad tai yra ilgametis švietimo sistemos padarinys. Nė viena egzaminų sesija nepraeina be kokio nors nesusipratimo, didesnio ar mažesnio skandalo. Tokie vienkartiniai sprendimai kaip taškų pridėjimas pagrindinių problemų nesprendžia. Esmė ta, ar mums tikrai pakanka kompetentingų mokytojų ir ar ugdymo programos yra tinkamos, kad moksleiviai galėtų įgyti bazines žinias, reikalingas valstybiniams brandos egzaminams išlaikyti.
Egzaminai parodo galutinį rezultatą, o spragos atsiranda progimnazijos ir gimnazijos klasėse. Noriu pabrėžti, kad egzaminų užduotys turi būti parengtos atsakingai. Per egzaminą turi būti patikrinama, kaip programą įsisavino abiturientas, o ne bandoma sukirsti pateikiant suktus uždavinius.
Nieko keisto, kad egzaminų sesija pasibaigė piketais, matėme, kad ir dėl egzaminų perlaikymo kilo bėdų. Tad reikia ieškoti giluminių problemų ir pradėti jas spręsti.
Abiturientų protestas prie Vyriausybės, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į švietimo sistemos reformų problemas. Vilnius, 2025 m. liepos 9 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Pakalbėkime apie kitą protestą, vykusį antradienį. Trečiadienį per Žinių radiją sakėte, kad protesto dėl premjero kontekste esama dalykų, kuriuos galima sureikšminti. Vis dėlto Prezidentūra antradienį ironizavo protestą: patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad tarp reikalavimų jam pritrūko pigesnės latės kavos ir marsiečių, naudojančių ekologišką kurą. Atrodo, kad Jūsų ir prezidento pozicijos premjero atžvilgiu skiriasi?
Nenoriu komentuoti kitos institucijos, o ypač patarėjų kalbų, kurios gali būti įvairios. Manau, gyvename demokratinėje valstybėje, ir piketai bei mitingai yra viena iš demokratijos formų.
Natūralu, kad dalis žmonių po rinkimų būna nelaimingi, nes jų mylimos politinės partijos jų nelaimėjo. Tačiau kai tų rinkėjų partijos būna valdžioje, joms atleidžiama viskas. Mes nematėme tų pačių žmonių organizuotų protestų, kai buvo ankstesnė valdančioji koalicija, bet tai natūralu, nes susirenka vienos politinės ideologijos gerbėjai ir reiškia savo nepasitenkinimą.
Dabartinę situaciją reikėtų matyti plačiau. Kai kurie reikalavimai kartojasi, juos girdėjome ir rudenį, kai buvo suformuota valdančioji koalicija – tada irgi buvo žmonių, kurie jos nenorėjo. Šiandien Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis turi 40 balsų Seime, todėl neturi net teorinių galimybių sudaryti koaliciją. Su tuo reikėtų susitaikyti ir politikams, kurie galbūt vis dar mano, kad tie mitingai nukreipti specialiai prieš koaliciją. Tai yra demokratijos išraiškos būdas, ir turime tuo džiaugtis.
Kalbant apie klausimus ir atsakymus, premjeras jau daug tų atsakymų pateikė. Svarbiausia, kad visos institucijos, kurios tik yra Lietuvoje, atlieka tyrimus ir pateiks vertinimus. Palaukime jų, ir tada matysime bendrą vaizdą.
Baigus Seimo pavasario sesiją, džiaugiatės, kad „buldozeris neišvažiavo“, o skambiai kritikuota valdančioji koalicija nesubyrėjo. Tikėjotės, kad ji bus tokia intensyvi? Ir ar buvo minčių dėl koalicijos griūties?
Taip, buvo. Pradžia buvo nelengva, bet ir dabar yra ką tobulinti. Būna, kad koalicijos taryboje sutariame viena, o paskui sugebame priimti visai kitus sprendimus.
Kalbant apie sesiją, intensyviausia ji buvo pabaigoje, nes pradžioje trūko aktyvumo ir projektų. Aišku, skirtingos ministerijos skirtingai teikia projektų paketus. Galiu pasidžiaugti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtais įstatymo projektais, kurie gerins verslo aplinką. Taip pat sulaukėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antrosios pensijų pakopos reformos. Buvo pateikta ir labai svarbių energetikos projektų, galiausiai – vadinamoji mokesčių reforma.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Taip, turėjome daug aistrų ir emocijų, nemažai diskusijų, po kurių projektai buvo koreguojami. Negalime sakyti, kad jie yra tobuli, bet pažiūrėsime, koks bus rezultatas, kai matysime realų veikimą. Nors buvo intensyvu, buldozerio nereikėjo kurti – čia net opozicija neturėtų reikšti priekaištų. Ten, kur buvo bandymas jį užkurti, kalbu apie Baudžiamojo kodekso pataisas dėl „čekučių“, vienokia ar kitokia forma pavyko padaryti taip, kad tas buldozeris į trasą neišvažiuotų.
Gėdingiausiu pavasario sesijos įvykiu įvardijote Arūno Dudėno „gelbėjimo operaciją“. Vis dėlto pataisos dėl atsakomybės švelninimo „čekiukų“ bylose buvo išbrauktos. Kaip manote, ar Seimo rudens sesijoje jos prasiskins kelią?
Nenorėčiau spėlioti, bet galbūt vasarą tie, kurie teikia tokias iniciatyvas, galės plačiau pagalvoti apie atskirų nusikalstamų veikų pasekmių švelninimą. Siūlymais paliečiamos ir tos nusikalstamos veikos, kurios labai svarbios mūsų visuomenei, tad teigiamo požiūrio iš jos pusės nebūtų. Institucijos sako, kad pakeitimai turi būti sisteminiai ir atitikti bendrą baudžiamąją politiką, tačiau dabar jos buvo visiškai iškritusios iš konteksto.
Aš ir mūsų politinė partija laikomės pozicijos, kad tokiais būdais nereikėtų spręsti tarybos narių teisinių problemų, kurių prisidarė jie patys.
Seimas priėmė mokesčių paketą, kuriame numatyta daugiau apmokestinti gyventojų pajamas, tačiau paliktos lengvatos vienai gyventojų grupei – ūkininkams. Kaip vertinate, ar tokios lengvatos principas yra socialiai teisingas, turint omenyje, kad Vyriausybė iš pat pradžių teigė, jog reformos tikslas yra didesnis teisingumas?
Pirmiausia pakalbėkime apie pajamas. Šiuo klausimu irgi buvo daug aistrų ir pasakojimų iš nežinojimo. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokytis yra paprastas, nes nepaliečia gyventojų, kurie gauna beveik iki 3000 eurų atlyginimo į rankas.
Didžioji dalis dirbančiųjų – apie du milijonus žmonių – gauna būtent tokias pajamas ir gyventojų pajamų mokesčio pokyčio nepajus. Pajus tie, kurie gauna didesnes pajamas, nes atsiranda 25 proc. ir 32 proc. tarifas. Vėlgi, skirtingai nuo komunikacijos, kurios nebuvo arba kuri buvo nepakankama, mokestis bus skaičiuojamas ne nuo pirmojo euro, o nuo skirtumo, kuris viršija minėtas ribas.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Konstitucinis Teismas atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos. Ar rudens sesijoje šis įstatymas gali būti priimtas atsižvelgiant į tai, kad jau dabar buvo įvairių iniciatyvų užkirsti kelią net galimybei santykius įtvirtinti per teismus?
Seimo valdyba priėmė sprendimą pagal Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymą, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą Vyriausybė parengtų projektą. Vyriausybė tai paskyrė Teisingumo ministerijai, ir nuo jos priklausys, koks šio teisės akto projektas bus pateiktas. Dabar laukiame žinių iš ministerijos.
Valstybės kontrolės auditas parodė, kad net 361 tūkstančiui gyventojų Lietuvoje trūktų vietos priedangose, o net 33 iš 60 savivaldybių nepasirengusios užtikrinti trumpalaikę gyventojų apsaugą. Kalbant apie darbus rudens sesijoje, teiktumėte prioritetą šiam klausimui?
Be abejonės, civilinė sauga yra vienas iš prioritetų. Tačiau dabar tai ne tiek teisinio reguliavimo dalykas, nes daug kas išspręsta, kiek finansinis klausimas. Jeigu bus galimybių ir finansinių paskatų, ypač kalbant apie savivaldą, aišku, kad priedangų ir slėptuvių atsiras.
Savaitgalį Druskininkuose dalyvavote atidengiant Justinui Marcinkevičiui skirtą skulptūrą. Pastaruoju metu istorinio atminimo įamžinimas – itin karšta ir visuomenę skaldanti tema. Diskutuojame apie paminklo Salomėjai Nėriai nukėlimą, Antano Smetonos įamžinimą. Kur ieškotumėte bendrų jungčių šiose karštose diskusijose?
Diskusijos turi ir gali vykti, bet neturėtų būti ideologizuotos. Kai kurie desovietizacijos komisijos sprendimai tikrai buvo politiškai angažuoti, buvo vertinama iš šių dienų pozicijų. 2025 metais mes vertiname istorinius įvykius ir į tai įtraukiame Rusijos agresijos prieš Ukrainą aspektą. Manau, istorija yra istorija – tokia, kokia buvo.
Taip, stabų, kurie simbolizavo komunistinius arba totalitarinius simbolius, turėtų nelikti. Bet kalbant apie mūsų istoriją, kuri susijusi su menu ir kultūra, vertinimas turėtų būti visapusiškas ir kitoks.
Mano buvimas Druskininkuose šeštadienį buvo sąmoningai pasirinktas sprendimas. Matau bandymus sumenkinti tautos dainių – poetą, vertėją, kuris sunkiu laikotarpiu daug kūrė, rašė ir laviravo, žinant sovietinę cenzūrą, – ideologizuoti jį ir sakyti, kad nevertas pagarbos bei dėmesio. Vyrauja pozicija, kad šiandien iš esmės negalima naudoti šio poeto kūrinių ar statyti jam paminklų. Man tai nepriimtina, manau, kad tas pats liečia ir kitus kūrėjus, tarp jų ir Salomėją Nėrį.
Poetės Salomėjos Nėries paminklas Vilniuje. Ervino Rauluševičiaus / ELTA nuotrauka
Reikia vertinti kontekstą, ir tą turėtų daryti istorikai profesionalai, žinodami detales ir aplinkybes, kuriomis kūrėjai veikė. Bandome persekioti meno žmones, tačiau pamirštame, kad ta pati marksistinė komunistinė ideologija buvo skleidžiama mokyklose ir aukštosiose mokyklose. Kai kas sėkmingai dėstytojavo, skleidė marksizmo bei leninizmo propagandą katedrose, plovė smegenis ir darė didelę žalą, bet tų žmonių mes nematome. Matome tuos, kurie laviruodami sunkiomis istorinėmis aplinkybėmis galbūt pasirinko neteisingą pusę, ir po 80 metų norime nubraukti visą jų kūrybos indėlį į mūsų literatūrą ir meną. Tai man nepriimtina.
Valstybės kontrolė skelbė, kad valstybė, neaišku, kam, pernai išleido beveik 700 mln. Tai nereiškia, kad pinigai buvo pavogti ar iššvaistyti, tačiau ar ieškant finansavimo gynybai nereikėtų griežčiau prižiūrėti dabartinių finansų?
Dabar įvairaus plauko populistai bando pasigauti šią Valstybės kontrolės išvadą nesuvokdami, o greičiausiai sąmoningai manipuliuodami, kad kažkas pavogė tuos 700 mln. Taip nėra. Yra metodai, ir Valstybės kontrolė galėtų geriausiai paaiškinti, kiek patikrinimų ji atliko ir kaip atsirado tokia išvada.
Valstybės kontrolės viena iš misijų yra ta, kad kiekvienas euras šalyje būtų panaudotas racionaliai ir pagrįstai. Negali būti taip, kad mes nežinome, kaip tos lėšos buvo panaudotos. Institucijos, kuriose rasta trūkumų, turi daryti išvadas. Esamos išvados sukelia spekuliacijų ir melagienų bangą, kad kažkas pinigus pavogė.
Visuomenei itin įdomu Seime vykstantys remontai. Parlamentas šiuo metu kaip reikiant atnaujinamas. Ar galime tikėtis, kad kada nors bus atnaujintos ir visuomenei atviros Seimo prieigos?
Pradžioje pakalbėkime apie patį pastatą. Deja, tenka konstatuoti, kad jis nėra ir nebuvo parengtas veikti ekstremaliomis situacijomis. Vienas iš svarbiausių darbų yra užtikrinti autonominį elektros energijos tiekimą visuose Seimo rūmuose. Taip pat atnaujiname komunikacijas, todėl visi Seimo kiemai ir aikštelės yra išrausti. Artėja Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai, o tam reikalinga speciali įranga ir patalpos įvairiems renginiams.
Seimas yra atvira ir labai daug ekskursijų rengianti institucija, čia kasdien eina žmonių. Net nekalbu apie reprezentacinę Kovo 11-osios salę, kuri atrodė apgailėtinai – visiškai apleistas paveldo objektas.
Kalbant apie Seimo prieigų remontą – dėl įvairių rizikų yra tikimybė iki pirmininkavimo Europos Sąjungoje nespėti atnaujinti didžiosios aikštės prie Seimo, kurioje yra vadinamasis fontanas. Priimtas sprendimas kol kas šios erdvės neatnaujinti, tačiau baigus pirmininkavimą ji bus rekonstruojama iš esmės. Dabar ji atrodo apgailėtinai, nors tai viena pagrindinių reprezentacinių mūsų aikščių.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Abiturientų protestas prie Vyriausybės, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į švietimo sistemos reformų problemas. Vilnius, 2025 m. liepos 9 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Pakalbėkime apie kitą protestą, vykusį antradienį. Trečiadienį per Žinių radiją sakėte, kad protesto dėl premjero kontekste esama dalykų, kuriuos galima sureikšminti. Vis dėlto Prezidentūra antradienį ironizavo protestą: patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad tarp reikalavimų jam pritrūko pigesnės latės kavos ir marsiečių, naudojančių ekologišką kurą. Atrodo, kad Jūsų ir prezidento pozicijos premjero atžvilgiu skiriasi?
Nenoriu komentuoti kitos institucijos, o ypač patarėjų kalbų, kurios gali būti įvairios. Manau, gyvename demokratinėje valstybėje, ir piketai bei mitingai yra viena iš demokratijos formų.
Natūralu, kad dalis žmonių po rinkimų būna nelaimingi, nes jų mylimos politinės partijos jų nelaimėjo. Tačiau kai tų rinkėjų partijos būna valdžioje, joms atleidžiama viskas. Mes nematėme tų pačių žmonių organizuotų protestų, kai buvo ankstesnė valdančioji koalicija, bet tai natūralu, nes susirenka vienos politinės ideologijos gerbėjai ir reiškia savo nepasitenkinimą.
Dabartinę situaciją reikėtų matyti plačiau. Kai kurie reikalavimai kartojasi, juos girdėjome ir rudenį, kai buvo suformuota valdančioji koalicija – tada irgi buvo žmonių, kurie jos nenorėjo. Šiandien Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis turi 40 balsų Seime, todėl neturi net teorinių galimybių sudaryti koaliciją. Su tuo reikėtų susitaikyti ir politikams, kurie galbūt vis dar mano, kad tie mitingai nukreipti specialiai prieš koaliciją. Tai yra demokratijos išraiškos būdas, ir turime tuo džiaugtis.
Kalbant apie klausimus ir atsakymus, premjeras jau daug tų atsakymų pateikė. Svarbiausia, kad visos institucijos, kurios tik yra Lietuvoje, atlieka tyrimus ir pateiks vertinimus. Palaukime jų, ir tada matysime bendrą vaizdą.
Baigus Seimo pavasario sesiją, džiaugiatės, kad „buldozeris neišvažiavo“, o skambiai kritikuota valdančioji koalicija nesubyrėjo. Tikėjotės, kad ji bus tokia intensyvi? Ir ar buvo minčių dėl koalicijos griūties?
Taip, buvo. Pradžia buvo nelengva, bet ir dabar yra ką tobulinti. Būna, kad koalicijos taryboje sutariame viena, o paskui sugebame priimti visai kitus sprendimus.
Kalbant apie sesiją, intensyviausia ji buvo pabaigoje, nes pradžioje trūko aktyvumo ir projektų. Aišku, skirtingos ministerijos skirtingai teikia projektų paketus. Galiu pasidžiaugti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtais įstatymo projektais, kurie gerins verslo aplinką. Taip pat sulaukėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antrosios pensijų pakopos reformos. Buvo pateikta ir labai svarbių energetikos projektų, galiausiai – vadinamoji mokesčių reforma.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Taip, turėjome daug aistrų ir emocijų, nemažai diskusijų, po kurių projektai buvo koreguojami. Negalime sakyti, kad jie yra tobuli, bet pažiūrėsime, koks bus rezultatas, kai matysime realų veikimą. Nors buvo intensyvu, buldozerio nereikėjo kurti – čia net opozicija neturėtų reikšti priekaištų. Ten, kur buvo bandymas jį užkurti, kalbu apie Baudžiamojo kodekso pataisas dėl „čekučių“, vienokia ar kitokia forma pavyko padaryti taip, kad tas buldozeris į trasą neišvažiuotų.
Gėdingiausiu pavasario sesijos įvykiu įvardijote Arūno Dudėno „gelbėjimo operaciją“. Vis dėlto pataisos dėl atsakomybės švelninimo „čekiukų“ bylose buvo išbrauktos. Kaip manote, ar Seimo rudens sesijoje jos prasiskins kelią?
Nenorėčiau spėlioti, bet galbūt vasarą tie, kurie teikia tokias iniciatyvas, galės plačiau pagalvoti apie atskirų nusikalstamų veikų pasekmių švelninimą. Siūlymais paliečiamos ir tos nusikalstamos veikos, kurios labai svarbios mūsų visuomenei, tad teigiamo požiūrio iš jos pusės nebūtų. Institucijos sako, kad pakeitimai turi būti sisteminiai ir atitikti bendrą baudžiamąją politiką, tačiau dabar jos buvo visiškai iškritusios iš konteksto.
Aš ir mūsų politinė partija laikomės pozicijos, kad tokiais būdais nereikėtų spręsti tarybos narių teisinių problemų, kurių prisidarė jie patys.
Seimas priėmė mokesčių paketą, kuriame numatyta daugiau apmokestinti gyventojų pajamas, tačiau paliktos lengvatos vienai gyventojų grupei – ūkininkams. Kaip vertinate, ar tokios lengvatos principas yra socialiai teisingas, turint omenyje, kad Vyriausybė iš pat pradžių teigė, jog reformos tikslas yra didesnis teisingumas?
Pirmiausia pakalbėkime apie pajamas. Šiuo klausimu irgi buvo daug aistrų ir pasakojimų iš nežinojimo. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokytis yra paprastas, nes nepaliečia gyventojų, kurie gauna beveik iki 3000 eurų atlyginimo į rankas.
Didžioji dalis dirbančiųjų – apie du milijonus žmonių – gauna būtent tokias pajamas ir gyventojų pajamų mokesčio pokyčio nepajus. Pajus tie, kurie gauna didesnes pajamas, nes atsiranda 25 proc. ir 32 proc. tarifas. Vėlgi, skirtingai nuo komunikacijos, kurios nebuvo arba kuri buvo nepakankama, mokestis bus skaičiuojamas ne nuo pirmojo euro, o nuo skirtumo, kuris viršija minėtas ribas.
Kad skaičiai būtų geriau suvokiami, pateiksiu pavyzdį: tam, kuris į rankas gauna per 11 tūkstančių eurų, pokytis sieks apie 200 eurų. Tad apie ką mes kalbame? Šio sprendimo tikrai reikėjo.Kad skaičiai būtų geriau suvokiami, pateiksiu pavyzdį: tam, kuris į rankas gauna per 11 tūkstančių eurų, pokytis sieks apie 200 eurų. Tad apie ką mes kalbame? Šio sprendimo tikrai reikėjo. Kalbant apie ūkininkus, visada yra tikslas, kad to teisingumo būtų daugiau. Šiuo atveju klausimas susijęs su mažais ir vidutiniais ūkiais, kurie nėra uždarosios akcinės bendrovės arba akcinės bendrovės, kaip didieji mūsų agrokoncernai. Jos jau šiandien turi kitą teisinę formą, o pelno mokestis išauga dar procentu. Norime išlaikyti vidutinį šeimos ūkį Lietuvoje, o tai yra svarbu ne tik dėl užimtumo, bet ir dėl apsirūpinimo maistu, todėl Seimas apsisprendė, kad mokestinė lengvata turėtų išlikti. Ir ji išliko. Matyt, nė vienoje reformoje nerasi absoliutaus teisingumo, bet Seimas sprendimą priėmė. Rudenį dar bus diskusijų dėl kitų netolygumų, nes ūkininkus liečia ir kiti klausimai. Šiuo atveju sprendimai priimti tokie, dėl kokių buvo politinė valia ir Seimo daugumos pritarimas, nes nuomonės tikrai išsiskyrė. Prezidentūra jau pareiškė, kad rudens Seimo sesijoje sprendimai dėl GPM lengvatos ūkininkams turės būti pakeisti. Ar tai reiškia, kad sprendimus Seimas planuoja keisti dar šiemet? Nemanau, tai yra interpretacijos. Kalbant apie tai, kas susiję su žemės ūkio veikla ir šios lengvatos taikymu, atsiranda interpretacijų, kad lengvatą galima turėti prisidengus bet kokia veikla ir tapus ūkininku. Taip tikrai nėra. Bet jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija matys, kad yra galimybė lengvata manipuliuoti, Seimas sugrįš ir tai ištaisys. Asmeniškai manau, kad nereikia jokios teisinės intervencijos, tačiau pasikliausime kompetentingomis institucijomis, kurios turės užtikrinti sąžiningą ir skaidrų mokesčių surinkimą.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Konstitucinis Teismas atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos. Ar rudens sesijoje šis įstatymas gali būti priimtas atsižvelgiant į tai, kad jau dabar buvo įvairių iniciatyvų užkirsti kelią net galimybei santykius įtvirtinti per teismus?
Seimo valdyba priėmė sprendimą pagal Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymą, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą Vyriausybė parengtų projektą. Vyriausybė tai paskyrė Teisingumo ministerijai, ir nuo jos priklausys, koks šio teisės akto projektas bus pateiktas. Dabar laukiame žinių iš ministerijos.
Valstybės kontrolės auditas parodė, kad net 361 tūkstančiui gyventojų Lietuvoje trūktų vietos priedangose, o net 33 iš 60 savivaldybių nepasirengusios užtikrinti trumpalaikę gyventojų apsaugą. Kalbant apie darbus rudens sesijoje, teiktumėte prioritetą šiam klausimui?
Be abejonės, civilinė sauga yra vienas iš prioritetų. Tačiau dabar tai ne tiek teisinio reguliavimo dalykas, nes daug kas išspręsta, kiek finansinis klausimas. Jeigu bus galimybių ir finansinių paskatų, ypač kalbant apie savivaldą, aišku, kad priedangų ir slėptuvių atsiras.
Savaitgalį Druskininkuose dalyvavote atidengiant Justinui Marcinkevičiui skirtą skulptūrą. Pastaruoju metu istorinio atminimo įamžinimas – itin karšta ir visuomenę skaldanti tema. Diskutuojame apie paminklo Salomėjai Nėriai nukėlimą, Antano Smetonos įamžinimą. Kur ieškotumėte bendrų jungčių šiose karštose diskusijose?
Diskusijos turi ir gali vykti, bet neturėtų būti ideologizuotos. Kai kurie desovietizacijos komisijos sprendimai tikrai buvo politiškai angažuoti, buvo vertinama iš šių dienų pozicijų. 2025 metais mes vertiname istorinius įvykius ir į tai įtraukiame Rusijos agresijos prieš Ukrainą aspektą. Manau, istorija yra istorija – tokia, kokia buvo.
Taip, stabų, kurie simbolizavo komunistinius arba totalitarinius simbolius, turėtų nelikti. Bet kalbant apie mūsų istoriją, kuri susijusi su menu ir kultūra, vertinimas turėtų būti visapusiškas ir kitoks.
Mano buvimas Druskininkuose šeštadienį buvo sąmoningai pasirinktas sprendimas. Matau bandymus sumenkinti tautos dainių – poetą, vertėją, kuris sunkiu laikotarpiu daug kūrė, rašė ir laviravo, žinant sovietinę cenzūrą, – ideologizuoti jį ir sakyti, kad nevertas pagarbos bei dėmesio. Vyrauja pozicija, kad šiandien iš esmės negalima naudoti šio poeto kūrinių ar statyti jam paminklų. Man tai nepriimtina, manau, kad tas pats liečia ir kitus kūrėjus, tarp jų ir Salomėją Nėrį.
Poetės Salomėjos Nėries paminklas Vilniuje. Ervino Rauluševičiaus / ELTA nuotrauka
Reikia vertinti kontekstą, ir tą turėtų daryti istorikai profesionalai, žinodami detales ir aplinkybes, kuriomis kūrėjai veikė. Bandome persekioti meno žmones, tačiau pamirštame, kad ta pati marksistinė komunistinė ideologija buvo skleidžiama mokyklose ir aukštosiose mokyklose. Kai kas sėkmingai dėstytojavo, skleidė marksizmo bei leninizmo propagandą katedrose, plovė smegenis ir darė didelę žalą, bet tų žmonių mes nematome. Matome tuos, kurie laviruodami sunkiomis istorinėmis aplinkybėmis galbūt pasirinko neteisingą pusę, ir po 80 metų norime nubraukti visą jų kūrybos indėlį į mūsų literatūrą ir meną. Tai man nepriimtina.
Valstybės kontrolė skelbė, kad valstybė, neaišku, kam, pernai išleido beveik 700 mln. Tai nereiškia, kad pinigai buvo pavogti ar iššvaistyti, tačiau ar ieškant finansavimo gynybai nereikėtų griežčiau prižiūrėti dabartinių finansų?
Dabar įvairaus plauko populistai bando pasigauti šią Valstybės kontrolės išvadą nesuvokdami, o greičiausiai sąmoningai manipuliuodami, kad kažkas pavogė tuos 700 mln. Taip nėra. Yra metodai, ir Valstybės kontrolė galėtų geriausiai paaiškinti, kiek patikrinimų ji atliko ir kaip atsirado tokia išvada.
Valstybės kontrolės viena iš misijų yra ta, kad kiekvienas euras šalyje būtų panaudotas racionaliai ir pagrįstai. Negali būti taip, kad mes nežinome, kaip tos lėšos buvo panaudotos. Institucijos, kuriose rasta trūkumų, turi daryti išvadas. Esamos išvados sukelia spekuliacijų ir melagienų bangą, kad kažkas pinigus pavogė.
Visuomenei itin įdomu Seime vykstantys remontai. Parlamentas šiuo metu kaip reikiant atnaujinamas. Ar galime tikėtis, kad kada nors bus atnaujintos ir visuomenei atviros Seimo prieigos?
Pradžioje pakalbėkime apie patį pastatą. Deja, tenka konstatuoti, kad jis nėra ir nebuvo parengtas veikti ekstremaliomis situacijomis. Vienas iš svarbiausių darbų yra užtikrinti autonominį elektros energijos tiekimą visuose Seimo rūmuose. Taip pat atnaujiname komunikacijas, todėl visi Seimo kiemai ir aikštelės yra išrausti. Artėja Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai, o tam reikalinga speciali įranga ir patalpos įvairiems renginiams.
Seimas yra atvira ir labai daug ekskursijų rengianti institucija, čia kasdien eina žmonių. Net nekalbu apie reprezentacinę Kovo 11-osios salę, kuri atrodė apgailėtinai – visiškai apleistas paveldo objektas.
Kalbant apie Seimo prieigų remontą – dėl įvairių rizikų yra tikimybė iki pirmininkavimo Europos Sąjungoje nespėti atnaujinti didžiosios aikštės prie Seimo, kurioje yra vadinamasis fontanas. Priimtas sprendimas kol kas šios erdvės neatnaujinti, tačiau baigus pirmininkavimą ji bus rekonstruojama iš esmės. Dabar ji atrodo apgailėtinai, nors tai viena pagrindinių reprezentacinių mūsų aikščių.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
