Sesuo V. Plečkaitytė: atlaidų esmė – ištrinti nuodėmės paliktą atspaudą

„Atlaidai – momentas, kai galime Dievui pasakyti apie savas naštas ir Jo malone per gailestingumą priimti tikrovę visiškai ja pasitikėdami“, – apie atlaidų esmę sako Palaimintojo J. Matulaičio atlaidų organizacinės komandos narė, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregracijos sesė VIKTORIJA PLEČKAITYTĖ MVS.

Dienraščiui „Bernardinai.lt“ ji pasakoja apie palaimintojo svarbą Lietuvai ir jo garbei vykstančius atlaidus Marijampolėje.

youtube.com video

Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai Marijampolėje – turbūt vieni jauniausių Lietuvoje. Kuo svarbus šis palaimintasis ir kodėl jo vardu pavadinti atlaidai?

Šie atlaidai tikrai yra jaunesni už daugelį kitų. Minime 38-ąsias palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacijos metines, tad turime sukaupę šiokį tokį stažą. Kalbant apie svarbą, tai šventųjų Lietuvoje turime labai nedaug, todėl nesunkiai galime juos suskaičiuoti. Neseniai vieno marijono iš Lenkijos paklausiau, kiek jie turi šventųjų ir palaimintųjų. Jis sutrikęs atsakė – apie du šimtus.

Mes, lietuviai, jų turime kelis: šv. Kazimierą, palaimintuosius Jurgį Matulaitį, Teofilių Matulionį ir naujai patvirtintą Mykolą Giedraitį. Viskas, kitų vis dar laukiame.

Tėvas Jurgis yra vienas iš palaimintųjų ir yra pirmas eilėje po šv. Kazimiero. Kai popiežius Jonas Paulius II 1987-aisiais jį paskelbė palaimintuoju, pasakė, kad Matulaitis atsistoja šalia šv. Kazimiero. Kitaip tariant, tarp mūsų jis yra vienas iš nedaugelio, kuris, Bažnyčiai garantuojant, žino kelią Dievo link.

Kai Bažnyčia skelbia šventuosius ar palaimintuosius, ji mums dovanoja juos kaip žiburius ar gyvenimo kelionę nugyvenusius vyresnius draugus, kurie gali pasakyti, kaip tą reikia daryti. Šių dienų pasaulyje tokių kelrodžių ir patarėjų reikia labiau nei bet kada. Šiuo atveju tai palaimintasis Jurgis, savas lietuvis, meldęsis ta pačia kalba ir vaikščiojęs tais pačiais keliais.

Įprastai atlaidai Lietuvoje vyksta kartą per metus, o kodėl Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai rengiami kelis kartus per metus?

Taip susiklostė istoriškai ir praktiškai. Tėvo Jurgio mirties, arba gimimo danguje, diena yra sausio 27-oji. Dažniausiai ši diena tampa pagrindine palaimintojo ar šventojo minėjimo data. Taip yra ir Matulaičio atveju: skelbdamas jį palaimintuoju, popiežius beatifikacijos formulėje įvardijo sausio 27 dieną. Tai yra tėvo Jurgio liturginio minėjimo diena.

Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis-Matulevičius. Kauno miesto muziejaus eksponatas. Limis.lt nuotrauka

Lietuvoje ši data yra viduržiemis, ir prieš 40 metų tai nebuvo palankus metas vykti švęsti iškilmę. Kita vertus, 1987-ųjų liepą nutiko didis dalykas – Lietuva vis dar buvo okupuota, todėl tėvo Jurgio beatifikacija vyko ne Lietuvoje, bet Romos Šv. Petro bazilikoje, kur įprastai vyksta kanonizacijos. Važiuoti į šias iškilmes iš Lietuvos buvo leista tik nedidelei grupelei žmonių su vyskupu Antanu Vaičiumi priešakyje.

Jiems grįžus, Marijampolėje liepos 11 dieną (liepos 12-oji buvo sekmadienis) surengta padėkos šventė. Tai buvo didelis įvykis, spėčiau, vienas didžiausių nesankcionuotų žmonių susitikimų sovietmečiu.

Po metų Katalikų žinyne pasirodė informacija, kad tomis dienomis Marijampolėje galėjo būti apie 40 tūkstančių maldininkų. Nuotraukose matyti žmonių pilnas šventorius ir net visos aplinkinės gatvės. Tai įkvėpė tuometinius Lietuvos vyskupus prašyti Apaštališkosios penitenciarijos, už atlaidų patvirtinimą atsakingos institucijos Romoje, atlaidų dieną skirti liepos 12-ąją.

Kokiomis nuotaikomis marijampoliečiai pasitinka šiuos atlaidus?

Pirmas žodis, kuris ateina į galvą, – darbingomis. Turbūt suprantate, kad tie, kurie tampa šeimininkais ir priima svečius, turi gerai pasirengti. Laikotarpis iki atlaidų yra ne tik darbingas, bet ir maldingas. Sąmoningai stengiamės kiekvieną kartą sau priminti, kad tai, ką darome ruošdamiesi atlaidams, kuria erdvę Dievo malonei veikti per tėvo Jurgio užtarimą.

Pal. Jurgio Matulaičio atlaidai 2025 m. Aistės Gucaitienės nuotrauka Pal. Jurgio Matulaičio atlaidai 2024 m. liepos 13 d. Tomo Vitkausko nuotrauka

Didžioji pasirengimo dalis yra malda, stengiamės kurti jos užnugarį. Sausio 27-oji dažniausiai yra takoskyra, po kurios tuoj pat prasideda maldos už būsimuosius vasaros atlaidus laikas. Porą kartų per metus vyksta devindieniai, kurių metu per tėvo Jurgio užtarimą meldžiame sveikatos sugrąžinimo stebuklo sunkiai sergantiems ligoniams. Kitaip tariant, Marijampolė ir prieš atlaidus, ir jų metu sujuda įvairiomis prasmėmis.

Ar išvargina toks pasirengimas?

Patirtis visada yra keleriopa. Žinoma, prireikia įdėti daug pastangų, darbo ir laiko, tačiau tai natūralu. Taip pat tai yra palaimintas laikas, kuris suteikia ypatingą bendrystės su kitais žmonėmis patirtį. Viso veiksmo priekyje yra už parapiją atsakingi broliai marijonai. Mes savotiškai einame paskui juos ir gyvename gražų bendrystės laiką, kaip ir su kitomis organizacijomis bei parapijiečiais. Į organizavimą įsitraukia nemažai žmonių, todėl tai tampa ypatingos bendrystės momentu.

Suburiame ir jaunuosius savanorius. Jų yra dvi grupės: vieni – parapijos žmonės, kurie pasikviečia pagelbėti draugus; kiti per pačius atlaidus padeda pasitikti piligrimus, atlieka jaunatviškus darbus. Su jais taip pat išgyvenama nuostabi bendrystė.

Visą savaitę trunkantys atlaidai pakeičia ir mano vienuolinio gyvenimo ritmą. Tam tikrą dalį dienos maldos išgyvenu ne su įprasta savo bendruomene, bet su savanoriais.

Nuodėmė mumyse palieka neišvengiamą žymę, tai ne tik teorija, bet ir realybė. Kai ką nors prisidirbu, manyje lieka dėmė.

Kodėl tikinčiajam turėtų būti svarbu dalyvauti ne tik eilinėse Mišiose, bet ir atlaiduose?

Atlaidų malonė yra ypatinga dovana, kurią galima gauti iš Bažnyčios atveriamo šaltinio. Pagrindinė sąlyga – būti malonės būsenos ir atsižadėti bet kokios nuodėmės bei prisirišimo prie jos. Nuodėmė mumyse palieka neišvengiamą žymę, tai ne tik teorija, bet ir realybė. Kai ką nors prisidirbu, manyje lieka dėmė. Nuodėmė yra atleidžiama per išpažintį, bet tą dėmę dažniausiai turime dar ilgai.

Pal. Jurgio Matulaičio atlaidai 2024 m.: Maldos už švietimo ir žiniasklaidos darbuotojus diena. Šv. Mišios Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje 2024 m. liepos 10 d. Miglės Lapinskaitės nuotrauka

Atlaidai – momentas, kai galime Dievui pasakyti apie savas naštas ir Jo malone per gailestingumą priimti tikrovę visiškai ja pasitikėdami. Per Bažnyčios nuopelnus ir mūsų šimtmečiais gyvenusių brolių ir sesių užtarimą po nuodėmės liekanti dėmė yra ištrinama ir išgydoma. Šią malonę galime laimėti per atlaidus ne tik sau, bet ir mirusiems. Bažnyčia atveria ypatingus malonės – Dievo gailestingumo – vartus, pro kuriuos galime dalytis absoliutaus atleidimo džiaugsmu.

Šiemet visi švenčiantieji tradicinius atlaidus įsipiname į Jubiliejaus atlaidų malonę. Marijampolės bazilika yra ir Jubiliejaus bažnyčia. Piligrimai, atsinešę piligrimų pasus, gali gauti antspaudą, tačiau tai yra ir gera proga priminti, kad ne pasas ir ne antspaudas yra esminis dalykas. Svarbiausia, kad atlaidai yra momentas, kai iš širdies ištrinamas nuodėmės atspaudas.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama