Tibeto rėmimo grupės narys R. Mažeika apie Dalai Lamą XIV: jo skleidžiamas humanizmas ir taikos idėjos – labai svarbūs
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Jau daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje gyvuojančios Tibeto rėmimo grupės narys ROBERTAS MAŽEIKA sako, kad Dalai Lamos XIV kova už humanizmą, taiką, atjautą yra neįkainojamos vertybės, pripažįstamos plačiajame pasaulyje. Lietuvą jos pasiekė atkūrus nepriklausomybę.
youtube.com videoApie budizmą, Tibetą, Dalai Lamą mūsų visuomenė bene daugiausia sužinojo iš Lietuvoje veikiančios Tibeto rėmimo grupės. Papasakokite apie jos kilmę. Kada viskas prasidėjo ir kokia pagrindine veikla užsiimate?
Lietuvoje Tibeto rėmimo grupė pradėjo veikti vos atkūrus nepriklausomybę. Kai 1990 metų balandžio 4-ąją buvo atsiųsta Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV telegrama – sveikinimas su atkurta laisve Vytautui Landsbergiui, iš karto užsimezgė ryšiai su Tibetu. Netrukus buvo įkurta Tibeto rėmimo grupė. Pagrindinė jos iniciatorė buvo rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Jos dėka ši grupė ilgiausiai ir laikėsi. Nereikia nuvertinti ir kitų asmenų, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie grupės – ypač Paulius Normantas, taip pat Leonidas Donskis.
Ši grupė yra visuomeninė, neformali. Mūsų siekis – neužsidaryti organizaciniuose rėmuose. Todėl veikiame iki šiol.
Klausimas – ką grupė veikia? Pagrindinis mūsų tikslas yra supažindinti visuomenę su padėtimi Tibete, kad ir ji, ir politikai suprastų ir palaikytų Tibetą. Mūsų supratimu, supažindinimas su Tibeto padėtimi tiesiogiai padeda palaikyti šį kraštą. Pastarasis mūsų darbas – paroda, skirta Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV 90-mečiui. Atidaryta liepos 4-ąją, ji veikia penkiose Vilniaus vietose: šalia Lietuvos Respublikos Seimo Sausio 13-osios memorialo, Vilniaus arkikatedros ir Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpinės, taip pat Rotušės aikštėje ir Tibeto skvere.
Tibeto rėmimo grupės narys Robertas Mažeika. Asmeninio archyvo nuotrauka
Šios vietos parinktos neatsitiktinai: keturių savo vizitų metu Dalai Lama čia lankėsi, kai kur – ne kartą. Eksponuojami istoriniai dokumentai, keturių Jo Šventenybės vizitų Lietuvoje nuotraukos. Paroda prie Seimo tiesiogiai susijusi su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu, pirmuoju Dalai Lamos vizitu.
Dalai Lamos XIV antrąjį vizitą inicijavo ir pakvietimą organizavo Vilniaus universitetas. Čia 2018 metais buvo surengta paskaita.
Kasmet kovo 10-ąją rengiame minėjimą. Jis skirtas Tibeto sukilimui, po kurio šalis prarado nepriklausomybę, atminti. Tai įvyko 1959 metais, paskui Jo Šventenybė Dalai Lama turėjo pasitraukti į užsienį. Taip pat minime gruodžio 10-ąją. „Skalvijos“ kino centre rengiame filmo, susijusio su Tibeto laisve, istorija, peržiūrą.
Pagrindinis mūsų tikslas – neužsidaryti konkrečiuose renginiuose, ieškoti, kas aktualu. Paminėsiu įsimintinus dalykus. Kai buvo nuspręsta atidaryti konteinerinį traukinį tarp Klaipėdos uosto ir Kinijos, vyko protestas, jis sulaukė didelio visuomenės rezonanso.
Komunistinė Kinija ieško įvairių būdų paveikti viešąją nuomonę. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetas buvo surengęs tibetologų vizitą, tačiau jis buvo sustabdytas. Siekiame nuolatos reaguoti į įvykius ir juose dalyvauti.
Pone Robertai, ar pastebite, kad Lietuvos jaunoji karta žino apie Dalai Lamą ir Tibeto padėtį?
Pradėsiu nuo pavyzdžio Lietuvos Respublikos Seime. Tibeto ryšių grupė yra didžiausia Lietuvos parlamentarizmo istorijoje. Tai reiškia, kad, bėgant metams ir Lietuvai persiritus į ketvirtąjį nepriklausomybės dešimtmetį, ypač jauni politikai išlieka aktyvūs Tibeto atžvilgiu.
Tibetas yra tam tikras idealizmas. Tai yra laisvė, kova su tironija. Tai supranta ir politikai, ir jaunoji karta. Aš nesutinku žmonių, kurie sakytų: „Ne ne, Tibetas neįdomu.“
Jo Šventenybė Dalai Lama XIV. Vilnius, 2018 m. Ryčio Šeškaičio nuotrauka
Susitikimas su Jo Šventenybe Dalai Lama XIV Vilniaus universitete 2018 m. Ryčio Šeškaičio nuotrauka
Susitikimas su Jo Šventenybe Dalai Lama XIV Vilniaus universitete 2018 m. Ryčio Šeškaičio nuotrauka
Prisimenu Dalai Lamos vizitą, susitikimą 2018-aisiais Vilniaus universitete. Susirinko pilnas kiemas jaunimo, jie atėjo paklausyti Jo Šventenybės paskaitos. Tai rodo žmonių entuziazmą ir įsitraukimą, supratimą apie Tibetą.
Kaip reikėtų vertinti diskusijas apie Dalai Lamos įpėdinį? Kokia yra Tibeto rėmimo grupės pozicija dėl jo pareiškimo, kad įpėdinis turėtų gimti laisvajame pasaulyje ir nebus Pekino paskirtas?
Tibeto grupė remia Tibetą ir tibetiečius, Jo Šventenybę Dalai Lamą ir vyriausybę emigracijoje, jos priimamus sprendimus.
Labai svarbu išsaugoti tradiciją, gyvuojančią šimtus metų. Žinome, kad Kinija kišasi ir kišis, bando paveikti šiuos procesus. Turime pavyzdį, kas nutiko 1995-aisiais, kai buvo atpažintas ir pagrobtas Pančen Lama. Penkerių metų berniukas buvo pagrobtas, ir iki šiol nežinoma, kur jis yra, o Kinija paskyrė savo Pančen Lamą, vadinamąjį Pančeną. Jis veikia, nors tibetiečiai jo nepripažįsta, bet jis oficialiai atlieka tam tikras pareigas Kinijoje.
To paties siekiama ir dabar. Kinija iš karto reagavo į Jo Šventenybės Dalai Lamos pareiškimą.
Labai gerai, kad Jo Šventenybė Dalai Lama įvardijo, kur atgims – jog tikrai negims okupuotoje teritorijoje, kad nebūtų įrankis kinų rankose.
Labai gerai, kad Jo Šventenybė Dalai Lama įvardijo, kur atgims – jog tikrai negims okupuotoje teritorijoje, kad nebūtų įrankis kinų rankose. Aišku, reikia laiko Dalai Lamai užaugti.
Dabartinis Dalai Lama buvo atpažintas dvejų metų. Praeina nemažai laiko, kol jis užauga, įgyja autoritetą. Dalai Lama nėra politinis lyderis – jis yra dvasinis lyderis. 2011 metais jis atsisakė politinės valdžios, nors buvo sukurtos demokratinės institucijos: parlamentas, vyriausybė. Jos veikia. Tiesa, šios institucijos nėra pripažintos, vis dėlto yra finansuojamos, su jomis susitinkama.
Lietuvoje yra viešėjęs Tibeto vyriausybės tremtyje politinis vadovas Sikyongas, parlamento nariai. Šiemet birželio 2–4 dienomis vyko pasaulio parlamentarų, remiančių Tibetą, suvažiavimas Tokijuje. Iš Lietuvos dalyvavo du Seimo nariai – Arūnas Valinskas ir Matas Maldeikis. Jame taip pat dalyvavo Europos Parlamento narys, Tibeto grupės Europos Parlamente pirmininkas Dainius Žalimas.
Jo Šventenybė Dalai Lama XIV ir profesorius Vytautas Landsbergis. Vilnius, 2018 m. birželio 14 d. Ryčio Šeškaičio nuotrauka
Jo Šventenybė Dalai Lama XIV ir kunigas Julius Sasnauskas OFM. Vilnius, 2018 m. birželio 14 d. Ryčio Šeškaičio nuotrauka
Parlamentiniai ryšiai iš esmės yra oficialūs, tai yra oficialių struktūrų santykiai. Dalai Lama nėra vienintelis asmuo, kuris galėtų lemti Tibeto ateitį. Tačiau jis yra svarbus moralinis autoritetas, vienijantis tibetiečius. Manau, išsaugoti tibetiečių instituciją yra ne tik jų pačių, bet ir visų, kurie iš tikrųjų myli laisvę, kuriems rūpi demokratija, Tibeto ateitis, rūpestis.
Pone Robertai, kokią įtaką dabartiniam sudėtingam pasauliui, labai intensyviam ir prieštaringam, turi Dalai Lamos filosofija? Suprantama, visų aspektų neapžvelgsime, bet jau vien jo įžvalgos apie atjautą ką reiškia.
Atjauta, nesmurtinis kelias... Žinoma, Dalai Lama XIV yra vienas iš ryškiausių pasaulio lyderių. Politiniai lyderiai, deja, kalba iš jėgos pozicijų. Kuo įtakingesnė valstybė, tuo galingesnis jos lyderis.
Pasaulio žemėlapyje Tibeto šiuo metu nėra. Kinija stengiasi jį ištrinti. Jeigu atsiversite „Google“ žemėlapius, pamatysite, kad užrašyta ne „Tibetas“, o „Xizangas“. Matome, kad Kinija daro viską, kad Tibeto nebūtų. Kiek dar yra pasaulio lyderių ir tautų, kurie okupuoti, kuriuos norima ištrinti?
Ilgametė Dalai Lamos patirtis ir budizmo filosofijos sklaida Vakaruose yra labai svarbios. Jo Šventenybė niekada neverčia žmonių atsiversti, jis sako netgi priešingai: „Būkime ten, kur esame.“ Jis skleidžia sekuliarias vertybes, humanizmą, taikos idėjas. Jo pastangos yra didžiulės ir plačiai vertinamos.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Jurga
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
