D. Antanaitis apie JAV sustabdytą dalies karinės pagalbos tiekimą Ukrainai: raketų trūks, bet poveikis nebus esminis

Antradienį Lenkija pranešė, kad nuo liepos 7 d. laikinai įves patikrą prie Vokietijos ir Lietuvos sienų, siekdama sustabdyti nelegalių migrantų atvykimą.

Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras DARIUS ANTANAITIS.

Donaldo Trumpo administracija nusprendė sustabdyti dalies karinės pagalbos Ukrainai tiekimą – tai ginklai ir raketos, kurie tuo metu jau buvo sandėliuojami Lenkijoje. Pasak Pentagono, pagalba Ukrainai nėra visiškai nutraukiama – vietoj to Trumpui rengiamas naujas pagalbos planas, suderintas su jo siekiu baigti karą. Kaip vertinate JAV sprendimą sustabdyti dalies karinės pagalbos Ukrainai tiekimą? Kokia karinė parama nebepasieks jos?

Remiantis įvairiais šaltiniais, Jungtinės Amerikos Valstijos sustabdė tam tikros karinės pagalbos Ukrainai tiekimą. Pirmiausia tai yra tolimojo nuotolio ginklai ir oro gynybos sistemos, tokios kaip raketos „Patriot PAC-3“. Jos skirtos naikinti atskrendančias balistines ar sparnuotąsias raketas, galinčias turėti branduolinius užtaisus.

Pažvelgę į nutrauktos ginkluotės sąrašą matysime, kad tokia įranga būtų itin reikalinga karinėje konfrontacijoje su Kinija ar Šiaurės Korėja. Todėl, mano nuomone, sprendimas sumažinti pagalbą Ukrainai susijęs su augančia įtampa Indijos–Ramiojo vandenyno regione. JAV turi aiškiai nusistatyti prioritetus – šiuo atveju jos renkasi stiprinti savo gynybinius pajėgumus Azijos kryptimi.

Kaip pristabdyta JAV parama paveiks Ukrainos gebėjimą atsilaikyti prieš intensyvėjančius Rusijos raketų ir dronų užpuolimus?

Oficialūs JAV šaltiniai teigia, kad tiekimas buvo sustabdytas laikinai – siekiant įvertinti turimus ginkluotės kiekius arsenale. Vėliau paskelbta, kad ginkluotės Jungtinėms Valstijoms vis dar pakanka. Tokia laikysena – visiškai suprantama, nes kariniu požiūriu negalima atskleisti tikrosios arsenalo būklės. Jeigu JAV būtų pranešusios apie ginkluotės trūkumą, tai galėtų tapti signalu Kinijai ar Šiaurės Korėjai, kad atsivėrė langas veiksmams.

Kiek truks šis tiekimo sustabdymas, sunku pasakyti. Galbūt tiekimas nebus atnaujintas, nebent Ukraina, Europos Sąjunga ar kitos šalys užsakytų šią ginkluotę tiesiogiai iš gamintojų.

Ši ginkluotė, nors ir svarbi, nėra vienintelė, kurią Ukraina naudoja gynybai. Žinoma, tam tikrų sunkumų kils, tačiau nereikėtų tikėtis tragedijos ar visiško gynybos žlugimo. Raketos „Patriot PAC-3“ pirmiausia skirtos kovai su balistinėmis raketomis, o ne su dronais ar kitais mažais taikiniais. Tad jų trūkumas turės įtakos mūšio laukui, bet poveikis nebus esminis.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas galutinai patvirtino įstatymą sustabdyti bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros institucija, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Kaip vertinate Irano bendradarbiavimo su TATENA nutraukimą? Ką tai reiškia Iranui ir tarptautinei bendruomenei?

TATENA yra tarptautinė organizacija, veikianti Jungtinių Tautų sistemoje, kurios tikslas – stebėti branduolinių technologijų naudojimą pasaulyje. Šių metų pavasarį TATENA paskelbė riboto naudojimo dokumentą, kuriame nurodoma, kad Iranas priartėjo prie branduolinio ginklo sukūrimo. Po šio pareiškimo sekė JAV ir Izraelio smūgiai į objektus, kur, įtariama, Iranas plėtoja branduolines programas.

Šis sprendimas apsunkins tarptautinės bendruomenės galimybes stebėti Irano veiklą ir gali padidinti įtampą regione.

Dėl šių smūgių Iranas nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su TATENA. Tai rodo, kad Irano branduoliniai pajėgumai nebuvo visiškai sunaikinti ir šalis gali toliau slapta plėtoti programą. Šis sprendimas apsunkins tarptautinės bendruomenės galimybes stebėti Irano veiklą ir gali padidinti įtampą regione.

Antradienį Lenkija pranešė, kad nuo liepos 7-osios laikinai įves patikrą prie Vokietijos ir Lietuvos sienų, siekdama sustabdyti nelegalių migrantų atvykimą. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad apie Lenkijos sprendimą žinoma. Anot jo, Lietuva savo ruožtu imasi papildomų priemonių kovai su antrine neteisėta migracija iš Latvijos pusės. Kaip vertinate Lenkijos valdžios sprendimą įvesti sustiprintą patikrą pasienyje su Lietuva ir Vokietija?

Lenkijos sprendimas stiprinti sienų kontrolę susijęs su dviem pagrindiniais veiksniais. Pirma – tai atsakas į Vokietijos veiksmus, ji jau pavasarį sustiprino savo sienų kontrolę ir šiuo metu nebepriima migrantų, net jei šie prašo prieglobsčio. Antra – dėl silpnos sienų kontrolės Latvijoje migrantai vis dažniau patenka į ES per Latviją, keliauja per Lietuvą ir pasiekia Lenkiją.

Lenkija stiprina sieną ne tik su Lietuva, bet ir su Vokietija, nes anksčiau ji leisdavo migrantams judėti toliau į Vakarų Europą. Dabar, kai Vakarų valstybės uždaro savo sienas, Lenkija taip pat privalo riboti judėjimą.

Kaip tai gali paveikti judėjimą tarp valstybių Europos Sąjungoje?

Gali kilti tam tikrų nepatogumų, tačiau jie nebus drastiški. Pakaks turėti asmens tapatybės dokumentą – jis visada privalomas keliaujant. Patikra gali sulėtinti kelionę keliomis ar keliolika minučių, jei nebus vykdoma masinė patikra.

Pagrindinis nepatogumas bus būtinybė trumpai sustoti pasienyje. Pasieniečiai gali patikrinti dokumentus, transporto priemonės vidų ar bagažinę. Tai šiek tiek užlaikys kelionę, bet nereikėtų tikėtis didelių trukdžių.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama