Kol namai tušti, potencialūs vagys stebi situaciją: kaip pasirūpinti namų saugumu prieš atostogas?
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Šiltuoju metų sezonu kiekvienas nori atsipūsti nuo visus metus varginančių darbų ir prastų orų, tačiau saugos ekspertas E. Verenius įspėja: per daug atsipalaiduoti nederėtų, nes vasarą padaugėja įsilaužimų, vagysčių ir kitų nusikaltimų.
Palikti praviri langai ir durys
Pasak E. Vereniaus, viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiltuoju sezonu vagysčių įvyksta daugiausia, yra neapdairumas. „Lauke šilta, žmonės dažniau atidaro langus, terasos duris ir ne visada prisimena, kad eidami miegoti ar išvykdami jų neuždarė.
Taip pat vasarą žmonės daugiau atostogauja, išvažiuoja prie ežerų, jūros, į užsienį, palieka namus ilgesnį laiką. Kol jie tušti, potencialūs vagys stebi situaciją. Jie žino, kad savininkų nebus kelias dienas ar net savaites, ir kur kas patogiau įgyvendina savo kėslus“, – grėsmes vardija pašnekovas.
Saugos sistemų ekspertas Eimantas Verenius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Vagystės ne visada būna kruopščiai planuotos. Piktadarių dėmesį gali patraukti gyvenamųjų namų ar sodybų kieme be priežiūros palikti daiktai, o daugiabučiuose – praviros durys: „Į butus vagys kartais įeina visai nepasiruošę, spontaniškai – tai gali būti asocialūs ar priklausomybių turintys žmonės. Jeigu durys praviros, būna, kad praeinantis įsėlina į butą ir žvalgosi, ką galima nugvelbti. Grėsmių gali būti ir statybvietėse, kur sandėliuojamos medžiagos, vertinga įranga, o pastatas dar nėra naudojamas. Didelė rangovų rotacija – puiki terpė vagystėms.“
„Profesionaliems vagims paprasti namai dažniausiai būna neįdomūs. Jie ieško pastangų verto grobio“, – priduria ekspertas.
Puikavimasis prabangiais daiktais
Saugos sistemų specialistas atkreipia dėmesį į dažniausią žmonių klaidą nebūnant namuose ilgesnį laiką – atvirose gerai matomose vietose paliekamas turtas gali tapti nesudėtingu plėšikų grobiu: „Žmonės palieka vertingus daiktus lauke ir nepatikrina, ar užrakinti vartai, uždaryti langai. Didelė klaida – daiktus padėti akivaizdžiai matomose vietose. Tai gali būti kompiuteriai, juvelyriniai dirbiniai, grynieji pinigai, meno vertybės.“
E. Verenius įžvelgia grėsmę ir socialiniuose tinkluose. Kad ir kaip norėtųsi nieko nelaukiant dalytis atostogų įspūdžiais ar naujais pirkiniais, vertėtų įsiminti – viešinamą informaciją matys ne tik draugai.
„Socialiniuose tinkluose mėgstama pasigirti prabangiu viešbučiu, brangia kepsnine ar dviračiu už kelis tūkstančius eurų. Šiais laikais pavogti grynuosius pinigus yra sudėtinga, nes dauguma juos laiko banke, tačiau namai pilni vertingų daiktų, ir tuo žmonės mėgsta puikuotis“, – aiškina jis.
Paupio rajonas Vilniuje. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Kaip saugiai palikti namus?
Tad kaip tinkamai pasiruošti išvykai ir prevenciškai apsaugoti savo namus? E. Verenius pataria pradėti nuo paprasčiausių dalykų – pasirūpinti, kad vertingi daiktai nebūtų lengvai pastebimi ir netaptų traukos objektais: „Svarbu apžiūrėti kiemą – nepalikti dviračių, kepsninių, kitų lengvai paimamų daiktų. Uždaryti langus, duris. Jei kiemas atviras – užrakinti vartelius, vartus.“
Anot specialisto, praviri langai ir balkono durys gali tapti pavojumi net gyvenant daugiabutyje.
„Buvo ne vienas atvejis, kai namų apsauga įrengta tik pirmame aukšte, o vagys kopėčiomis įlipo pro langą antrame aukšte, ten miegamajame buvo laikoma juvelyrinių dirbinių dėžutė. Signalizacija nesuveikė – žmogus pasiėmė, ką norėjo, ir paspruko. Tik po kurio laiko šeimininkė pasigedo papuošalo ir pastebėjo vagystę“, – patirtimi dalijasi saugos ekspertas.
Pašnekovas pabrėžia, kad svarbiausia – paties žmogaus atsakingumas: „Patartina priklausyti vietos bendruomenei ir dalytis apie potencialias grėsmes, apie išvykas pranešti kaimynams.“
Neužtenka tik įsidiegti saugos sistemą
Norint dar rimtesnės saugumo prevencijos, į pagalbą galima pasitelkti elektronines saugos priemones – signalizaciją ir vaizdo stebėjimo kameras.
„Matoma kamera ar signalizacija atbaido apie 60 procentų vagių. Jeigu neatbaido, bent sutrumpina jų buvimo laiką objekte: kameros siunčia pranešimą savininkui ar saugos tarnybai, o tai riboja vagių veiksmus. Galiausiai jeigu vagystė jau įvyko, kamera padeda atsekti įvykį“, – pasakoja E. Verenius.
Stebėjimo kamera. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Naujausios technologijos
Anot eksperto, technologijų proveržis jaučiamas ir saugos sistemų srityje: „Atsirado automatizavimo sprendimų – galima sujungti apsaugą su vartais ir varteliais, apšvietimu. Labai patobulėjo belaidės technologijos, jos tapo mobilesnės.“
„Matomas didžiulis vaizdo stebėjimo kamerų proveržis, čia dirbtinis intelektas taikomas bene labiausiai. Tokios kameros turi geresnį apšvietimą, dvipusį garso ryšį, garso pranešimus. Galima matyti, kas vyksta, ir net įsibrovėliui liepti nešdintis. Kai kurios kameros veikia kaip sirenos – skleidžia garsą ar blyksi, gali automatiškai transliuoti įrašytą įspėjimą.
Gamintojai siūlo ir integruotus sprendimus: vienoje programoje galima turėti telefonspynę, apsaugą ir vaizdo sistemą. Tai labai patogu“, – technologijų tendencijomis dalijasi E. Verenius.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Saugos sistemų ekspertas Eimantas Verenius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Vagystės ne visada būna kruopščiai planuotos. Piktadarių dėmesį gali patraukti gyvenamųjų namų ar sodybų kieme be priežiūros palikti daiktai, o daugiabučiuose – praviros durys: „Į butus vagys kartais įeina visai nepasiruošę, spontaniškai – tai gali būti asocialūs ar priklausomybių turintys žmonės. Jeigu durys praviros, būna, kad praeinantis įsėlina į butą ir žvalgosi, ką galima nugvelbti. Grėsmių gali būti ir statybvietėse, kur sandėliuojamos medžiagos, vertinga įranga, o pastatas dar nėra naudojamas. Didelė rangovų rotacija – puiki terpė vagystėms.“
„Profesionaliems vagims paprasti namai dažniausiai būna neįdomūs. Jie ieško pastangų verto grobio“, – priduria ekspertas.
Puikavimasis prabangiais daiktais
Saugos sistemų specialistas atkreipia dėmesį į dažniausią žmonių klaidą nebūnant namuose ilgesnį laiką – atvirose gerai matomose vietose paliekamas turtas gali tapti nesudėtingu plėšikų grobiu: „Žmonės palieka vertingus daiktus lauke ir nepatikrina, ar užrakinti vartai, uždaryti langai. Didelė klaida – daiktus padėti akivaizdžiai matomose vietose. Tai gali būti kompiuteriai, juvelyriniai dirbiniai, grynieji pinigai, meno vertybės.“
E. Verenius įžvelgia grėsmę ir socialiniuose tinkluose. Kad ir kaip norėtųsi nieko nelaukiant dalytis atostogų įspūdžiais ar naujais pirkiniais, vertėtų įsiminti – viešinamą informaciją matys ne tik draugai.
„Socialiniuose tinkluose mėgstama pasigirti prabangiu viešbučiu, brangia kepsnine ar dviračiu už kelis tūkstančius eurų. Šiais laikais pavogti grynuosius pinigus yra sudėtinga, nes dauguma juos laiko banke, tačiau namai pilni vertingų daiktų, ir tuo žmonės mėgsta puikuotis“, – aiškina jis.
Paupio rajonas Vilniuje. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Kaip saugiai palikti namus?
Tad kaip tinkamai pasiruošti išvykai ir prevenciškai apsaugoti savo namus? E. Verenius pataria pradėti nuo paprasčiausių dalykų – pasirūpinti, kad vertingi daiktai nebūtų lengvai pastebimi ir netaptų traukos objektais: „Svarbu apžiūrėti kiemą – nepalikti dviračių, kepsninių, kitų lengvai paimamų daiktų. Uždaryti langus, duris. Jei kiemas atviras – užrakinti vartelius, vartus.“
Anot specialisto, praviri langai ir balkono durys gali tapti pavojumi net gyvenant daugiabutyje.
„Buvo ne vienas atvejis, kai namų apsauga įrengta tik pirmame aukšte, o vagys kopėčiomis įlipo pro langą antrame aukšte, ten miegamajame buvo laikoma juvelyrinių dirbinių dėžutė. Signalizacija nesuveikė – žmogus pasiėmė, ką norėjo, ir paspruko. Tik po kurio laiko šeimininkė pasigedo papuošalo ir pastebėjo vagystę“, – patirtimi dalijasi saugos ekspertas.
Pašnekovas pabrėžia, kad svarbiausia – paties žmogaus atsakingumas: „Patartina priklausyti vietos bendruomenei ir dalytis apie potencialias grėsmes, apie išvykas pranešti kaimynams.“
Neužtenka tik įsidiegti saugos sistemą
Norint dar rimtesnės saugumo prevencijos, į pagalbą galima pasitelkti elektronines saugos priemones – signalizaciją ir vaizdo stebėjimo kameras.
„Matoma kamera ar signalizacija atbaido apie 60 procentų vagių. Jeigu neatbaido, bent sutrumpina jų buvimo laiką objekte: kameros siunčia pranešimą savininkui ar saugos tarnybai, o tai riboja vagių veiksmus. Galiausiai jeigu vagystė jau įvyko, kamera padeda atsekti įvykį“, – pasakoja E. Verenius.
Anksčiau žmonės diegdavo tik signalizaciją, nes kameros būdavo prabanga. Dabar dažniausiai montuojamas kompleksas: viduje – signalizacija, lauke – kameros. Būna ir atvirkščiai, tai priklauso nuo žmogaus poreikių.Elektroninės saugos priemonės – rimta investicija, tad jų kainos prasideda nuo 1000 eurų: „Anksčiau žmonės diegdavo tik signalizaciją, nes kameros būdavo prabanga. Dabar dažniausiai montuojamas kompleksas: viduje – signalizacija, lauke – kameros. Būna ir atvirkščiai, tai priklauso nuo žmogaus poreikių.“ Kilus įtarimui apie įsilaužimą į namus, priklausomai nuo signalizacijos tipo signalas gali būti siunčiamas saugos tarnybai arba savininkui. Tačiau E. Verenius atkreipia dėmesį – daugelis žmonių tokius pranešimus arba nutildo, arba jų visai negauna: „Tokiu atveju vagies buvimo laikas nesutrumpėja – sistema tampa neveiksni. Vien įdiegta signalizacija turto neapsaugos – reikia ir žmogui įsitraukti.“
Stebėjimo kamera. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Naujausios technologijos
Anot eksperto, technologijų proveržis jaučiamas ir saugos sistemų srityje: „Atsirado automatizavimo sprendimų – galima sujungti apsaugą su vartais ir varteliais, apšvietimu. Labai patobulėjo belaidės technologijos, jos tapo mobilesnės.“
„Matomas didžiulis vaizdo stebėjimo kamerų proveržis, čia dirbtinis intelektas taikomas bene labiausiai. Tokios kameros turi geresnį apšvietimą, dvipusį garso ryšį, garso pranešimus. Galima matyti, kas vyksta, ir net įsibrovėliui liepti nešdintis. Kai kurios kameros veikia kaip sirenos – skleidžia garsą ar blyksi, gali automatiškai transliuoti įrašytą įspėjimą.
Gamintojai siūlo ir integruotus sprendimus: vienoje programoje galima turėti telefonspynę, apsaugą ir vaizdo sistemą. Tai labai patogu“, – technologijų tendencijomis dalijasi E. Verenius.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
