„Penktokams perskaityti visą puslapį gali būti kančia“: kodėl formuojasi skaityti negebanti visuomenė?

Dienraštis „Bernardinai.lt“ atsakymo į šį klausimą ieško kartu su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovu JUSTINU VANCEVIČIUMI ir Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja UGNE ZAVECKAITE.

Ambicinga „Knygų starto“ vizija ir mokyklų praktika

Pokalbio pradžioje buvo prisiminta ne vienus metus veikiančios iniciatyvos „Knygų startas“ pradžia. Šios užsienio šalių patirties įkvėptos idėjos tikslas – kad nuo pat gimimo vaikai gautų pirmąją knygelę, o tėvai būtų informuojami apie ankstyvojo skaitymo naudą. Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovas pabrėžia, kad nuoseklus skaitymo procesas, prasidedantis nuo pat pirmųjų dienų ir tęsiamas visais gyvenimo etapais, yra itin svarbus.

Mokytoja U. Zaveckaitė dalijasi pastabomis iš kasdienės praktikos. Jos teigimu, kasmet vis daugiau vaikų prisijaukina knygas. Jos mokykloje skatinama skaityti ne tik literatūros pamokose, bet ir kitur.

Visuomenės atsakomybė ir tėvų pavyzdžio svarba

Abu diskusijos dalyviai sutaria, kad knygų neskaitantis vaikas neturėtų kaltinti savęs. Jų teigimu, didžiausia atsakomybė tenka suaugusiesiems, kurie supa jauną žmogų. J. Vancevičius atkreipia dėmesį, kad skaityti reikia skatinti ne tik vaikus, bet ir visų amžiaus grupių žmones.

„Skaitymas yra pamatinis dalykas, o norint turėti išsilavinusią, kritiškai mąstančią, atvirą ir demokratišką visuomenę skaitymo skatinimui reikia skirti daugiau dėmesio“, – teigia pašnekovas.

Kokią įtaką daro antraščių kultūra?

Pokalbio metu ekspertai aptarė ir šiandieninių antraščių kultūros pasekmes. Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovas J. Vancevičius sako, kad išlaikyti koncentraciją tampa sunku dėl didelio informacijos srauto. Jam pritaria ir lietuvių kalbos mokytoja U. Zaveckaitė: dabartiniams penktokams perskaityti visą puslapį gali būti kančia.

„Mokyklose būtina ne tik kalbėti apie tai, ką skaityti, bet ir mokyti atsirinkti vertingą informaciją, atpažinti dezinformaciją, ypač socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto eroje“, – kalba pedagogė.

Ar turėsime skaitančiųjų kartą?

Šiandieninėje skaitmeninėje eroje skaitymas gali atrodyti nepopuliarus ir nereikalingas, bet J. Vancevičius nemano, kad padėtis dėl knygų skaitymo yra kritinė.

Pašnekovui antrina ir lietuvių kalbos mokytoja. Anot jos, mokiniai renkasi įvairius skaitymo būdus. U. Zaveckaitės teigimu, nereikia baimintis telefonų ar dirbtinio intelekto įtakos, nes skaitymas toliau išliks svarbus įgūdis, formuojantis kritinį mąstymą.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama