Prof. E. Račius: humanitarinė pagalba Palestinai yra politizuota ir JAV, ir Izraelio
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Politologas, islamo ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Susitikimas surengtas tuo metu, kai Izraelis ir „Hamas“ Katare vedė netiesiogines derybas dėl paliaubų. Deja, derybos baigėsi be proveržio.
Situaciją dienraščiui „Bernardinai.lt“ išsamiau komentuoja politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius EGDŪNAS RAČIUS.
youtube.com videoGerbiamas profesoriau, tai buvo trečias Benjamino Netanyahu vizitas Donaldui Trumpui sausį sugrįžus į valdžią. Kas daugiau žinoma apie susitikimo temas, aptartas problemas?
Tai, kas buvo transliuota prieš vizitą, atrodė, kad bus senų draugų susitikimas, vakarienė, nelabai viešinama, ir galiausiai pokalbis su žurnalistais. Viskas vyko gana tradiciškai. Šiek tiek informacijos apie susitikimo temas pateikė ir JAV prezidentas, ir Izraelio ministras pirmininkas.
Aiškėja, kad buvo diskutuota apie daugybę dalykų, tarp jų neabejotinai ir padėtį Vidurio Rytuose plačiąja prasme ir konkrečiai Gazos Ruože, nes, kad ir kaip būtų, esame ne kartą girdėję, jog JAV prezidentas labai norėtų, kad būtų pasiektos vienokios ar kitokios paliaubos.
Galima manyti, kad JAV prezidentas darė vienokį ar kitokį spaudimą Izraelio ministrui pirmininkui. Dabar telieka laukti, kiek šis spaudimas pasirodys griežtas ir kiek bus rezultatyvus, nes, žiūrint iš kitos pusės, Dohoje derybos kol kas yra visiškai bevaisės. Iš dalies todėl, jog Izraelio pusė (turiu galvoje derybininkus) sako neturinti pakankamai įgaliojimų, kad galėtų sutikti su kai kuriais palestiniečių reikalavimais.
Susitikimas atspindi glaudžius Donaldo Trumpo ir Benjamino Netanyahu santykius ir bendrus jų tikslus Artimuosiuose Rytuose. Kokie jie galėtų būti?
Jungtinės Valstijos ir Izraelis dešimtmečiais yra partneriai, strateginiai partneriai, ir būtų galima sakyti, kad valstybių vizijos ir tikslai daugiau ar mažiau sutampa. Pagrindinis dalykas, žvelgiant tiek iš Izraelio, tiek iš JAV perspektyvos, yra Izraelio saugumas, kad ši valstybė galėtų saugiai gyvuoti regione. Dabartiniam JAV prezidentui, taip pat kaip ir Izraelio ministrui pirmininkui, svarbu ne tik kad Izraelis išliktų, bet ir kad galbūt net dominuotų regione, taptų regioniniu hegemonu – svarbiausiu veikėju.
Tai visiškai sutampa su Jungtinių Valstijų plačiąja prasme ir, aišku, konkrečiai Donaldo Trumpo vizija, nes per stiprų Izraelį Jungtinės Valstijos galėtų vykdyti savo politiką regione.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka
Aišku, Jungtinių Valstijų vizija yra globali, šiuo atveju galime sakyti, jog tai yra skirtingo kalibro veikėjai, bet, kad ir kaip būtų, ši bendrystė, asmeninė draugystė reiškiasi ir politikoje, kuri yra artima abiem valstybėms. Beveik sutampa ir požiūriai daugybe klausimų – ir dėl Irano branduolinės programos, ir dėl bet kurios kitos kaimyninės valstybės.
Palestiniečių pareigūnai teigia, kad derybos baigėsi be proveržio, o pagrindinė kliūtis tebėra Izraelio atsisakymas leisti laisvai ir saugiai teikti pagalbą Gazai.
Humanitarinės pagalbos teikimas Gazai tapo tiesiog skandalu ir chaosu, ir ne tik žiūrint iš palestiniečių perspektyvos, nes pranešimai apie šimtus žuvusių žmonių, atėjusių pasiimti maisto, niekaip nepateisinami.
Humanitarinės pagalbos teikimas akivaizdžiai yra tapęs politizuotas tiek Izraeliui, tiek Jungtinėms Valstijoms. Suprantama, kodėl palestiniečiams tai nepriimtina, nes jie mato tai kaip priemonę juos pavergti, padaryti tiesiogiai priklausomus nuo Izraelio malonės.
Girdime, kad Izraelis ginkluoja (tai yra nauja šiame konflikte) atskiras grupuotes, kurios skelbiasi esančios nusiteikusios prieš „Hamas“. Matome, kad tokiu būdu kalamas pleištas tarp palestiniečių.
Iki šiol pagalbą teikė Jungtinės Tautos, jos neatsižvelgdavo į konkrečių palestiniečių ideologiją ir stengėsi pasiekti visus. Dabar matome, kad pasirenkamos ir prioritetizuojamos tam tikros grupės. Girdime, kad Izraelis ginkluoja (tai yra nauja šiame konflikte) atskiras grupuotes, kurios skelbiasi esančios nusiteikusios prieš „Hamas“. Matome, kad tokiu būdu kalamas pleištas tarp palestiniečių.
Šis klausimas neabejotinai yra labai svarbus, bet jis – ne vienintelis, jokiu būdu, nes iš tikrųjų palestiniečiai turi daug daugiau lūkesčių ir reikalavimų. Jie apimtų siekį nutraukti bombardavimą iš teritorijos, kuri dabar de facto okupuota Izraelio kariuomenės. Yra ir kitų reikalavimų.
Matome, kad Izraelis kol kas nesutinka nė su vienu palestiniečių lūkesčiu ar reikalavimu.
Abu lyderiai džiaugiasi neseniai vykusiais bendrais smūgiais Irano branduoliniams objektams ir vadina juos sėkmingais. Trumpas nurodė, kad Iranas nori atnaujinti derybas, tačiau Teheranas to nepatvirtino. Kaip tai pakomentuotumėte?
Esame ne kartą girdėję Jungtinių Valstijų prezidentą sakant, kad „jie nori susitarti“. Visai neseniai girdėjome, esą jam atrodė, jog Putinas labai nori taikos, dabar Trumpas lyg ir praregėjo, suprato, kad taip nėra. Jis kalba, pavyzdžiui, kad Europos Sąjunga „labai nori“ susitarti dėl tarifų, bet ne visai aišku, ar ji iš tikrųjų to nori.
Iranas galbūt nori tartis ir susitarti, nes jo pozicija yra silpna, bet ar nori taip susitarti, kad būtų šimtu procentų priimtos amerikiečių ir izraeliečių sąlygos, turbūt abejotina.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas, JAV, 2025 m. liepos 7 d. EPA-ELTA nuotrauka
Tikiu, kad Iranas ateityje atnaujins vienokias ar kitokias derybas, bet suprantame, kad pasitikėjimas, jeigu ir buvo tarp dviejų besiderančių pusių, yra pažeistas, nes Jungtinės Amerikos Valstijos dalyvavo bombarduojant Iraną. Jos nėra nesuinteresuotos ir objektyvios – tai viena iš kariaujančių pusių. Šiuo atveju derybos yra tarp kariaujančių pusių.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Jurga
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
