„Juokinga ir kartu graudu“: sprendimą pridėti papildomų taškų laikiusiems egzaminus vadina nenoru spręsti problemas
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinti švietimo ekspertai tvirtina, kad tai problemos nesprendžia. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė VAIVA JUŠKIENĖ sako, kad toks sprendimas diskredituoja egzaminų sistemą ir mokytojų darbą. Istorijos mokytojas dr. ALGIS BITAUTAS papildomų taškų skyrimą vadina pataikavimo kultūros apraiška.
Kaip trečiadienį teigė ministrė, sprendimas priimtas, nes šiemet nustatyta brandos egzaminų išlaikymo kartelė – 35 taškai vietoj 16 buvusių – yra per aukšta. Anot jos, nuleisti išlaikymo kartelės nebuvo galima, nes tai prieštarautų teisės aktams, tačiau bus svarstoma ją koreguoti kitąmet.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
„Galiu drąsiai pareikšti, kad ankstesnė ministerijos vadovybė neįvertino realių mokinių galimybių pasiekti aukštesnę, net 35 taškų, kartelę. Šiandien iš gautų duomenų jau akivaizdu, kad ją reikės persvarstyti, ir tai mes padarysime“, – per spaudos konferenciją ministerijoje pranešė ji.
Pasak ministrės, dešimt taškų nepridėta tik prie lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultato, nes jo struktūra ir vertinimo kriterijai yra kitokie.
Sprendimą vadina pleistrų klijavimu
V. Juškienė papildomų taškų pridėjimą vadina pleistrų klijavimu ir tikina, kad valdantieji nenori spręsti problemų. „Situaciją vertinu blogai. Taip neturėtų būti, nes mokiniai ir mokytojai tikrai žinojo, kokia išlaikymo kartelė, tad dešimties balų pridėjimą pavadinčiau pleistrų klijavimu nežinia dėl ko. Matau, kad Vyriausybė tiesiog nori ramybės ir nenusiteikusi spręsti problemų“, – tvirtina švietimo ekspertė.
Anot jos, mokiniams, kurie prasčiau išlaikė egzaminus ar buvo ties išlaikymo riba, tai yra gera žinia, tačiau nesąžiningai elgiamasi su gabiais mokiniais.
„Mes pamirštame kitus mokinius, kurie išlaikė egzaminus puikiai. Tada kyla klausimas – kaip žiūrime į gabius mokinius? Atsiranda nelygiavertiškumas, nes vieniems padedame, o kitiems, kurie gavo šimtukus, nieko nepridedame, nes tai neįmanoma“, – svarsto ji.
Pašnekovė tvirtina, kad tokiu sprendimu Vyriausybė diskreditavo egzaminų sistemą ir mokytojų darbą. „Formuojasi tendencija, kad jeigu mūsų netenkina skaičiai, galima pridėti papildomų balų ir taip išspręsti problemą. Tačiau ar tai pakeičia situaciją – abejoju. Tai tik noras nuraminti įsiaudrinusį jaunimą“, – sako V. Juškienė.
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė, švietimo ekspertė Vaiva Juškienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Sunkiausiu egzaminu dažnai vadinamas matematikos valstybinis brandos egzaminas šiemet didžiajai daliai moksleivių buvo įkandamas – A lygio egzaminą išlaikė beveik 85 proc. abiturientų, surinktas rekordinis skaičius šimtukų – 8 procentai. B lygio (buvusio mokyklinio) matematikos egzamino neišlaikė beveik 43 proc. kandidatų.
Vis dėlto tokius rezultatus lėmė spendimas pridėti papildomų taškų, dėl to A. Bitautas negaili kritikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovybei.
„Juokinga ir kartu graudu. Tokie sprendimai rodo, kad visa ŠMSM vadovybė visiškai nesupranta, kokioje situacijoje yra. Kai tik kokia nors problema įgauna didelį mastą, ji bando su kibiru vandens užgesinti degantį namą. Dešimties taškų dovanojimas švietimo sistemos krizės nesprendžia, nes jei taškai būtų nepridėti, realūs rezultatai būtų buvę labai prasti.
Manau, žmonės, kurie atėjo į svarbiausius postus švietimo srityje, turėtų orientuotis. Juk tos problemos daugelį metų yra tokios pačios, tik niekas neįsiklauso į ekspertų siūlymus“, – apgailestauja jis.
Padidėjo šimtukininkų skaičius
Pridėjus po dešimt taškų prie abiturientų egzaminų rezultatų, padaugėjo ir išlaikiusiųjų egzaminus šimtukais. Štai pernai iš istorijos egzamino šimto balų įvertinimą gavo penkiolika jį laikiusiųjų, o šiemet – net 614.
Istorijos mokytojas A. Bitautas sako, kad ministerija, pridėjusi papildomų taškų, prisidarė problemų. „Istorijos egzamine tikrai nebuvo daug klaidų, tad pridėjus taškų atsidūrėme kuriozinėje situacijoje: anksčiau šimtukus gaudavo keliolika mokinių, o dabar – per šešis šimtus. Taip juk neturėtų būti, o priimant sprendimą reikėtų galvoti apie pasekmes, nes sulauksi kritikos, ir ji bus pelnyta“, – tikina jis.
„Šiemet vaikai nėra kitokie nei anksčiau, dabar matome pataikavimo kultūros apraišką. Kaip visuomenė rodome savo neįgalumą, nes jei egzaminų rezultatai yra tokie, jie tokie ir yra. Taškų konvertavimas nieko nekeičia, reikia tai konstatuoti“, – priduria jis.
Istorijos ir etikos mokytojas Algis Bitautas. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
V. Juškienė akcentuoja, kad nereikėtų vertinti vien skaičių. „Ne į skaičiukus reikia žiūrėti. Klausimas, kodėl mokiniai nepasiekia nustatyto balo, nors jis tikrai nėra aukštas norint baigti vidurinę mokyklą. Pabrėšiu, šiuo atveju kalbame apie dvylikos metų darbo rezultatą. Jeigu turime žeminti kartelę, vadinasi, nepasitikime savo vaikais“, – sako švietimo ekspertė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad reikia ieškoti kompleksinių priežasčių, kodėl mokiniams nesiseka. „Žinant, kad nepridėjus tų taškų matematikos egzamino būtų neišlaikę 60 proc. mokinių, kyla kitas klausimas: ar problema yra mūsų vaikai, ar mokytojai, kurie nesugeba jų išmokyti? O gal bendrojo ugdymo programa nėra tinkama arba egzaminų užduotys nedera su ja?“ – kelia klausimą ji.
Susirinko į piketo akciją
Trečiadienį dėl nekorektiškų ir painių brandos egzaminų užduočių keliasdešimt moksleivių susirinko prie Vyriausybės į piketo akciją. Dalis moksleivių laikė plakatus su užrašais „Lietuvai nereikia jaunimo“, „Ar patys skaitėte programą?“.
Į mitingą atvykusi ir šūkius „Palaikyk – nežlugdyk“, „Mes ne laboratorinės žiurkės“ išgirdusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė, ramindama susirinkusius moksleivius ir juos palaikančiuosius, teigė, kad rezultatai yra geri ir padėtis nėra dramatiška.
„Mes dirbame pusę metų, sprendimai dėl egzaminų struktūros, dėl vykdymo buvo priimti praeitos Vyriausybės. Daugelio struktūrinių dalykų, kurie yra privalomi, mes negalime keisti, nes moksleiviai prieš dvejus metus turi žinoti, kokie bus egzaminai, kaip jie bus laikomi ir kokia bus jų struktūra“, – kalbėjo ji.
Abiturientų protestas prie Vyriausybės, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į švietimo sistemos reformų problemas. Vilnius, 2025 m. liepos 9 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Vis dėlto piketas organizuotas dar nepaskelbus tikslių rezultatų, tad V. Juškienė teigia, kad abiturientai jau buvo nusiteikę sulaukti blogų rezultatų.
„Man labai keista, kodėl šiandien vyko protestas, nes jį organizuoti buvo nuspręsta tada, kai rezultatai nebuvo žinomi. Mokiniai a priori galvojo, kad viskas bus blogai“, – mano Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė.
Matematikos gali nebereikėti siekiant aukštojo mokslo
Jau kelerius metus, norint mokytis aukštojoje mokykloje, privaloma būti išlaikius matematikos brandos egzaminą. Tačiau ministrė šią savaitę užsiminė, kad diskutuojama dėl tvarkos keitimo stojant į humanitarinių mokslų studijas.
„Daugiausia skundų ir įvairiausių siūlymų gauname dėl matematikos egzamino – rašo ir tėvai, ir patys mokiniai. <…> Dėl to esame atviri ir diskutuosime, ar tikrai matematikos egzaminas turi būti privalomas, jeigu moksleiviai nori studijuoti humanitarines specialybes“, – antradienį sakė ministrė.
Tokias diskusijas palaiko ir V. Juškienė. Ji tvirtina, kad matematikos egzaminas neturėtų būti lemiamas veiksnys stojant į aukštąją mokyklą.
„Ilgą laiką stojant į aukštąsias mokyklas matematikos egzaminas nebuvo privalomas, jis įvestas tik prie ministro Dainiaus Pavalkio. Faktas, kad mums reikia matematinio mąstymo. Galbūt reikalavimas neturėtų būti panaikintas, bet jis neturėtų būti lemiamas stojant į aukštąsias mokyklas.
Kai kurie žmonės literatūros, istorijos, geografijos laukuose nardo puikiai, bet matematika jiems sudėtinga. Būčiau linkusi teigti, kad ji neturėtų būti privaloma stojant į visas specialybes“, – teigia ji.
Vilniaus universitetas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Panašios nuomonės laikosi ir A. Bitautas. „Ministrė turėjo būti priėmusi sprendimą anksčiau, o ne kai mokiniai organizuoja piketus. Mano nuomone, privalomai brukamas dalykas neišugdys trūkstamų inžinierių, nepadės pamilti matematikos. Ar tikrai aukšto meistriškumo sportininkui, kuris stoja į trenerio specialybę, reikia tokio matematikos egzamino, koks yra šiandien?“ – retoriškai klausia jis.
Tokiems planams nepritaria buvęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Feisbuke jis pareiškė, kad matematikos egzaminas svarbus rengiantis studijuoti visas disciplinas.
„Nepriklausomai nuo to, ar mokinys ruošiasi studijuoti inžineriją, ekonomiką, pedagogiką, ar humanitarinius mokslus, matematikos reikės visiems – matematika lavina loginį ir abstraktų mąstymą, gebėjimą struktūruoti informaciją, atskirti priežastį nuo pasekmės. Šios kompetencijos – visuotinės, svarbios ne tik darbe, bet ir gyvenime“, – rašė jis.
Paskelbti pirmieji egzaminų rezultatai
Kaip jau rašėme, matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė kiek daugiau nei 15 proc. abiturientų. A lygiu jį išlaikė 84,5 proc., o pernai – 89,5 proc. dvyliktokų. Valstybinį matematikos egzaminą laikė 12 580 abiturientų, jų surinktų taškų vidurkis siekia 59,2 balo iš šimto galimų.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 8,1 proc. šiais metais laikiusiųjų matematikos egzaminą išplėstiniu lygiu įvertinti šimtu balų.
Matematikos egzaminą pagal bendrąjį kursą laikė 5954 kandidatai, 57,1 proc. jų egzaminą išlaikė. Šimto balų įvertinimą gavo 29 mokiniai, tai sudaro 0,5 proc. laikiusiųjų.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą išplėstiniu lygiu išlaikė 94,3 proc. abiturientų, jį laikė 17 042 moksleiviai. Praėjusiais metais lietuvių kalbos egzaminą išlaikė mažesnė dalis moksleivių – 91,1 proc. Vidutiniškai šiame egzamine abiturientai surinko po 59,6 balo, o šimto balų įvertinimus gavo 132 kandidatai, t. y. 0,8 proc. laikiusiųjų.
Bendruoju lygiu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 6957 kandidatai, išlaikė 68,7 proc. jų.
Iš 8639 kandidatų istorijos egzaminą išlaikė 95,5 proc. 614, arba 7,1 proc., abiturientų gavo aukščiausią šimto balų įvertinimą.
Biologijos egzaminą laikė 8464 kandidatai, išlaikė 91,8 proc. Šimtu balų įvertinti 128, arba 1,5 proc., kandidatų.
Geografijos egzaminą išlaikė 97 proc. kandidatų, o aukščiausiais balais įvertinti 375 – 6,2 proc. laikiusiųjų. Iš viso egzamine dalyvavo 6020 kandidatų.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad šiuo metu vykstanti pakartotinė egzaminų sesija baigsis liepos 11-ąją. Pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 16 d., rezultatai išnagrinėjus apeliacijas – iki liepos 25 d.
Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas tik lietuvių kalbos ir literatūros.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
„Galiu drąsiai pareikšti, kad ankstesnė ministerijos vadovybė neįvertino realių mokinių galimybių pasiekti aukštesnę, net 35 taškų, kartelę. Šiandien iš gautų duomenų jau akivaizdu, kad ją reikės persvarstyti, ir tai mes padarysime“, – per spaudos konferenciją ministerijoje pranešė ji.
Pasak ministrės, dešimt taškų nepridėta tik prie lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultato, nes jo struktūra ir vertinimo kriterijai yra kitokie.
Sprendimą vadina pleistrų klijavimu
V. Juškienė papildomų taškų pridėjimą vadina pleistrų klijavimu ir tikina, kad valdantieji nenori spręsti problemų. „Situaciją vertinu blogai. Taip neturėtų būti, nes mokiniai ir mokytojai tikrai žinojo, kokia išlaikymo kartelė, tad dešimties balų pridėjimą pavadinčiau pleistrų klijavimu nežinia dėl ko. Matau, kad Vyriausybė tiesiog nori ramybės ir nenusiteikusi spręsti problemų“, – tvirtina švietimo ekspertė.
Anot jos, mokiniams, kurie prasčiau išlaikė egzaminus ar buvo ties išlaikymo riba, tai yra gera žinia, tačiau nesąžiningai elgiamasi su gabiais mokiniais.
„Mes pamirštame kitus mokinius, kurie išlaikė egzaminus puikiai. Tada kyla klausimas – kaip žiūrime į gabius mokinius? Atsiranda nelygiavertiškumas, nes vieniems padedame, o kitiems, kurie gavo šimtukus, nieko nepridedame, nes tai neįmanoma“, – svarsto ji.
Pašnekovė tvirtina, kad tokiu sprendimu Vyriausybė diskreditavo egzaminų sistemą ir mokytojų darbą. „Formuojasi tendencija, kad jeigu mūsų netenkina skaičiai, galima pridėti papildomų balų ir taip išspręsti problemą. Tačiau ar tai pakeičia situaciją – abejoju. Tai tik noras nuraminti įsiaudrinusį jaunimą“, – sako V. Juškienė.
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė, švietimo ekspertė Vaiva Juškienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Sunkiausiu egzaminu dažnai vadinamas matematikos valstybinis brandos egzaminas šiemet didžiajai daliai moksleivių buvo įkandamas – A lygio egzaminą išlaikė beveik 85 proc. abiturientų, surinktas rekordinis skaičius šimtukų – 8 procentai. B lygio (buvusio mokyklinio) matematikos egzamino neišlaikė beveik 43 proc. kandidatų.
Vis dėlto tokius rezultatus lėmė spendimas pridėti papildomų taškų, dėl to A. Bitautas negaili kritikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovybei.
„Juokinga ir kartu graudu. Tokie sprendimai rodo, kad visa ŠMSM vadovybė visiškai nesupranta, kokioje situacijoje yra. Kai tik kokia nors problema įgauna didelį mastą, ji bando su kibiru vandens užgesinti degantį namą. Dešimties taškų dovanojimas švietimo sistemos krizės nesprendžia, nes jei taškai būtų nepridėti, realūs rezultatai būtų buvę labai prasti.
Manau, žmonės, kurie atėjo į svarbiausius postus švietimo srityje, turėtų orientuotis. Juk tos problemos daugelį metų yra tokios pačios, tik niekas neįsiklauso į ekspertų siūlymus“, – apgailestauja jis.
Padidėjo šimtukininkų skaičius
Pridėjus po dešimt taškų prie abiturientų egzaminų rezultatų, padaugėjo ir išlaikiusiųjų egzaminus šimtukais. Štai pernai iš istorijos egzamino šimto balų įvertinimą gavo penkiolika jį laikiusiųjų, o šiemet – net 614.
Istorijos mokytojas A. Bitautas sako, kad ministerija, pridėjusi papildomų taškų, prisidarė problemų. „Istorijos egzamine tikrai nebuvo daug klaidų, tad pridėjus taškų atsidūrėme kuriozinėje situacijoje: anksčiau šimtukus gaudavo keliolika mokinių, o dabar – per šešis šimtus. Taip juk neturėtų būti, o priimant sprendimą reikėtų galvoti apie pasekmes, nes sulauksi kritikos, ir ji bus pelnyta“, – tikina jis.
„Šiemet vaikai nėra kitokie nei anksčiau, dabar matome pataikavimo kultūros apraišką. Kaip visuomenė rodome savo neįgalumą, nes jei egzaminų rezultatai yra tokie, jie tokie ir yra. Taškų konvertavimas nieko nekeičia, reikia tai konstatuoti“, – priduria jis.
Istorijos ir etikos mokytojas Algis Bitautas. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
V. Juškienė akcentuoja, kad nereikėtų vertinti vien skaičių. „Ne į skaičiukus reikia žiūrėti. Klausimas, kodėl mokiniai nepasiekia nustatyto balo, nors jis tikrai nėra aukštas norint baigti vidurinę mokyklą. Pabrėšiu, šiuo atveju kalbame apie dvylikos metų darbo rezultatą. Jeigu turime žeminti kartelę, vadinasi, nepasitikime savo vaikais“, – sako švietimo ekspertė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad reikia ieškoti kompleksinių priežasčių, kodėl mokiniams nesiseka. „Žinant, kad nepridėjus tų taškų matematikos egzamino būtų neišlaikę 60 proc. mokinių, kyla kitas klausimas: ar problema yra mūsų vaikai, ar mokytojai, kurie nesugeba jų išmokyti? O gal bendrojo ugdymo programa nėra tinkama arba egzaminų užduotys nedera su ja?“ – kelia klausimą ji.
Susirinko į piketo akciją
Trečiadienį dėl nekorektiškų ir painių brandos egzaminų užduočių keliasdešimt moksleivių susirinko prie Vyriausybės į piketo akciją. Dalis moksleivių laikė plakatus su užrašais „Lietuvai nereikia jaunimo“, „Ar patys skaitėte programą?“.
Į mitingą atvykusi ir šūkius „Palaikyk – nežlugdyk“, „Mes ne laboratorinės žiurkės“ išgirdusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė, ramindama susirinkusius moksleivius ir juos palaikančiuosius, teigė, kad rezultatai yra geri ir padėtis nėra dramatiška.
„Mes dirbame pusę metų, sprendimai dėl egzaminų struktūros, dėl vykdymo buvo priimti praeitos Vyriausybės. Daugelio struktūrinių dalykų, kurie yra privalomi, mes negalime keisti, nes moksleiviai prieš dvejus metus turi žinoti, kokie bus egzaminai, kaip jie bus laikomi ir kokia bus jų struktūra“, – kalbėjo ji.
Abiturientų protestas prie Vyriausybės, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į švietimo sistemos reformų problemas. Vilnius, 2025 m. liepos 9 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Vis dėlto piketas organizuotas dar nepaskelbus tikslių rezultatų, tad V. Juškienė teigia, kad abiturientai jau buvo nusiteikę sulaukti blogų rezultatų.
„Man labai keista, kodėl šiandien vyko protestas, nes jį organizuoti buvo nuspręsta tada, kai rezultatai nebuvo žinomi. Mokiniai a priori galvojo, kad viskas bus blogai“, – mano Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė.
Matematikos gali nebereikėti siekiant aukštojo mokslo
Jau kelerius metus, norint mokytis aukštojoje mokykloje, privaloma būti išlaikius matematikos brandos egzaminą. Tačiau ministrė šią savaitę užsiminė, kad diskutuojama dėl tvarkos keitimo stojant į humanitarinių mokslų studijas.
„Daugiausia skundų ir įvairiausių siūlymų gauname dėl matematikos egzamino – rašo ir tėvai, ir patys mokiniai. <…> Dėl to esame atviri ir diskutuosime, ar tikrai matematikos egzaminas turi būti privalomas, jeigu moksleiviai nori studijuoti humanitarines specialybes“, – antradienį sakė ministrė.
Tokias diskusijas palaiko ir V. Juškienė. Ji tvirtina, kad matematikos egzaminas neturėtų būti lemiamas veiksnys stojant į aukštąją mokyklą.
„Ilgą laiką stojant į aukštąsias mokyklas matematikos egzaminas nebuvo privalomas, jis įvestas tik prie ministro Dainiaus Pavalkio. Faktas, kad mums reikia matematinio mąstymo. Galbūt reikalavimas neturėtų būti panaikintas, bet jis neturėtų būti lemiamas stojant į aukštąsias mokyklas.
Kai kurie žmonės literatūros, istorijos, geografijos laukuose nardo puikiai, bet matematika jiems sudėtinga. Būčiau linkusi teigti, kad ji neturėtų būti privaloma stojant į visas specialybes“, – teigia ji.
Vilniaus universitetas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Panašios nuomonės laikosi ir A. Bitautas. „Ministrė turėjo būti priėmusi sprendimą anksčiau, o ne kai mokiniai organizuoja piketus. Mano nuomone, privalomai brukamas dalykas neišugdys trūkstamų inžinierių, nepadės pamilti matematikos. Ar tikrai aukšto meistriškumo sportininkui, kuris stoja į trenerio specialybę, reikia tokio matematikos egzamino, koks yra šiandien?“ – retoriškai klausia jis.
Tokiems planams nepritaria buvęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Feisbuke jis pareiškė, kad matematikos egzaminas svarbus rengiantis studijuoti visas disciplinas.
„Nepriklausomai nuo to, ar mokinys ruošiasi studijuoti inžineriją, ekonomiką, pedagogiką, ar humanitarinius mokslus, matematikos reikės visiems – matematika lavina loginį ir abstraktų mąstymą, gebėjimą struktūruoti informaciją, atskirti priežastį nuo pasekmės. Šios kompetencijos – visuotinės, svarbios ne tik darbe, bet ir gyvenime“, – rašė jis.
Paskelbti pirmieji egzaminų rezultatai
Kaip jau rašėme, matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė kiek daugiau nei 15 proc. abiturientų. A lygiu jį išlaikė 84,5 proc., o pernai – 89,5 proc. dvyliktokų. Valstybinį matematikos egzaminą laikė 12 580 abiturientų, jų surinktų taškų vidurkis siekia 59,2 balo iš šimto galimų.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 8,1 proc. šiais metais laikiusiųjų matematikos egzaminą išplėstiniu lygiu įvertinti šimtu balų.
Matematikos egzaminą pagal bendrąjį kursą laikė 5954 kandidatai, 57,1 proc. jų egzaminą išlaikė. Šimto balų įvertinimą gavo 29 mokiniai, tai sudaro 0,5 proc. laikiusiųjų.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą išplėstiniu lygiu išlaikė 94,3 proc. abiturientų, jį laikė 17 042 moksleiviai. Praėjusiais metais lietuvių kalbos egzaminą išlaikė mažesnė dalis moksleivių – 91,1 proc. Vidutiniškai šiame egzamine abiturientai surinko po 59,6 balo, o šimto balų įvertinimus gavo 132 kandidatai, t. y. 0,8 proc. laikiusiųjų.
Bendruoju lygiu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 6957 kandidatai, išlaikė 68,7 proc. jų.
Iš 8639 kandidatų istorijos egzaminą išlaikė 95,5 proc. 614, arba 7,1 proc., abiturientų gavo aukščiausią šimto balų įvertinimą.
Biologijos egzaminą laikė 8464 kandidatai, išlaikė 91,8 proc. Šimtu balų įvertinti 128, arba 1,5 proc., kandidatų.
Geografijos egzaminą išlaikė 97 proc. kandidatų, o aukščiausiais balais įvertinti 375 – 6,2 proc. laikiusiųjų. Iš viso egzamine dalyvavo 6020 kandidatų.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad šiuo metu vykstanti pakartotinė egzaminų sesija baigsis liepos 11-ąją. Pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 16 d., rezultatai išnagrinėjus apeliacijas – iki liepos 25 d.
Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas tik lietuvių kalbos ir literatūros.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
